2010 m. lapkričio 3 d., trečiadienis

Du šaltiniai (2)

    (Apie hipnozę, kabalą ir įvairias metamorfozes) 
  
Kadaise – 1991m. (kovų už Lietuvos Nepriklausomybę metu) Seimo rūmuose vykę atsipalaidavimo seansai (autohipnozės), – ne pati geriausia išeitis. Kodėl? Todėl, kad hipnozė išteka ne iš to šaltinio – tai kartus vanduo. Saldus ir sveikas vanduo – tai Kristaus mokslas, gi hipnozė su savo vaikais: įtaiga ir saviįtaiga, autosugestija, autotreningais, kodavimais nuo priklausomybės alkoholiui, narkotikams, nikotinui ir panašiai, – tai sūrūs ir kartūs vandenys, neturintys nieko bendro su Kristaus teikiamu gyvybės vandeniu.
Daugelyje šeimų vyrai (ir ne tik jie) geria, o moterys, norėdamos kuo greitesnių blaivybės rezultatų, siunčia juos kur tik gali: pas burtininkes, būrėjas, ekstrasensus ar bobutes užkalbėtojas. Jau Daugiau kaip dešimtmetį Lietuvą lanko įvairūs ekstrasensai – koduotojai. Jų meniu yra receptai nuo alkoholizmo, rūkymo ar net persivalgymo. Tai yra ta pati hipnozės forma, kada operatorius lenda į tavo protą ir sąmonę. Tokiems žmonėms įteigiama baimė, kurios jie metų metais negali nusikratyti. O ,,tikroji“ hipnozė yra tada, kai asmuo įvedamas į hipnotinį transą, kuriame jo suvokimas nukreipiamas beveik išimtinai į savąjį vidaus pasaulį arba į hipnotizuotojo instrukcijas. Pvz., užhipnotizuota padori moteris griežtai atsisakys nusirengti, jei paliepimas bus tiesioginis. Tačiau, jei hipnotizuotojas įteigs, kad ji yra viena vonios kambaryje, moteris gali apsinuoginti publikos akivaizdoje.
,,Hipnozės ištakas galima užčiuopti jau pačioje žmonijos pradžioje. Juk visai galimas dalykas, kad Edeno sode žaltys užhipnotizavo Ievą taip, kaip gyvatė sukausto triušį savo skvarbiu žvilgsniu ir ritmingu judėjimu“ – rašo L. Samralas, pagarsėjęs užvaldytos moters išlaisvinimu iš demonų vergystės Maniloje, Filipinų sostinėje. 
,,Galbūt savo velnišku žvilgsniu aptemdęs jos protą, jis sukėlė jai nerūpestingumo būseną, kurioje ji pamiršo Dievo įsakymą? Mes žinome, kad velnias jai melavo: ,,Jūs tapsite kaip dievai, o Dievas nenori, kad būtume panašūs į Jį. Todėl Jis ne viską jums pasako!“ Ieva, paklusdama gundytojo balsui, įvykdė jo nurodymą. Į žmoniją įėjo nuodėmė“ – L. Samralas, misionierius, taip pat ir 1991 m. įkūręs tarptautinį labdaros fondą ,,Pamaitinkime alkstančius“.
Hipnotizuotojas žmogų įveda į nenormalių minčių koncentravimo būseną, kuri tiksliai atitinka būseną žmogaus, apsėsto demonų. Gydytojai žino, kad hipnozė įneša pakitimų į žmogaus sugebėjimą sąmoningai suvokti aplinką. Sąmonė susiaurėja taip, kaip sapno ar regėjimo metu, bet užhipnotizuotas žmogus skiriasi nuo miegančio žmogaus. Jis arba ji gali vaikščioti, kalbėti, rašyti arba nieko nedaryti. Toks žmogus beveik visada paklūsta hipnotizuotojo duodamiems nurodymams.
Tad išvada tokia – hipnozė yra apgaulės forma, neturinti nė trupučio dieviškos gyvybės, kuri padarytų žmogų geresnį, švaresnį ar laimingesnį. Visa, ką ji gali padaryti – tai atverti sielos duris galimam demonų įsibrovimui.

Paskutinių laikų masalai (hipnozė) 

 
Paskutiniais laikais, kurie dabar ir yra, piktasis ateis kaip šviesos angelas, kad suvedžiotų net išrinktuosius, Dievo vaikus. Tiesa ir ta, kad prie žmogaus nuo mažens yra Dievo angelai, bet jei žmogus atsitraukia nuo Kristaus ar vis labiau klimpsta į okultizmą, homoseksualizmą ir kitas nuodėmes, demonai įgauna vis daugiau jėgų ir valdžios to žmogaus gyvenime. Didelė bausmė ir neeilinės kančios laukia tų okultizmo guru, – dėl kurių kaltės tūkstančiai eina į pražūtį – jei jie neatsivers nuo savo piktų darbų ir nepriklaups prieš Kristų.
Satanistai ir spiritistai šėtoną vadina didžiuoju valdovu. Sutemų jėgos su jų vadovu priešaky gerai žinojo, kad mokslinių atradimų ir švietimo pažanga neišvengiamai peraugs į industrializaciją. O laikams baigiantis tai neišvengiamai paskatins galutinę kovą tarp gėrio ir blogio. Jau minėjau, kad Danieliaus knygoje (ST) yra pranašystė apie paskutinius laikus, – sumaištis ir mokslo pažanga. Tai ir bus laikas, kada geriausiai atskirti žmoniją nuo Kūrėjo. Tamsos jėgos nuosekliai planavo krikščionybės pabaigą: kad Kristus negrįš antrą kartą į žemę, ir atsižadės savo teisių į šią planetą, vardu – Žemė. Pirmasis velniško plano žingsnis buvo įtikinti žmoniją, kad jis ir jo demonai neegzistuoja.
Antroje plano dalyje buvo numatyta visiškai užvaldyti žmoniją pasitelkus hipnozę, teigiant, kad tai yra naujasis gydymo metodas.
Trečioje plano dalyje piktojo jėgos numatė sumenkinti Biblijos tiesas, nesunaikinant jos pačios. Piktasis norėjo ištrinti Dievo tiesas, priversdamas žmones patikėti evoliucijos teorija. Tam buvo pasitelktas austrų medikas Francas Mesmeris, kad šis užpatentuotų hipnozę, iki šiol buvusią viena iš okultizmo apeigų, kaip naują mokslo šaką. F. Mesmeris sukūrė taip vadinamąją kūnų magnetizmo teoriją. Jis ėmė tikėti, kad kažkoks keistas skystis prasiskverbia į žmogaus kūną ir leidžia konkretiems asmenims užvaldyti kitus. Jam mirus 1815–aisiais, hipnozė kaip anestetikas užsitarnavo daugelio Europos gydytojų pripažinimą. Jie suprato, kad jų medicininė praktika tapo žymiai efektyvesnė. Ir jie net nenutuokė, kad tai pragaro jėgos inspiravo jų veiklą. Taip okultizmas prasismelkė į elitą duodamas pradžią visuomenės okultavimui bei tamsos jėgų įsiviešpatavimui.
Bet gudriausias atrodė planas sumenkinti Biblijos tiesas, nesunaikinant jos pačios. Čarlzas Darvinas ir Tomas Henris Hakslis dar ankstyvoje vaikystėje patyrė demoniškų dvasių įtaką, nes gydytojai jiems kaip anestetiką taikė hipnozę. Piktojo planuose jie buvo numatyti kaip religijos, šiandien vadinamos evoliucijos teorija, plėtimo įrankiais. Susiejus ją su mokslo reforma, apskriejusia visą pasaulį, žmonės net nesuprato, kad tai nauja religija – religija, kuri pralenkė visas sektas ir įtraukė net ateistus. Štai taip.
Tad į klausimą, kas ,,įmetė“ evoliucijos teoriją į protą Č. Darvinui, kuris gyvenimo pabaigoje atgailavo už ją ir dienų dienas praleisdavo su Biblija rankose, atsakyta. Evoliucijos teorijos pagalba buvo ruošiamasi sunaikinti Biblijos pamatus. Štai kodėl ir reikalinga Evangelijos jėga, lydima ženklų ir stebuklų, demonų išvarymo ir išgydymų. Buvo norima paneigti biblinę Pasaulio sukūrimo teoriją, žmogaus Nuopolį ir Atpirkimą. Tai ir vyksta dabar. Prie to prisideda ir tam tikros jėgos Europoje, – juk tai jos yra prieš Kristaus vardą ir krikščioniškų vertybių įtraukimą į Lisabonos sutartį.
Knygos apie Harį Poterį yra dar vienas tamsos jėgų masalas užvaldyti mūsų vaikus ir jaunimą. Knygos autorė R. K. Rowling, jei kam įdomu, savo literatūrinius apreiškimus gavo spiritistiniu mediumistiniu būdu, padiktuotu jai iš žemiau… O kiek mūsuose jau parduota pragaro vadovėlių? Ne dovana, bet žiurkių nuodų briketas. 
Piktasis ir jo pajėgos gali ir nežinomą žmogelį padaryti įtakingiausiu bei gerbiamu asmeniu. Jis gali prie valstybės veikėjo pristatyti okultistę, kad ji jam pranašautų. Gali ir į svarbų valstybės postą homoseksualų asmenį įtaisyti, jei tauta akių neprasikrapštys, o Bažnyčia tylės (anoniminiai signalai nepadės – turi būti oficiali ir aiški Bažnyčios pozicija nuodėmės atžvilgiu, jei kas yra žinoma). Mažiau baimių, daugiau aiškumo.
Kadangi dvasios numato ateitį, jos ir pasako, kas ir kuo bus ateityje. Taip yra diskredituojamos Dievo žmonių pranašystės ir stengiamasi nuslopinti Dievo žmonių įtaką visuomenėje, prakišant į priekį okultinius patarėjus. Taip buvo ir vienam mūsų prezidentui, kai okultinių džinų dresuotoja įvedė jį į dvasinę kontrolę. Tai Dievui nepatiko ir vyras išlėkė iš savo posto.
T. H. Hakslis tebuvo paprastas chirurgas laivyne, bet inspiruotas piktojo jėgų, tapo žinomu zoologu, lektoriumi ir rašytoju. Jis gerokai prisidėjo prie Č. Darvino teorijos, papildydamas ir padarydamas ją priimtiną visuomenei, kad žmonės išsivystė iš beždžionių. Pasakysiu tiesiai šviesiai – neįmanoma vienu metu tikėti Sukūrimu, Nuopoliu ir Atpirkimu, ir kartu pripažinti evoliucijos teoriją. 

Apie spiritizmą  

Kartą vieno populiaraus žurnalo redaktorė pas mane atvedė sūnelį mokytis groti gitara. Išsikalbėjęs su vaiku sužinojau, kad mama ir dukra, jo sesė, žaidė adatėlėmis ir lėkštute, t.y. užsiiminėjo spiritizmu, ir ne vieną kartą. Po vieno tokio ,,seanso“ motina iš ryto rado dukrą su smaugimo žymėmis ant kaklo. Klausimas, kas ją smaugė? Jos atsakymo neturėjo. Tada išsiaiškinom, kuo jų žaidimai gali baigtis ir meldėmės už išlaisvinimą iš šių spiritistinių dvasių. Tai yra demonų rūšis, kuri apsimeta mirusiais artimaisiais ir imituoja jų balsus – familiariosios dvasios. Ypač aktyvios jos būna naktį per sapnus, kai žmonės miega, ir ne tik…
Dar vienas vaikinas nuolat girdėjo, kaip balsas iš anapus reikalavo, kad jis pasmaugtų savo sugyventinę, o po to šoktų iš penkto aukšto. Jis taip ir padarė. Atsibudo ligoninėje be gabalo kiaušo. Bet baisiausia buvo tada, kai jis suvokė, ką padarė. Kaip vėliau jis liudijo, kad labiausiai bijojo ne paties veiksmo, bet to balso.
Tai rimta grėsmė žmonėms, įsipainiojusiems tokiuose hipnozės ir spiritizmo žaidimuose. O ištrūkti iš šių spąstų galima atgailaujant Jėzaus vardu už panašaus pobūdžio veiklą ir ją nutraukiant.
Kita moteris septynis metus kentėjo nuo depresijos ir norėjo nusižudyti – stovėjo ant tilto norėdama nušokti. Bet kažkas jos viduje jai sutrukdė. Tas kažkas, be abejo, buvo Dievas, nes ji tikėjo Viešpačiu, tik nemokėjo melstis. Bažnyčioje ją išmokė kaip maldoje kovoti su priešu, ir štai ji jau nebe pirmi metai visai laisva, nors prieš tai matydavo demonų siluetus prie lovos, ir tuo pat metu ją užvaldydavo mintys apie savižudybę.
Tiesa, dabar spiritizmas keičia savo formą ir prisidengdamas krikščionybės kauke, nuslepia labiausiai nepageidautinas savybes. Dabartinės spiritizmo formos yra žymiai pavojingesnės, nes tapo subtilesnės. Jeigu anksčiau spiritizmas atmetė Kristų ir Bibliją, tai dabar apsimetė, kad pripažįsta ir viena, ir kita. Tačiau Biblija yra aiškinama taip, kad patiktų neatsivertusiai širdžiai, t. y. pataikautų ydoms, o pačios didingiausios Biblijos tiesos taptų neveiksmingomis. Mažai kas susidaro teisingą nuomonę apie apgaulingą spiritizmo jėgą (tos pačios jėgos dalyvauja ir EMO judėjime) ir pavojų, gręsiantį dėl jo neigiamos įtakos.  
Daugelis spiritizmu susidomi tik iš smalsumo, – iš tikrųjų netikėdami – bet išdrįsę žengti į uždraustą zoną, jie patenka galingo griovėjo valdžion, verčiančio juos prieš savo pačių valią daryti tai, kas jam patinka. Kartą paskatinti pavesti priešui savo valią ir sąmonę, jie tampa jo belaisviais ir savo pačių jėgomis nebegali išsivaduoti iš piktojo vilionių bei kerų. Niekas kitas, tik Dievo jėga per Jėzų Kristų gali išlaisvinti šias į pinkles įviliotas sielas.
Tie, kurie priešinasi spiritizmo mokymams, kovoja ne vien su žmonių erezijomis, bet ir su šėtonu bei jo angelais. Jie grumiasi su kunigaikštystėmis, su tamsybių pasaulio valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis. Vienintelis mūsų ginklas yra tiesos žodis – ,,parašyta“…
Daugelis susiduria ir dar susidurs su demonų dvasiomis, apsimetusiomis jų mylimais mirusiais artimaisiais ar draugais, ir skelbiančiomis pavojingiausias erezijas.
Toks pavojus yra ir tada, kai neturime ką veikti, kuo užsiimti, arba tiesiog nenorime tapti Kristaus sekėjais, nes moraliniai standartai atbaido. O gal troškimas kuo greičiau pinigų sumą namui užsidirbti, trukdo. Tada geriau kalbinti mirusius, vaikščioti pas ekstrasensus, burti, paleistuvauti, gyventi susidėjus…
Panašūs norai kyla dėl amžinos tuštumos žmogaus viduje, kurią užpildyti bandoma visokiais ezoteriniais mokymais, dvasiniais eksperimentais. Tam pasitelkiama aibė priemonių, ,,padedančių“ žmogui sužinoti ateitį, kaip elgtis krizinėje situacijoje ar panašiai: kerai, apžavai, mediumų apklausinėjimas, horoskopai, astrologija ir daugelis kitų. Lyg ir geranoriški ketinimai... Tarp jų yra ir hipnozė su savo išperomis. 
 
Ar verta stebėtis... 

 
Kai kas stebisi, kodėl ekstrasensai padaro tam tikrų stebuklų, ar pasako kas bus ateityje? Todėl, kad jiems pakužda tie, apie kuriuos aš jums ir kalbu. Daugelio (bet ne visų, turiu omeny psichikos ligas) nelaimių priežastys yra jie – piktojo angelai, o ne žmonės, – demonai, padangių piktosios jėgos, kurios kiekvieną dieną turi tik vieną tikslą – kuo labiau kenkti žmonėms ir juos pražudyti. Pikti žmonės tik laidininkai to, ką mums primeta demoniškos jėgos. Jei netiki, tai perskaityk visą Naująjį Testamentą nuo pradžių. O dar geriau, nueik į kokią tikėjimo konferenciją, ar pasiklausyk Dievo Žodžio. Juk to reikia ne man, o tau, brangus žmogau, kad nei tu, nei tavo šeima nepražūtumėte.
Kaip su jais – piktojo angelais ir jų inspiruotais žmonėmis kovoti? Aišku ne kumščiais, bet malda ir elgesiu. Nors besimanifestuojančiam galima ir vožtelėti kai reikia, arba jį ,,supakuoti“. Tai padeda. Yra ir visuomeninės institucijos – policija, kariuomenė, savanoriai, šauliai, prižiūrintys arba galintys prižiūrėti visuomeninę rimtį ir t. t. O ir įstatymai turi būti griežti ir nedviprasmiški Šventojo Rašto atžvilgiu.
Todėl reikia melstis ir nuolat budėti, o geriausiai priimti Kristų į širdį ir prašyti Šventosios Dvasios krikšto su Jos dovanom – išgydymų, dvasių skyrimo ir t. t. Šias dovanas vadiname charizmomis. 
O jei kalbėti apie homoseksualizmą, tai jis yra dar viena nepaklusnumo Dievui forma (Dievo nustatytai seksualumo tvarkai šeimoje), o nepaklusnumas yra kaip burtininkavimas, kitaip – okultizmas.
101 kartą sakau – okultizmo propagavimas tautoje yra daugybės nelaimių ir mirčių priežastis. Jau rašiau, kad liūdnos mišios laukia daugelio, jei tauta nesusipažins su Evangelija, Kristaus mokslu.
  Okultizmui ir judėjimui New Age taip pat priskiriamos Sergejaus Lazarevo knygos bei jo veikla. S. Lazarevo mokymas, kad magija ir okultizmas gali būti naudojami dieviškiems tikslams, tai šėtoniški patarimai... S. Lazarevas ne tik kad  nepažįsta Jėzaus kaip savo asmeninio Gelbėtojo, bet veda savo pasekėjus tiesiai į pragarą. 
  Taip pat retas kuris iš mūsų naudotume A. Hitlerio citatas savo tikėjimo Kristumi credo pagrįsti... Nemažiau pavojinga cituoti ir tokių Naujojo Amžiaus apologetų kaip R. Habardas pasisakymus... Nors ir kaip teisingai jie skamba.
Tie, kurie lankosi ekstrasensų paskaitose, Rytų religijų mokymuose, sako, kad Krišna yra tas pats vardas, Kristaus vardo modifikacija, tad galima ir juo naudotis.
Krišna reiškia ,,juodulys“ arba ,,tamsus debesis“, tad ką jis turi bendro su mūsų Viešpačiu, kuris yra Šviesa? Vardas turi jėgą.
Vienintelis patarimas, tai nebūti tokiose paskaitose, kur tauškiamos tokios nesąmonės! Nežinau, kaip labiau galėčiau įtikinti kurį nors, jog atsargiau elgtųsi su tokiais pareiškimais, kad Jėzus lygus Budai, Krišnai, ar net dabar gyvenančiam Sai Babai, kuris demonų pagalba materializuoja daiktus ir yra gyvas šios Rašto vietos pavyzdys: ,,Ano nedorėlio atėjimą šėtonui veikiant lydės visokios jėgos, ženklai ir netikri stebuklai“ (2 Tesalonikiečiams 2, 9).
Bet štai, kaip atsvara netikrų mesijų antplūdžiui, viena labai reikšminga vieta apie tikrąjį Mesiją: ,,Apspito mane šunys, nedorėlių gauja aplink mane. Jie pervėrė mano rankas ir kojas. Galiu suskaičiuoti visus savo kaulus. O jie žiūri ir stebi mane, drabužius mano dalijas, meta dėl mano apdaro burtą“ (ST, Psalmių 22, 16–18).
Šie pranašiški karaliaus Dovydo žodžiai buvo užrašyti daugiau kaip 1000 metų prieš nukryžiuojant Kristų, ir jie patvirtinami Naujajame Testamente: ,,Nukryžiavę Jį, pasidalijo Jo drabužius, mesdami burtą, kad išsipildytų, kas buvo per pranašą pasakyta: „Jie dalinosi mano drabužius ir dėl mano apdaro metė burtą“ (Mato 27, 35). Argi ši pranašystė ne labiau įkvepianti, nei Mikaldos? Šios – biblinės pranašystės jau išsipildė, tad nėra jokio pagrindo netikėti ir kitomis. Bet apie jas gal kitą kartą. 
 
Naujo Testamento autentiškumas 


Mes gyvename Naujojo Testamento laikais. Naujasis Testamentastai pagrindinis istorinių žinių šaltinis apie Jėzų, mūsų Viešpatį. Vienas žymiausių kada nors gyvenusių archeologų Wiljamas Ramsey tvirtina, kad daktaras Lukas, Evangelijos pagal Luką ir Apaštalų darbų autorius, yra žymiausias istorikas. Šios abi knygos parašytos I–o m. e. amžiaus viduryje, ir joms tenka svarbi vieta Naująjame Testamente.
Kristaus palikta, nors ir netiesiogiai, mūsų erai knyga yra Naujasis Testamentas. Naujasis ir reiškia, kad ne Senasis, – kad Testatorius paliko jį mums, prieš tai pakeitęs buvusį nauju. Ir šis Naujasis Testamentas yra galiojantis, tikras ir nekvestionuojamas. Jame esančios Evangelijos ir apaštalų laiškai bažnyčioms – tai Kristaus mokslas, Dangaus išmintis žmonijai. O žmogiškasis mokslas nieko negali paaiškinti dvasinėje sferoje. Mokslas tiki tuo kas matoma, dvasiniai žmonės – tuo, kas nematoma.
Šiuolaikinis tikslusis mokslas negali visko patikrinti, kad pagrįstų. Tikslusis mokslinis metodas, pagrįstas bandymais, kuriuos galima kontroliuoti. Bet kaip tada patikrinti faktą, ką jūs per pietus vakar ar užvakar suvalgėte ir apskritai, ar jūs pietavote?
Mokslo apibrėžimas. Mokslas yra tarpusavyje susijusi grandis sąvokų ir abstrakčios teorijos, kurie atsirado kaip eksperimentų ir stebėjimų rezultatas, ir kuriais galima remtis tolesniuose eksperimentuose bei stebėjimuose.
Yra ir istorinis – teisinis metodas. Skiriami trys parodymų variantai: žodiniai liudijimai, raštiški ir daiktiniai, pvz. pistoletas, šovinio tūta ar sąsiuvinio užrašai, archeologiniai radiniai.
Tikslųjį mokslinį metodą galima naudoti tik įrodant pasikartojančius įvykius. O dinozaurai, egzistavo ar ne, ar gyveno Buda, ir ką jis labiau mėgo – ryžius ar grybus – nelabai bepatikrinsi. Arba – žudė Neronas krikščionis, ar ne? Į šiuos klausimus negalima atsakyti remiantis tiksliojo – mokslinio metodo argumentais. Tai yra istorinio – teisinio metodo sfera! Šiuo metodu surinkti ir pateikti žmonijos sąžinei įrodymai nepalieka abejonių Kristaus gyvenimo faktais – Jo gimimu, mirtimi ir prisikėlimu iš numirusiųjų.
Net Koranas, labiausiai besipriešinantis krikščionybei, moko, kad Jėzus – gimęs iš mergelės, daręs stebuklus, buvęs Mesijumi, gyvenęs be nuodėmių, gyvas įžengęs į dangų ir pasaulio pabaigoje vėl ateisiąs į pasaulį.
Kai kas sako, kad Šventasis Raštas išgalvotas… Ne!!! Biblijos krikščionybė yra dokumentinė, o jos pamatinis, fundamentinis dokumentas, Šventojo Rašto kanonas, – tai unikumas tarp visų kitų religinių knygų pasaulyje.
Biblija – ne tik Dievo laiškas žmonijai apie tai, kas mes esam, kas buvom ir galėjom būti, jei Adomo nuodėmė prakeikimo pavidalu nebūtų įėjusi į mūsų žemę, bet Biblija taip pat yra aiškių Dievo ženklų ir kelio eismo taisyklių knyga, parodanti, kaip mums išeiti iš spąstų, apie kuriuos daugelis net neįtaria, – žmonijos Nuopolio narvo, kurio autorius ir sargas yra didysis melagis ir apgavikas šėtonas: ,,visas pasaulis yra piktojo pavergtas“ (1 Jono 5, 19).
Biblija – tai knyga Dievo įstatymų, kurie yra geranoriški tiems, kurie pametę išdidumą ir savus išvedžiojimus, ryžtasi eiti Tiesos keliu.
Biblija – knyga ne apie kitų galaktikų civilizacijas, o apie planetą, vardu Žemė, jos istoriją: praeitį, dabartį ir ateitį.
Naujojo Testamento centrinė ašis – Jėzus Kristus, Jo darbai, Jo mirtis ant kryžiaus ir prisikėlimas.   
 
Svarbiausias...  

Dievo tikslas, dėl kurio Jis pasiuntė savo Sūnų, buvo noras turėti šeimą, priartinti žmoniją prie Savęs. Tad svarbiausia Dangaus misija – sugrąžinti žmoniją savo dangiškajam Tėvui buvo patikėta Dievo Sūnui, Jėzui Kristui. Parašyta, kad ,,turi būti iškeltas Žmogaus Sūnus, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jono 3, 14-15). Todėl Jėzus atėjo ne teisti, bet gelbėti žmogaus.
Ir be abejo, kad mylintis Tėvas saugo savo vaikų gyvybes ir jų gyvenimus nuo išorės priešo, bei padeda jiems visose gyvenimo sferose.
Meilė kuria ir gimdo. Nemeilė plagijuoja ir žudo, nes kur nėra meilės, ten – abortas. Tik neapykanta abortuoja viską ir visus iš eilės be išimčių.
Gi Jėzus neabortavo savo žemiškos misijos tikslo – Jis mirė už tave, nes Jis myli tave, Jis yra meilė. Meilė atlieka savo pareigą.
Toks Jis ir yra Naujojo Testamento tikintiesiems – asmeniškai pažįstamas Dievas. Todėl kiekvienas Jo vaikas stengiasi pažinti Tėvą asmeniškai per Sūnų Jėzų, nes neduota po dangumi kito vardo, kuriuo galime būti išgelbėti, na, ir pažinti Dievą. O su kokiu tėvu gali pabendrauti darvinistai… Negi jie nenusipelno normalių tėvų ir protėvių?

Du šaltiniai

Yra tik du dvasinių žinių šaltiniai šioje žemėje. Kokie? Pirmasis, tai – Kūrėjo išmintis, surašyta Biblijoje. Tai Viešpaties Jėzaus Kristaus mokslas, Naujasis Testamentas. Jei mes įtrauktume šį mokslą kaip pamatinį į mokyklų programą, matytume didžiulius pokyčius šalies moralėje ir ekonomikoje, sveikatos apsaugos sferoje, moksle ir kitur. Žmogus keičiasi tik žiūrėdamas į ką nors, arba klausydamas ko nors. Ar ne Kūrėjo Žodis turėtų būti tas veidrodis, į kurį žiūrėdamas pasikeistum tu ir aplinkiniai?
Antrasis šaltinis yra iš piktojo ir jo jėgų inspiruotas – tai ezoterika, evoliucijos teorija, Urantijos knyga, būrimai kortomis, Rytų religijos, NEW AGE, sąlyginai nauja politikos srovė – genderizmas ir t.t.
Yra ir trečiasis – tai žmogaus žinios, kurias jis gauna iš pirmojo arba iš antrojo šaltinio. Tam, kad gauti žinias iš Dievo, tiesos, meilės ir šviesos šaltinio, reikia atgimti iš naujo – tai esminė sąlyga norint tapti Dievo vaiku, būti Jo šeimoje ir, aišku, girdėti Tėvo balsą, suprasti aplinką, kurioje gyveni ir augti dvasiškai. 

     ***    
Du šaltiniai nuolat kunkuliuoja mumyse. Vienas jų – baimė. Visų fobijų šaltinis yra mirties baimė. Bet kadangi Dievas davė mums ne baimės dvasią, bet meilės, tikėjimo ir savitvardos dvasią, gimstant iš naujo baimę mūsų dvasioje pakeičia kitas šaltinis, – ten apsigyvena tikėjimas Dievo Žodžiu.  
Tad kaip vienas šaltinis negali duoti sūraus ir saldaus vandens, taip baimė ir tikėjimas negali sugyventi tarpusavyje. Tad nebūtina ir gerti iš dviejų šaltinių – sveiko ir užnuodyto.  
2009 03 14

2010 m. lapkričio 2 d., antradienis

Tėvynė ir kasdienybė (3)

Fokusas į visuomenę
    (mozaikinis rašinys)

       Interneto komentatorius policija kviečia aiškintis dėl komentarų valdančiujų atžvilgiu... Konkrečiai – dėl A. Anušausko veiklos.
      Dėl Seimo narių pozicijos prievartaujamos Kedytės atžvilgiu sudaryta komisija vos ne tardyti ruošiasi ieškančius tiesos ir bandančius apginti tėvo netekusią mergaitę. Kas tai!?
    Komisija rengs rekomendacijas? Parlamentinio tyrimo komisijos pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas po posėdžio tvirtino, jog komisija nesiekia ką nors apkaltinti, nebandys inicijuoti jokių ikiteisminių tyrimų dėl politikų bandymo paveikti teisėsaugą. Bet komisija turi tikslą „pagal konkrečius atvejus nustatyti tendencijas“. Politikas sakė, jog ir su teisės mokslininkais prieita išvados, jog naujų teisės aktų situacijai taisyti nereikia – svarbiausia keisti politinę kultūrą, viešų pasisakymų apie teismų sprendimus praktiką. Pasak J. Sabatausko, komisija ketina parengti Seimo nariams rekomendacijas, kaip elgtis, kad jų veiksmai nebūtų traktuojami kaip spaudimas ar kišimasis į teisėsaugos darbą.
    Kas!? Tai nonsensų nonsensas! Kur mūsų tauta eina ir kur nueis tokiu kai kurių vyriausybės struktūrų vykdomų nusikalstamų veiksmų keliu?
***
    Jau ir G. Songaila turėjo aiškintis dėl kreipimosi, kuriame kartu su keliais kolegomis parlamentarais Teisėjų etikos ir drausmės komisijos prašė apsvarstyti galimybę iškelti drausmės bylą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjams už tai, kad jie skubiai išnagrinėjo atskirąjį skundą ir leido gegužę sostinėje rengti seksualinių mažumų eitynes.
    Komisijos pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas sakė, jog komisija dar nenusprendė, ar tyrimą kreipti ir Gintaro Songailos nurodyta kryptimi.
,,Gal nereikia vėl kelti gėjų klausimo?“ – susirūpins kuris. Reikia. Gyvenimo patirtis sako, kad nereikia bijoti priskaldyti malkų...
    Esmė ne dėl gėjų... G. Songaila vienas tų, kurie tebegina Kedžio mergaitę.
***
    ...Po plačiai nuskambėjusių nusikaltimų politikai suskumba siūlyti griežtinti bausmes už gyvūnėlių kankinimą. Tačiau iškyla dilema: už šį nusikaltimą būtų baudžiama griežčiau nei už vaikų tvirkinimą. Kad to nebūtų, reikėtų keisti visą Baudžiamąjį kodeksą. Politikai nusprendė, kad nieko nedaryti lengviau.
    ...Vaikams smurtaujant prieš tėvus, kaip tėvams reaguoti?! Kaip? O kaip policija susidoroja su smurtaujančiais? Jei reikia, gesina maištą. Jei reikia – supakuoja besimanifestuojančius...
    O jei šeimoje vaikis kelia ranką prieš motiną (tėvą)? Rašyti raštą į kokias nors instancijas? Atseit, – visuomenė gali tavo vaikus auklėti – maištus gesinti, net tavo vaiką prilupti, o tau negalima savo vaikų auklėti!? Jėgos struktūros – Jupiteris, o visi kiti – jaučiai? Baimės, baimės ir dar kartą – baimės... Atslenka dar viena baimė – vadinti tėvą tėvu, o motiną – motina.
     ...Skaitykit tokios ir tokios filosofijos daktarės knygą ,,Kaip gyventi be baimės“ – girdim per radiją. Tai puiku, nes Dievas davė mums ne baimės dvasią, bet jėgos, meilės ir savitvardos dvasią (2 Timotiejui 1,7). Bet... Anksčiau turėjome (ne visi) komunistų partijos baimę, veikiau komunistinės diktatūros baimę. Kolūkio pirmininkų, NKVD, KGB struktūrų baimę.
       Dar egzistuoja visa galybė kitų baimių: aukščio, ateities, senėjimo, nesėkmingos santuokos, kalėjimo, mirties baimė. Tai neigiamos baimės, lydimos negerų emocijų. Bet yra ir teigiama baimė, veikiau pagarba –tai Dievo baimė. Bet ji turi kilti iš tikinčios ir mylinčios širdies, pagarbiai mąstant apie Tėvo gailestingumą (net rašant žodį Dievas, reiktų jį rašyti ne iš mažosios, bet iš didžiosios raidės), kurio gailestingumo dėka buvo atpirkta žmonija, nes ne kiekvienas asmuo galėtų paaukoti savo sūnų žinodamas, kad iš jo tyčiosis, jį kankins, ir kuris tavo akyse visų paniekintas bei apspjaudytas, minios akivaizdoje mirs gėdingiausia ano meto mirtimi –pusnuogis ant kryžiaus šalia didžiausių ano laiko piktadarių – vieno iš dešinės, kito iš kairės. O dar daugiau stebinčių iš šalies.
     Vaikas žino, kad jam grįžus, tėvai jį pamaitins... O jei nėra ką tam vaikui duoti – tada skundas Jupiteriui?
Įžūlumas klesti – bedieviški įstatymai jau braunasi prie to, kas sakralu, šventa ir niekada neturėjo būti net liečiama: Europos Taryba ketina iš oficialių dokumentų išgyvendinti tokius žodžius kaip ,,motina“ ir ,,tėvas“. Atslenka dar viena baimė. Dovanėlė iš ES! Teisė į normalią žmogišką šeimą ir žmogiškuosius santykius tampa ,,praėjusių laikų palikimu“. Greit bijosim tėvą vadinti tėvu, o motina – motina!?
     Jei mes nesustabdysim šios beprotybės, ši beprotybė sustabdys mus! Nes ribos bus peržengtos! Visuomeniniai judėjimai ir Bažnyčia šiuo atveju lieka kone vienintele viltimi išstovėti prieš žmogiškas vertybes sunaikinti pasišovusius seksualinių mažumų gynėjus iš ES. Nes šios direktyvos kitaip, nei tiesiausiu keliu į žmonijos išsigimimą, nepavadinsi...
***
     Visuomenė taip krečiama, jog, rodos, jau pasaulio pabaiga... Tai kiaulių gripas, tai iš ,,koto“ verčia kiaulių kompleksų keliamas tvaikas – vos ne ,,rimčiausios opos“, reikalingos korekcijų, tik neaišku kokių – chirurginių ar policinių... O gal vien elementarių fizinių veiksmų prieš tai gavus vyriausybės verdiktą?
      Kažkuris kažkokio miestelio valdininkas (Vasiukų?) atėjo girtas į tarybos posėdį... O kad anas atėjo į šalies Panteoną pavogęs milijoną, kitas – išžaginęs 6–erių metų mergaitę, tai nieko?
    ,,Tu žaidi kaip mano močiutė“ – komentuoja chamas, stebėdamas gulinčią baloje seną moterį TV reklamoje. ,,Skauda...“ – išstena kito chamo partrenktas į purvą senyvas žmogus toje pačioje reklamoje. Gal tai naujoviškai išreiškiama pagarba vyresnio amžiaus žmonėms, kurie ne vienam galėtų būti tėvais?
       Kelių chuliganai – ereliai, danų kiaulės... Kas dar? Statomi vis nauji gardai. Tik šį kartą žmonėms. Dvasinių kalėjimų forma.
***
     Vėl patiriame invaziją į lietuvių dvasinę erdvę. Pažintinės rytų kovos menų treniruotės Kaune. Šį mėnesį Kauno ąžuolyne prasidėjo nemokamos pažintinės ,,Wudang taichi“ mokyklos treniruotės, kurios tęsis ir visą rugsėjo mėnesį. Pristatoma ,,bazinė Wudang Sang Feng taichi 13 forma“, lazdos ir kardo technikos... Dalyvauti gali visi panorėję iš arčiau susipažinti su vidiniu kungfu mokymu.
     Praeitais metais ,,Tai Dzi Čiuan“, o dabar dar ir ,,Wudang Sang Feng taichi 13 forma“ – tai dar viena Rytų pseudo mąstymo ,,dovanėlė“ mūsų civilizacijai, ,,dvasinės evoliucijos“ kelias link nušvitimo...
     Kiaulių bumą kai kur lydėjo gripas ir maras. O koks dvasinis maras slypi už šių guru veiklos? Reinkarnacija, – priešingybė Kristaus Prisikėlimui, NEW AGE ir begalė kitų demoniškų pasireiškimų įvairių religijų formomis, kaip pvz., mormonų bažnyčių (dvasinių kalėjimų) steigimas šalyje, kurias pradėjo reklamuoti net kai kurie visuomeniniai judėjimai.
     Juk ta pati mormonų bažnyčia Lietuvoje – susisukusi lizdą Vilniuje ir Kaune – su savo ,,krikščionišku“ įvaizdžiu remiasi tokiomis svarbiausiomis indusų sąvokomis, kaip sielos preegzistencija, daugiadievystė bei mokymais, skelbiančiais, kad galutinis žmonijos tikslas yra jų dievystė. Tai yra ne tik Vakarų ir mūsų visuomenės induizavimas, bet ir mūsų šalies pagrindų griovimas, dvasinių šaknų draskymas bei naikinimas.
    Joga, meditacija, Rytų religijos ir jų misticizmo formos, tai pavojingos žabangos. Jei mes aiškiname, kad munistai yra baisiausi sektantai, tai pasakysiu jums, kad būtent šie nauji judėjimai mūsuose ir remia tokius apsišaukėlius guru, kaip Munas ar Sai Baba. Tai tie patys Kašpirovskiai, tik apvilkti ėriuko kailiais, todėl ne tokie agresyvūs, o dar ir besišypsantys... Ir, beje, labai produktyvūs, spėję užkrėsti ne vieno tūkstančio planetos žmonių dvasias ir protus.
     Žmonės susidomi fiziniais pratimais, kurie po to juos nuveda į dvasinius mokymus – dvasinius kalėjimus, veikiau okultinę nešvarą. Kas siekia tik kūno tobulumo, tegul daro gimnastikos pratimus, nes pratimai, kaip jogos, Tai či, kung fu ar kitų sudedamoji dalis, negali būti atskirti nuo filosofijos, slypinčios už jų.
     Išėję iš vieno fizinio kalėjimo, TSRS, nulėkėme į kitą. Panašiai veikia ir dvasiniai kalėjimai, tik jie plika akimi nematomi. Argi tokie egzistuoja? Taip, kaip bebūtų keista. Esu minėjęs, kad daugelio veiksmų užuomazga prasideda mūsų prote. Mintys juk nematomos?! Kai kas pasakė, kad Lietuva prabuvo kalėjime 50 metų. !?! Lietuva kalėjime išbuvo ne 50, o 450 metų – po M. Mažvydo įspėjimo! Jei mes būtume pasukę jo rodomu keliu prieš tuos nelaimingus 450 metų, mes nebūtume tokioje duobėje (dvasinėje ir fizinėje), į kurią mus nubloškė tariama 50–ies metų okupacija... Ši okupacija buvo anos – 400 m. (širdžių ir protų) dvasinės okupacijos dėsninga seka.
     ...Jau turime ir naujus centrus (dvasinės mirties), tokius kaip ,,Gyvenimas jūsų rankose“, nekalbant apie ,,Kosmo centrą“ ir kitus, kur susirinkę įvairaus rango sukčiai – gyduoliai, Sai Babos ,,mokslo“ bei okultizmo propaguotojai.
     Taigi... Betrūko tik Vudu, ir bus pilna kolekcija. O po to Haičio likimas? Mums vis negana kitų tautų pavyzdžio. Todėl ir reikia analitinio dvasinio žvilgsnio!
Štai išsiliejo nafta JAV... Vėl ir vėl! Atsitiktinumas? Po to, kai amerikiečiai pradėjo spausti Izraelį dėl teritorijų (Palestinos klausimas), netruko ateiti nelaimė – išsiliejo nafta Meksikos įlankoje. Kai Amerika spaudžia Izraelį, prasideda gamtiniai kataklizmai! Prie šio spaudimo itin prisidėjo H. Klinton, na, ir B. Obama neatsilieka. Blogasis policininkas šiuo atveju yra H. Klinton. Gerasis – B. Obama. Pagal Holivudo modelį...
Maža to, Izraelis nuolat iš Gazos apšaudomas! Kiek jūs pakęstumėte tokį kaimynų elgesį, – čia juk ne danų kiaulės. Ir jos šaudo iš kitokių patrankų, tik be parako – garsais... Dar kvapais.
     Ar kas viešina informaciją, kad Izraelis kasdieną siunčia po vieną toną humanitarinės pagalbos į Gazos ruožą!?
     ,,Laisvės flotilijos“ konvojaus ,,užpuolimas“, kuomet žuvo 9 lydintieji, tai nauja provokacija prieš Izraelį. O juk patys atidengė ugnį – ,,Laisvės flotilija“ nepakluso izraeliečių reikalavimui patikrinti laivo turinį, kurie, maža to, dar buvo užpulti! Visa ši medžiaga buvo iškirpta žiniasklaidos! Nieko sau ,,Laisvės flotilija“...
    Atminkim, kad tautų požiūris į Dievo globojamą Įzraelį yra tų tautų klestėjimo kelias! O kas valdo šį pasaulį, ir be abejo, diedesnę dalį žiniasklaidos – seniai parašyta ir nuolat rašoma. Negi vis dar reikia priminti, kad net Platonas pripažino šėtono buvimą: ,,Blogio substancijos viršuje yra Šėtonas. ...Jo (šėtono) bandymai tapti lygiu Dievui...“ O kur dar Aristotelio, M. Liuterio mintys apie piktąjį! Trys R. Dekarto sapnai...
    Štai paskutinis įvykis, po kurio ne viena šalis ilgai negalėjo atsigauti – vulkano Islandijoje išsiveržimas. Kaip tik 9 balandžio buvo minimas Holokaustas ir Europą padengė vulkaninės nuosėdos! Čilės prezidento pritarimas dėl Palestinos praplėtimo, Kinijos, Turkijos pasisakymai prieš Izraelį... Ir atitinkami gamtos kataklizmai tose šalyse.
    Dėl Palestinos... Ar labai džiaugėmės netekę Karaliaučiaus?
***
    „Problemos, su kuriomis šiuo metu susiduria euro zona, yra tokios didelės, kad mano gimtosios šalies žmonės dėkoja Dievui, jog anksčiau neatitikome reikalingų kriterijų ir nebuvome priimti į euro zoną“, – Estijos visuomeniniam transliuotojui ERR sakė V. Vykė-Freberga.
     Jos teigimu, galima ginčytis, ar prisijungimas prie euro zonos yra naudingas. „Man tai reiškia integraciją į Europą, tai yra naudinga verslui ir padeda pritraukti investicijų. Bet dabar yra aišku, kad euro zona yra atsidūrusi didžiulėje bėdoje“, – dėstė buvusi Latvijos vadovė ir pridūrė abejojanti, ar prisijungimas prie euro zonos padarys Estiją kuo nors pranašesnę už Latviją.
    O šiuolaikinės Lietuvos politinis elitas, lyg nepasimokęs iš praeities klaidų, yra gana “ūkininkiškai” įsitikinęs, kad geopolitinį šalies saugumą geriausiai gali užtikrinti šiuo metu stipriausia karinė politinė jėga pasaulyje, –perspėja istorikas Algimantas Kasparavičius.
    Troštame jėgos. Šlovės. Moralė vis dar nedomina visuomenės...
    ...Paminėti 1987 m. rugpjūčio 23-iosios antisovietinio mitingo prie poeto Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje susirinko dešimt kartų mažiau žmonių nei sovietmečiu, kai tokia sueiga grėsė net įkalinimu Sibire. Disidentas Antanas Terleckas mano, kad dabartinė Lietuva yra ne tokia, už kokią savo galvas paguldė partizanai. Laisvės yra – kalbėk ką nori garsiai, tik valdžia išmoko nieko nebegirdėti, daro savo – vogė, vagia ir vogs.
     Taip... Bet kad vogs, tai drįsčiau suabejoti. Nes tikiu kitokia Lietuva.
    ...Lenkija vis labiau kritikuoja Lietuvą dėl tariamo lenkų tautinės mažumos diskriminavimo. Ypač piktinamasi dėl draudimo lenkiškai rašyti pavardes pasuose. Taip pat teigiama, kad lenkų kalbos neleidžiama vartoti viešajame gyvenime, švietimo sistemoje diskriminuojami lenkai ir kad lenkų apgyvendintuose rajonuose vangiai grąžinamos teisės į žemę.
     Bijoma, kad lenkai pakels savo kortą. Tūzą? Kartą jau lenkai kėlė savo kortas. Bet kažkas juos nuleido. Kaip bus dabar? Matysim, nereikia užbėgti įvykiams į priekį.
***
     Visi politikų pasisakymai apie teisme nagrinėjamos bylos turinį yra neteisėti – politikai neturėtų imtis aukštesnės instancijos teismo vaidmens ir vertinti teisėjų sprendimų, sako Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas Vytautas Nekrošius.
     Seimo Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratijos frakcijos narys Rytas Kupčinskas buvo vienas iš 5 narių, kurie gegužę atliko panašų veiksmą į tuos, kuriuos minėjo V. Nekrošius. Su keturiais kitais Seimo nariais jis išplatino viešą kreipimąsi, kuriame išreiškė viltį, jog teismai kuo skubiau imsis nagrinėti Kėdainių teismo nutartį, kuria D. Kedžio dukra perimama iš jos giminių ir perduodama motinos L. Stankūnaitės globon. Vėliau aukštesnės instancijos teismas laikinai sustabdė šio sprendimo vykdymą ir mergaitė liko pas D. Kedžio artimuosius. Galutinė nutartis dar nepriimta.
     Dėl minėto kreipimosi R. Kupčinskas pirmadienį taip pat buvo pakviestas į Seimo komisijos posėdį. Tačiau po pokalbio su komisija jis tvirtino nesijaučiąs, kad kišosi į teisėsaugos darbą – esą elgęsis kaip pilietis, kuris negalėjo tylėti.
      Drąsus ir principingas vyras. Kažkam neįtinka...
    ,,Drįstu teigti, kad tragedijos įvertinimas – teisinio nihilizmo viršūnė, spjūvis į valstybę, visuomenę. Išvada patvirtinta, lyg būtų tirtos bulvių maišo vagystės aplinkybės. Išvadoje konstatuoti akivaizdūs mažametės mergaitės seksualinio prievartavimo ikiteisminio tyrimo vilkinimo faktai, kad Generalinėje prokuratūroje buvo ignoruojami D. Kedžio skundai, nekreipiama dėmesio net į Seimo komitetų pirmininkų užklausas, kad nebuvo užkirstas kelias V. Naruševičienės nužudymui, nors šios tragedijos išvengti visos aplinkybės leido...
    Konstatuojama ir... siūloma tobulinti įstatymus, keisti generalinio prokuroro skyrimo tvarką... Absurdas – konstatuojami generalinio prokuroro piktnaudžiavimo, nusikalstamai netinkamo pareigų atlikimo faktai, dėl kurių ir įvyko tragedija, ir nedrįstama net užsiminti apie jo galimą baudžiamąją ar nors drausminę atsakomybę. Pasityčiojimas tiek iš teisingumo, tiek iš visuomenės bei valstybės“ – tokia Stanislovo Stulpino, buvusio Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, nuomonė.
     ,,Kai kas klausia, kodėl aš keliu tas problemas. Aš nebegaliu tylėti, kai mūsų teisinėje valstybėje vyksta tokios nesąmonės, atvirai trypiamas teisingumas, įstatymai, kai visokie valantinai ir į jį panašūs atvirai tyčiojasi iš visuomenės, kai paminamos žmonių teisės ir teisėti interesai, kai teisėsaugos institucijose galimai pradedami formuoti klanai ir klaneliai. Aš nenoriu tokioje Valstybėje gyventi, nenoriu, kad tokioje Valstybėje gyventų mano, Jūsų vaikai ir anūkai“ – Stanislovas Stulpinas.
    Ir toliau: ,,Anekdotas – žmogus kreipiasi į pareigūnus ir nurodo, kad kaimynas pavogė arklį, o po mėnesio ar metų gauna išvadą, kad arklį tikrai kaimynas pavogė, bet reikia tobulinti įstatymus. Nei arklio, nei kaimyno atsakomybės“ – tas pats vyriausiasis prokuroras.
        Nei pridėsi, nei atimsi. Kaip pirštu į akį.
    „Šiandien mūsų valdžia nesupranta, kad daug didesnę žalą vyriausybei atneša politinis susvetimėjimas, piliečių ir valdžios atotrūkis, kuris šiandien yra, negu tos laiko, pinigų, intelektualinių išteklių sąnaudos svarstymų demokratijai palaikyti. Nes nieko nėra pavojingiau valstybei, ypač demokratinei valstybei, kaip politinis susvetimėjimas ir visiška politinė apatija, ištikusi piliečius. Lietuviai pakol kas ir grimzta į tokią politinę apatiją, kurios aiški išraiška yra emigracija“, – mano D. Kuolys.
     Drąsiaus Kedžio šeimos tragedija tai tik patvirtina. Vis labiau pamirštanti tradicines vertybes visuomenė eina išsigimimo keliu. Kas bus, jei tą ėjimo pagreitį dar padidins homoseksualizmo išviešinimas ir panašiai? Tradicinė visuomenė iškrypsta, todėl tradicines vertybes bandoma pakeisti netradicinėmis. Pamirštame, kas buvo mūsų tėvai ir ko mokė, ką kalbėjo Lietuvių tautos tėvai.
     Pamiršti galima viską, net savo tapatybę... Suaugę pamiršta savo vaikystę, tėvai – pareigas vaikams, atsakomybę šeimai: palieka, išduoda ir išeina nieko nepalikdami savo artimiesiems... Tautos pamiršta savo paveldą, krikščionys – savo santykius su Kristumi.
     Viena prigimtinių žmogaus teisių yra laisvė nuo vergijos. Apskritai laisvė. Įvairios laisvės. Tarp jų yra ir tikėjimo išpažinimo laisvė.
     Baltarusija ruošiasi įvesti visuotinę pravoslavybę... Tikėjimo rekrūtai? Išvada peršasi tokia: diktatoriška asmenybė sukuria idealias sąlygas mirusios religijos diktatūrai. Savo ruožtu religijos, sumaišytos su pagoniškom apeigom, bei diktatūros simbiozė, sukuria idealų dirvožemį įsišaknyti okultizmui, NEW AGE, bei okupuoti šalį vis didesnei tamsai.
      Valstybinė krikščionybė kol kas tebelieka formali, gyvenimus nekeičianti religija, persipynusi su pagoniškom tradicijom bei okultizmu, paveikslų ir stabų garbinimu.
     Religijos pasekmė visada buvo ir bus amorali visuomenė. O amoralios visuomenės pasekmė yra pedofilija ir homoseksualizmas. Visuomenės, vadinančios save krikščioniška, bet nepažįstančios ir nepripažįstančios gyvojo Dievo Sūnaus – Viešpaties Jėzaus Kristaus!!! Jau nekalbant apie Jo garbinimą. O gal geriau religija, nei atviras homoseksualizmo propagavimas...
***
     Tai tiek apie neigiamus dalykus, nes vien blogio žinojimas, prieš tai nepažinus gėrio arba Dievo širdies, gal tik pakenkti. Todėl pakaks šios mozaikos. ,,Pagaliau, broliai, mąstykite apie tai, kas tikra, kas garbinga, teisinga, tyra, mylima, giriama, – apie visa, kas dora ir šlovinga“ (Filipiečiams 4, 8).
      O ar yra kas gero? Yra. Daug gero, tik visuomenės fokusas nukreiptas negatyvios informacijos atžvilgiu. Štai taip.
     Dievas yra geras – Jo šlovės pilna Žemė ir jos pakraščiai. Tik mes paskendę rūpesčiuose to nebematome... Lekiame kaip voverės rate, nepajėgdami net galvos pakelti ir nors trumpam apsižvalgyti, kur bėgam...
      Koks Jis? Tėvas... O koks gali būti Asmuo, kuris atiduoda savo Sūnų kentėti už kitų nusikaltimus? Ar bent įsivaizduojat, ką gali jausti tėvas, aukodamas savo sūnų už nusikaltėlius, narkomanus ar vaikų žagintojus, kad tik išgelbėti juos nuo mirties!? Ar tu taip galėtum?
     O juk kalbame apie visos žmonijos atpirkimą: ,,Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jono 3,16).
***
     Neseniai virto vienas ąžuolas... Prieš tai – kovodamas už savo vaiką – kitas... Dabar palaidojom Gintą Abarių. Kuris jų didesnis – ne man spręsti. Šiomis dienomis laidojom dar vieną – Vincą Dineiką...
Sunku, kai tėvams reikia laidoti savo vaiką, oi kaip sunku... Sunku artimiesiems netekti jauno vyro ir tėvo. Tačiau toks gyvenimas.
     Gerai, kai turim lėšų pastatyti mirusiems bei žymiems šalies žmonėms monumentus. Dar geriau, kad turime tų, kurie verti statytų paminklų. Bet už vis geriausia būtų, kad jiems dar gyviems esant rodytume deramą pagarbą. Ar taip?
     Dėl ,,brazauskiškos“ šypsenos... Viešpačiui visai neįdomu, kuo kas buvo. Kristus atėjo ne teisti, bet gelbėti. O AMB? Jis šaukėsi Kristaus, kad ateitų į jo širdį. Iš kur žinau? Jis pats iš mano rankų priėmė Kristų per monsinjoro K. Vasiliausko laidotuves. O gyvenimo pabaigoje Kristaus mylinti šypsena nuplovė AMB širdį ir ją nuskaistino, – dar šioje ašarų pakrantėje, Žemės skaistykloje. Žmogaus likimą keičia ir jo sielą gelbsti Kristus, jei Jis yra širdyje. Ir išgelbėjimo reikia siekti gyvenant čia ir dabar.
     Taigi prisiminimai... Žodis ,,prisiminti“ – kuris dažnai naudojamas NT, išvertus iš graikų kalbos, turi šaknį – mneia – kuri antikinėje kalboje buvo naudojama ,,kokių nors įvykių ar veiksmų rašytinei fiksacijai“, o taip pat nusako ,,laidojimo vietą, statulą, monumentą ar paminklinę lentą“.
      Tad žodžio ,,monumentas“ reikšmė byloja mums, kad kai kurie įvykiai ir prisiminimai niekada neturėtų būti pamiršti. Monumentus stato su tikslu įamžinti kokį nors svarbų istorijos fragmentą arba istorinę asmenybę. Monumentai, paminklai ir antkapinės lentos gaminami, kaip taisyklė, iš marmuro, kad tvertų ilgesnį laiką. Jei ant kapo nepastatysi antkapinio akmens, tai praeis metai, du ar truputį daugiau, ir tokio žmogaus, kuris ten palaidotas (jei jis nieko doro nedarė, nesukūrė, bet vien tik vartojo), niekas neprisimins.
***
     In Memoriam – nedidelis monumentas G. Abariui. Gintas paliko didelį dvasinį palikimą. Jo dainos kalba ir kalbės už jį patį dar ilgą laiką, o kai kurios net iki paskutiniųjų laikų pabaigos.
     Kai kurias Ginto Abariaus dainas ir giesmes teko ne kartą atlikti tiek dar būnant netikinčiu, tiek Bažnyčioje, tikinčiųjų susirinkimuose, su Gintu ar be jo.
     Ne naujiena, kad Gintas buvo krikščionis. Jo sakralinės giesmės – tai ne tik muzika, tai iš mylinčios Kristų širdies sklindanti gyvoji versmė, galinti žydinčiu sodu paversti bet kokią širdį.
     Tai Dievo pergalė, kai Jo žmogų priima visuomenė (nors ir sąlyginai, nes pakanka tų, kurie keikia ir persekioja), juo labiau, kai jis išstoja prieš nuodėmę: kalba Biblijos – Tiesos žodžius tamsos apsuptyje arba gyvena pagal Dievo Dvasią. Ir tik žmogaus pergalė, kai jis gerbiamas krikščioniškuose rateliuose.
     Ne paslaptis, kad Ginto būdas, dvasios stiprybė, kurią stebėjome paskutinius penkerius metus jo ligos metu, yra, buvo ir bus tas pavyzdys, kurį matant drąsiai gali patikėti šia Rašto vieta: ,,Bet Dvasios vaisiai yra meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė...“ (Galatams 22, 23).    
       5ius metus Gintas kovojo su mirtimi, negailestinga lemtis plakė rimbais. Kovą pralaimėjo, bet jo muzika nugalėjo mirtį. Kančiomis grįsti keliai baigėsi. Artimuosius sielvartas lydės iki pat mirties, o jo muzika kartų kartoms skambės. Gintas veržėsi grįžti į Lietuvą, kūrė savo gimtinei dainas, bet negailestingas laikas suskaičiavo būties dienas. Grįžo tik mažam karstelyje... 
     Kaip Tėvas paaukojo nekaltą Avinėlį, savo Sūnų, taip Gintas galėtų būtų ta auka, kuri konsoliduotų ir taip jau susiskaldžiusią įvairiais (religiniu, moraliniu) aspektais visuomenę. Tą, nors ir laikiną vienybę, matėme Šv. Kotrynos Bažnyčioje, kur jį palydėti į amžiną kelionę susirinko įvairiausių profesijų, konfesijų, įsitikinimų bei tikėjimų žmonių. Nes ten buvo Kristaus Dvasia...
     O kaip bus toliau, – turiu omeny visuomenės vienybę – priklauso tik nuo mūsų. Žmonės kuria aplinką. Ne Dievas. To pavyzdys buvo Kristaus žemiškasis tarnavimas, Jo buvimas tarp žmonių. Ta vienybė vis dar įmanoma ir šiandien, šioje Žemėje, kur Dievo Dvasios lietus vis dar lyja ant gerų ir blogų. Aišku, jei mes įsileisime Jį į savo tarpą.
     ,,Kur du ar trys susirinkę Mano vardu, ten ir Aš esu tarp jų“ (Mato 18, 20).
***
Esu skaitęs apie Abraomą Linkolną, kuris buvo įpratęs kasdien melstis su savo namų tarnais ir personalu. Jis melsdavosi prezidentūroje ir prieš kiekvieną kongreso posėdį. Jis melsdavosi su aukštas pareigas užimančiais užsienio žmonėmis ir prieš darydamas svarbius sprendimus. Kaip apmaudu, kad to negalima pasakyti apie dabartinį Baltųjų Rūmų nuomininką... Arba mūsų tautos vedlius.
Noriu baigti straipsnį štai tokiais žodžiai, kuriais A. Linkolnas Suvažiavime kreipėsi į Amerikos žmones: „Mes buvome pačių geriausių dovanų iš dangaus gavėjai. Daug metų mes buvome saugomi taikoje ir klestėjime. Mes išaugome skaičiumi, turtais ir jėga taip, kaip neišaugo nė viena kita tauta. Bet mes pamiršome Dievą. Mes pamiršome maloningą Ranką, kuri saugojo mus taikoje, kuri mus padaugino, praturtino ir sustiprino. Apsigavę savo širdyse, mes tuščiai įsivaizdavome, kad tai sukūrė mūsų aukštoji išmintis, kad tai mūsų pačių nuopelnai. Apsvaiginti nenutrūkstamos sėkmės, mes tapome per daug savimi patenkinti. Mes nejaučiame, kad mums būtinas išgelbėjimas ir sauganti malonė. Mes per daug išdidūs, kad melstumės Dievui, kuris mus sukūrė. Taigi, mums reikia nusižeminti prieš tą Jėgą, kurią mes įžeidėme; išpažinti mūsų tautos nuodėmes ir maldauti gailestingumo ir atleidimo“.
      Neabejotina, kad šie žodžiai toli pralenkė laiką, kuriame A. Linkolnas gyveno ir idealiai tinka mūsų laikmečiui. Ar mes nerandame analogijų su tuo, kas pasakyta Amerikos Prezidento lūpomis?
***
      Kaip ten bebūtų, šlovė Dievui, nes Prabudimas jau plinta per visą Žemės planetą!!! Gal dar nematyti? Tai greitai pamatysim ir Lietuvoje. Antrasis, dvasinis Sąjūdis, įsibėgėjęs įgauna pagreitį. Tie baisūs dalykai, apie kuriuos rašo spauda, ta begalinė tamsa yra požymis, kad atėjo Dangaus Karalystės šviesos metas. Ir, kai matai vykstančias visas šias gamtos stichijas, užplūdusias šią vasarą žemę, ir kasdien girdi vis baisesnius pranešimus apie nusikaltimus, kokių iki šiol nebuvo girdėti, kai matai nuodėmę, kuri, atrodo, užvaldė visą planetą, žinok, kad tai ženklas, jog pagal Visatos pusiausvyros dėsnį abiejose svarstyklių pusėse dedamas svoris. Tamsa tamsėja, o šviesa šviesėja.

      Aleksandras Kavoliūnas
            2010 09 01