2011 m. vasario 6 d., sekmadienis

Angelų pasireiškimai dabartyje ir praeityje



Angelai: Krajonas, Moronis ar šėtono demonai? 
   (Ar kiekviena importinė prekė tinkama...)

      Kodėl ne? Svarbu ir tai, kad tokia versija įmanoma – ne pirmą kartą žmonijos istorijoje angelai pasirodo žmonėms. Pas Mariją atėjęs angelas buvo vardu Gabrielius. Vardas Gabrielius reiškia ,,Dievo pasiuntinys“ arba ,,Dievas yra mano jėga“.
      Jis atėjo iš dangaus, tuo neabejoja daugelis, ir pranašavo Kristaus gimimą šioje planetoje, vardu Žemė, kuris atvėrė kelią krikščionybei, ir kuri kaip jokia kita tikėjimo srovė, turtinga antgamtiškumo.
      Islamas neturi tiek antgamtiškumo ženklų, žyminčių žmogaus kelią, kaip krikščionybė. Neturi ypatingų dieviškų ženklų ir kitos, ,,para“ bei kvazikrikščioniškos religijos, nors jų istorijoje kai kada ir buvo antgamtinių pasireiškimų. Bet ir antgamtiški reiškiniai turi savo ištakas. Tik skirtumas tas, kad kai kurių kilmė dangiška, kitų – pragariška.
      Jei tikėti islamo pranašo Mahometo istorija, tai apreiškimą apie savo, kaip tautos gelbėtojo misiją, jis gavo iš ,,to paties angelo Gabrieliaus“. Mahometui apsireiškęs angelas pasakė, kad jis yra Dievo pranašas. Bet ar taip yra iš tikrųjų?
      Savo naują religiją Mahometas pavadino islamu, – ,,paklusnumu“ arba ,,pasidavimu“ lietuviškai. Nors Mahometas pripažino Jėzų buvus pranašu, bet tvirtino, kad tik jis (Mahometas) yra visų didžiausias pranašas. Ir nors jis teigė, kad Jėzus buvo šventas žmogus, tačiau neigė Jį buvus Dievo Sūnumi. O Raštas sako, kad kiekvienas, neigiantis Kristų esant Dievo Sūnumi, yra antikristo dvasios pasireiškimas. 
     Monistinis tikėjimas, bet ne asmeniškas Dievo Jahvės pažinimas, vertė Mahometą tvirtinti, kad Dievas yra vienas ir negalėjo turėti jokio Sūnaus. Monistinis tikėjimas neigia Trejybę. Bet kadangi dabar Sekminių laikas, tai priminsiu, kad pats Jėzus prieš pakildamas pas Tėvą pasakė, kad atsiųs mums Guodėją. Tas Guodėjas, tai – Šventoji Dvasia, trečiasis Trejybės Asmuo, lygiavertis Tėvui ir Jo Sūnui. Tik toks Asmuo ir galėjo užimti Jėzaus vietą žemėje. Ir kas, jei ne Šventoji Dvasia nuolat talkino Kristaus mokiniams: guodė, mokė, draudė, skatino ir t.t. Juk tais laikais nebuvo Naujojo Testamento, tad nuorodų kaip judėti Evangelijos tikslais nebuvo kur pasiskaityti. Tik bendrystė su trečiuoju Trejybės Asmeniu mokiniams ir atstojo mokytoją Kristų po jo paėmimo į dangų pas Dievą Tėvą.
      Jau esu minėjęs, kad Dievu gali būti bet kas, bet svarbu koks asmuo slypi už vardo. Kaip Jis atsiskleidžia, kokia šviesa sklinda iš Jo ap(si)reiškimų. Kadangi aš, kaip ir daugelis tikinčiųjų Kristumi, tikiu Trejybe ir tuo, kad Jėzus yra Dievo Sūnus, Viešpats, tai neabejoju, kad Mahometui apsireiškęs angelas tikrai ne tas Gabrielius nuo Dievo, Jėzaus Kristaus Tėvo. Dievas niekada neapreikš dviejų skirtingų, vienas kitą paneigiančių, apreiškimų net ir iš pažiūros labai svarbiems visuomenės ar bendrijos nariams. 
 
***
      Trejybė Biblijoje apsireiškia nuo pirmųjų puslapių, kai Dievas tarė ,,Teatsiranda Šviesa“. Mat prieš tai parašyta, kad Dievo Dvasia sklandė virš vandenų (ST, Pradžios 1, 2). Matome du Asmenis – Dievą ir Dvasią. Kitur, Pradžios knygos vienuolikto skyriaus septintoje eilutėje, parašyta: ,,nusileiskime ir sumaišykime jų (žmonių) kalbą...“
      Žodžiai ,,nusileiskime“ ir ,,sumaišykime“ yra daugiskaita. Nors Jėzus dar neapreikštas, bet matome, kad yra ne vienas Asmuo. Pirmame Jono laiške 5 skyriaus septintoje eilutėje parašyta: ,,Mat yra trys liudytojai danguje: Tėvas, Žodis ir Šventoji Dvasia; ir šitie trys yra viena“. Žodis, tai Jėzus Kristus. Šią informaciją pateikiau tam, kad paneigti arabų pranašo tvirtinimą, jog Dievas neturi Sūnaus. 
 
***
      Apie angelus. Senajame Testamente, Jozuės knygoje, karžygiui Jozuei pasirodo Kareivijų Viešpaties (Jėzaus Kristaus) siųstas angelas – atminkim, kad ST yra tie patys hebrajų analai, tik skirtumas toks, kad Dievo Dvasios vedami žmonės neįtraukė į Bibliją kitų analų, tapusių apokrifais. Tai padarė žmonės. Tokie yra žmogaus nekantrumo vaisiai, kaip ir Abraomo pirmagimio Izmaelio gimimas vietoj Izaoko, ar Sauliaus išrinkimas Izraelio karaliumi, nors Dievas norėjo pats apsireikšti savo tautai. Taip buvo nuliedintas ir aukso veršis Mozei užsilaikius Sinajaus kalne. Tai ta pati, nuolat besikartojanti, žmogiška dieviškų nurodymų racionalizacija. Mahometui buvo reikalinga nauja religija, o kai trokšti racionalizacijų, visados atsiras tas, kuris padeda jas įgyvendinti. Tik ne visi patarėjai, nors ir antgamtiški, vedami gerų motyvų...
      NT, 2 laiške Korintiečiams parašyta, kad pats šėtonas apsimeta šviesos angelu. Jis ateina įvairiais pavidalais ir pasirodo savo išrinktiesiems. Tad matome, kad galią bei sugebėjimus apsireikšti jis tebeturi ir šiandien.
      Mergelės Marijos, apsireiškusios tam tikrais žmonijos egzistavimo periodais, kai kurie pliuralistiški pareiškimai (pvz. Medjugorjės reiškiniai, kad išgelbėjimas įmanomas visose religijose) kelia nerimą net Vatikano ekspertams ir jų pačių vertinami labai atsargiai. 1981 metais kunigas paklausė regėtojų: ,,Ar visos religijos geros?“ Jie atsakė, kad, anot madonos, „visos religijos geros prieš Dievą“.
      Religijų susiliejimas yra aiškus Naujojo amžiaus (New Age) mokymas, prieštaraujantis Kristaus mokslui. Šventasis Raštas yra aukščiausias normuojantis dokumentas, kurį atmetus galima sulaukti šokiruojančių rezultatų, ypač šiais paskutiniais laikais. Paskutiniais laikais jie vadinami dėl to, kad Kristus gana greit grįš į Žemę antrą kartą ir, kaip pažadėjo, grįžęs į žemę valdys su savo išgelbėtaisiais šventaisiais, tais, kurie patikėjo Juo ir todėl išsigelbėjo. Visos žmonijos ir pasaulio istorijos ašis yra Izraelis. Todėl taip svarbu atpažinti laiko ženklus.
      Tas pats šėtonas, pasirodęs Jėzui dykumoje, siūlėsi užkelti Kristų ant aukščiausio kalno ir žadėjo Jam viso pasaulio karalystes, jei šis nusilenks prieš jį. Tad pranašo Mahometo antgamtiška kelionė iš Mekos į Jeruzalę su ,,angelu Gabrieliumi“, dar vadinama ,,nakties kelione“, yra ne kas kita, o pasivaikščiojimas su kipšu. Dangiškasis Tėvas niekada nesiųs sukilusiam, išdidžiam asmeniui svarbios žinios ar savo angelo, nebent siųstų teismo žinią. Bet ir tai daroma dažniausiai per žmogiškus indus.
      Kai kurių pasakojimai, kad juos buvo paėmę ufonautai, yra ne kas kita, kaip piktųjų dvasių fizinė invazija į tų žmonių gyvenimus. Dvasios gali materializuotis, o paskutiniaisiais laikais tokių pasireiškimų tik daugės. Vienintelis ginklas nuo įvairių prakeikimų tebelieka šauktis Jėzaus, kol nevėlu.
      Teko tarnauti moteriai, kurios namuose nuolat dingdavo daiktai. Maldos metu buvo apreikšta, kad tai piktųjų dvasių darbeliai. Tokie dalykai yra įmanomi, – ir ne tik poltergeisto metu, – jei žmogus įsivėlęs į okultines praktikas. O ši moteris užsiiminėjo visomis galimomis: būrė iš delno, kortų, užsiiminėjo astrologija, spiritizmu – žaidė ,,adatėlėm“, vaikščiojo pas ekstrasensus ir t.t.
      Astrologėms iš tiesų yra kai kas apreikšta – kai kurios pranašystės – apie ateitį: ,,tu šiais metais ištekėsi – išsiskirsi“ ar ,,tapsi didžiu politiku“ – yra tų pačių pragaro jėgų inspiruotos. Numatydamos ateinančius įvykius ir norėdamos sužlugdyti žmoniją, netyrosios dvasios pateikia arba melagingą, arba, paradoksas, kai kada teisingą informaciją priklausomai nuo to, kokį tikslą turi piktasis. O pasipūtęs adeptas ir toliau naudodamas kryžiažodinę erudiciją, juokiasi – ,,nėra jokių velnių“. Vargšas apgautas ir nelaimingas žmogus! Jeigu jis žinotų, kokia tikroji netikėjimo kaina...
      Raganos ir teosofai taip pat noriai naudoja tiek Jėzaus, tiek ir Dievo Tėvo vardą. Iš ten – iš pragaro – ir Jelenos Blavatskajos atlantų, žmonių milžinų teorija. Iš tiesų gyveno žmonės milžinai ir Biblija šiuos faktus mini. Tik bibliniai faktai neturi nieko bendro su Atlantidos  temos variacijomis. 
      Mes puikiai suprantam, kad melo tėvo vardą kai kas taip pat rašo iš didžiosios raidės, pvz., satanistai. Pats šėtonas yra angelas (piktoji dvasia), tik kritęs, kažkada užėmęs angelų hierarchijoje itin aukštą vietą. Galima žvilgtelėti į žmonijos priešistorę, tik geriau pasiimti ,,laiko mašiną“, – t. y. paėmus į rankas Šventąjį Raštą, kuris padės pažiūrėti į laikų pradžią. Biblija kalba apie labai svarbius įvykius, kažkada vykusius Dangaus Sosto menėje. Tie įvykiai rezonansu ataidi iki pat šiandienos ir toliau aidės iki pat Viešpaties sugrįžimo.
      Šie įvykiai sąlygojo ne tik NEW AGE, bet ir apskritai visų religijų (išskyrus judaizmą ir krikščionybę) kultų ir sektų gimimą. Visų šių bedieviškų judėjimų doktrinos šaukia maždaug taip: “Aš esu Dievas!“ (Ezechielio 28, 9) arba “Prilygsiu Aukščiausiajam“ (Izaijo 14, 14). Biblija tokį judėjimą ar konkretų asmenį vadina “nedorybės žmogumi“, “pražūties sūnumi“, “prieštarautoju, kuris sukyla prieš visa, kas dieviška ir šventa, ir pats sėdasi Dievo šventovėje, dėdamasis Dievu. Visa Biblija, įkvėpta Šventosios Dvasios, papildo, paaiškina ir apreiškia ne kokį nors ,,Vienį“, bet konkretų mylintį Asmenį, Atpirkėją ir Viešpatį Jėzų Kristų. 
 
***
      ...O iki tol vyko dramatiška kova, kuri buvo skandalinga Dangaus koridoriuose, bet tik užtvirtino Dievo teisingumą ir tuo pačiu atskleidė velnio klastą.
      Liuciferis, arba Aušrinis, Rytmečio sūnus, buvo nuostabiausias Dievo kūrinys, “tobulumo pavyzdys, kupinas išminties ir tobulai gražus. <...> Tave puošė įvairiausi brangakmeniai. <...> Tu buvai tobulas savo keliuose nuo sukūrimo dienos, kol buvo atrasta tavyje nedorybės. <...> Tavo širdis išpuiko dėl tavo grožio, tu praradai išmintį per savo spindesį. <...> Todėl Aš išmesiu tave iš Dievo kalno...“ (ST, Ezechielio 28–12,17).
      Apreiškimo knyga parodo, kaip vyko ši deportacija: “Ir užvirė danguje kova. Mykolas ir jo angelai kovojo su slibinu. Ir kovosi slibinas ir jo angelai, bet jie pralaimėjo, ir nebeliko jiems vietos danguje. Taip buvo išmestas didysis slibinas, senoji gyvatė, vadinamas velniu ir šėtonu, kuris suvedžiodavo visą pasaulį. Jis buvo išmestas žemėn, ir kartu su juo buvo išmesti jo angelai“ (NT, Apreiškimo 12–7, 9).
      Kadangi hebrajų kalboje vardas Mykolas reiškia “kas yra kaip Dievas“, šio vardo prasmė tampa aiški, kol vyko ta kova. Liuciferiui tarus: “Aš esu kaip Dievas!“, Mykolas atkirto: “Kas yra kaip Dievas?! Kas gali būti lygus Dievui?!”, ir maištininkai buvo išmesti be teisės kada nors sugrįžti: ,,Kaip tu iškritai iš dangaus, Liuciferi, ryto aušros sūnau? Kaip tu kritai žemėn, kuris buvai pamynęs tautas? Tu sakei savo širdyje: ‘Aš pakilsiu į dangų, iškelsiu savo sostą aukščiau Dievo žvaigždžių, sėdėsiu dievų kalne tolimiausioje šiaurėje. Aš pakilsiu aukščiau debesų, būsiu lygus Aukščiausiajam!‘ Bet tu esi nublokštas į pragarą, į giliausią bedugnę. Kurie tave mato, pamatę tave sutrikę klausia: ,,Nejau čia tas, kuris sudrebino žemę ir sunaikino karalystes; kuris pavertė pasaulį dykuma, išgriovė miestus ir nepaleido savo belaisvių?“ Galima būtų dar pridurti – kuris propagavai homoseksualizmą ir seksualinę laisvę.
      Apie ką čia kalba pranašas Izaijas? Apie šėtoną. Kaip apaštalas Jonas, gavęs iš Viešpaties Apokalipsės viziją, taip ir šis pranašas matė piktojo galą, kada velnias ir jo angelai buvo išmesti žemėn. Dabar jų darbas – žudyti žmones. Taip Liuciferis virto šėtonu, velniu ar piktuoju – kaip pavadinsi, taip nepagadinsi...
      Į žemę nukritus šėtonui ir žmogui nusidėjus, žmonija pradėjo savo vargo kelionę per istorijos labirintus. Velnias, įsikūręs Žemėje, neatsisakė savo tikslo būti kaip Dievas, ir pradėjo jį realizuoti. Taip buvo suvedžiotas pirmasis žmogus – Adomas. Operacija kodiniu pavadinimu – ,,mirtis žmonijai!“, prasidėjo. Štai čia ir prasideda visos žemiškos, žmonių sugalvotos religijos, NEW AGE bei visų antikristinių judėjimų ištakos.
      Štai tokį vaizdą matome ST pranašo Izaijo knygoje. Dievo pranašai ne kartą užrašydavo regėjimus, kuriuose atvaizduoti ateities įvykiai. Kad ir Jėzaus nukryžiavimas, burtų metimas dėl Jo rūbų – tai pakankamai smulkios detalės iš tolimos praeities atėjusioje paranašystėje, įrodančios, kad geriau remtis Dievo žmonių pranašystėmis, o ne kai kurių suvedžiotų prezidentų asmeninėmis būrėjomis. Jų darbo rezultatus ir  matome mūsų šalyje. Beje, daug ,,gerų darbų ir gero“ savo valdovo šeimai, savo šaliai, padarė ir G. Rasputinas: caro šeimos sušaudymas, šio įvykio tąsa – Spalio didžioji revoliucija ir t. t., po kurių Rusija ir po šiai dienai neatgauna amo (dvasinio kvėpavimo). Okultizmas taip pat turi jėgą. Ir pačią destruktyviausią iš visų.
      Pranašystes suvokti ir nepasimesti kitų religijų melo sraute ypač padeda Šventosios Dvasios krikštas, itin populiarus tarp charizmatinių krikščionių. 
 
***
      Manau, užteks apie kipšo karaliavimą tolimoje praeityje. Pakalbėkim apie jo darbelius šiais laikais, ypač gyvenimuose  tų, kurie uoliai  domisi okultizmu bei ezoteriniais ,,mokslais".
      Dar vienas piktojo (šėtono) suplanuotas vizitas buvo pas žmogų, labai besidominčiu okultizmu ir gyvenusiu XIX amžiuje Amerikoje. To žmogaus vardas ir pavardė – Džozefas Smitas. Jam apsireiškė kitas siųstasis iš ,,dangaus“, veikiau pragaro – angelas Moronis. Taip gimė liūdnai pagarsėjusi Mormono knyga ir mormonų judėjimas arba religija.
      Anais laikais mormonų lyderiai garsėjo kaip paleistuviai ir sukčiai. Tai aprašo ir kai kurie rašytojai, mormonų amžininkai, pvz., amerikietis, mormonų judėjimo pradžios liudininkas, T. Main–Ridas, ne tik religijų tyrinėtojai. Anais laikais mormonai turėjo tam tikrus tarnų būrius – danitus, kurie vykdydavo slaptus mirties nuosprendžius neklusniesiems. Jau vien tai parodo, kas slypi už Dž. Smitui siųstojo angelo nugaros.
      Pagal mormonų legendą angelas, vardu Moronis, neva pasirodęs jaunam Dž. Smitui 1823 metais rugsėjo 21 dieną ir pasakęs, kad visų, šio kontinento žmonių sąrašai yra užrašyti ant auksinių plytų, kurios paslėptos netoli jo namų.
      Užrašai ant jų, kaip pasakojo pats Dž. Smitas, buvo pakeistais egiptiečių hieroglifais, apie kuriuos niekas nėra niekada girdėjęs nei prieš Dž. Smitą, nei po jo, taip kaip ir tų aukso plytų niekas nėra regėjęs... Taip gimė ,,Mormono knyga“, kurią 1830 metais balandžio šeštąją išleido Dž. Smitas, ir kuri tapo Mormonų bažnyčios vienintele ,,tikrąja evangelija“. Nors Raštas sako, kad nors angelas iš dangaus jums skelbtų kitokią evangeliją, negu kad skelbė Kristaus apaštalai, tebūnie prakeiktas (Gal 1, 8).
      Aš nebuvau Izraelyje, bet ten nuvykę žmonės turi galimybę vaikščioti istorinėm, Biblijoje paminėtom, vietom – Galilėjos ežero pakrantėm, pastovėti prie Raudų sienos, kurios akmenys buvo Saliamono šventyklos dalis. Gali pamatyti ir Golgotos kalvą, ant kurios buvo nukryžiuotas Jėzus, Dievo Sūnus. Daugybė vietų iš tiesų patvirtina, kad Biblija yra ne iliuzijų ar legendų, bet Dievo įkvėpta knyga, parašyta žmonių, o ne ateivių iš kosmoso, rankomis.
      Biblija tuo ir skiriasi nuo mormonų knygos, ir nors mormonai tvirtina, kad jų knyga – istorinis liudijimas apie žmonių, kažkada gyvenusių Amerikos žemynuose, rasę, tačiau archeologiniai kasinėjimai ir jų metu rasti radiniai to nepatvirtina, todėl Mormono knygą laikyti melaginga turime pagrindo. Pavyzdžiui, jų knygoje minimas galvijų, avių, kupranugarių, dramblių egzistavimas tuo metu, tačiau archeologiniai kasinėjimai paneigia jų skelbiamus faktus, kad Inkų, Actekų ir Majų laikais šie gyvūnai egzistavo.
      ...Taip pat jų knygoje (Mormono) kalbama apie karus, kurių metu buvo kovojama metaliniais – geležiniais ir švininiais ginklais, bet ir šiuo atveju tai nepatvirtinta. Dar daugiau, nė vienas šių metalų nebuvo tuo metu Amerikoje naudojamas karo tikslams. Kaip jau minėjau, daugelį teiginių galima patvirtinti istoriniu – teisiniu metodu, daiktiniais įrodymais. Taigi Biblijoje užrašyti tikri istoriniai faktai, o Mormonų knyga – melas, nes nei istoriniai, nei archeologiniai, nei bibliografiniai dokumentai ar faktai nepatvirtina to, ką teigia visos mormonų legendos.
      ,,Kokie stiprūs tiesos žodžiai, o jūsų kalbos nieko neįrodo“ (ST, Jobo 6, 25). Vien mormonų postulatas, kad norėdamas pagelbėti tikėjimo broliui nuodėmėje, gali jį užmušti ir jis bus išganytas – ko vertas! Štai ant kokių stulpų laikosi mormonizmas, ir tokie žmonės nori vadintis krikščionimis. Priminsiu, kad savo laiku mormonai dar naudojo prostitucijos formą, taip vadinamąjį ,,flirty fishing“, sielų verbavimui į savo sektą.
       Vien dėl to, kad kai kurių judėjimų lyderiai užsiiminėja magija – Dž. Smitą vadino ,,žiūrinčiu pro stiklą“ (krištolinis rutulys, naudojamas aiškiaregystės seansuose, aut. past.), tokia buvo jo pravardė, – ir ateina piktosios dvasios ar ,,šviesos angelai“ Krajonai bei Moroniai. Pro krištolinį rutulį – stiklą žiūri aiškiaregiai ir kiti juodieji magai. 
 
***
      Nebestebina ir tai, kad valstybinė TV, nuolat propaguojanti okultizmą rytmečio laidose (horoskopų skaitymas), reklamavo indų guru Šri Šri Ravi Šankaro vizitą į Lietuvą. O dvasininkai ir vėl tyli... Koks dvasinis maras slypi už šio veikėjo? Reinkarnacija, priešingybė Kristaus Prisikėlimui, New Age ir begalė kitų demoniškų pasireiškimų. Valstybinė televizija griaunanti valstybės pamatus!? Taip.
      Krišna ar Rama, tai niekada neegzistavę indų dievukai – mitas. Vakaruose įsigalintys judėjimai, tokie kaip ,,Christian Science ir ,,Unity, yra sinkretinis induizmo ir krikščioniškos erezijos derinys. Beje, šiomis dienomis buvo teisiamas ,,Scientology“, kuriam JAV priklauso daugelio garbinama Holivudo žvaigždė, T. Kruzas, judėjimas Prancūzijoje – jam gręsia milijoninės baudos.
      Ir ta pati mormonų bažnyčia su savo krikščionišku įvaizdžiu remiasi svarbiausiomis indusų sąvokomis, kaip sielos preegzistencija, daugiadievystė bei mokymas, kad galutinis žmonijos tikslas yra dievystė. Tai yra ne tik Vakarų ir mūsų visuomenės induizavimas, bet ir mūsų šalies pagrindų griovimas, dvasinių šaknų draskymas bei naikinimas.
      Joga, meditacija, Rytų religijos ir jų misticizmo formos, tai – pavojingos žabangos. Jei mes aiškiname, kad munistai yra baisiausi sektantai, tai pasakysiu jums, kad būtent jie ir remia tokius apsišaukėlius guru, kaip LT reklamuojamas Šri Šri Ravi Šankaras, ,,humanistas, šviesos nešėjas“ ir t. t. Jo mokymas – reinkarnacija, yra Kristaus prisikėlimo priešingybė, tai kaip paaiškinti tokią reklamą valstybinėje televizijoje? Tas pats Kašpirovskis, tik apvilktas Nobelio nominanto kailiu, todėl ne toks agresyvus, o dar ir besišypsantis... Ir, beje, labai produktyvus, spėjęs užkrėsti 300 milijonų planetos žmonių dvasią ir protus.
      ...Paties mormonų boso Dž. Smito galas buvo labai liūdnas, mat jį užmušė neapsikentę žmonės už jo žmogžudystes, sukčiavimą bei okultinę veiklą. Pasaulio religijų istorijoje jis žinomas kaip žmogžudys, nužudęs mažiausiai du žmones, ir paleistuvis, turėjęs 27 žmonas. Būtent jo mėgiamas užsiėmimas žiūrėti pro stiklinį rutulį, kitaip sakant, kerėti, padėjo jam pagreitintai išeiti anapilin. Kerėjimas krištolinio rutulio pagalba yra aiškiaregystė – juodoji magija.
      Panašus į jį buvo ir jo padėjėjas, dešinioji ranka, Brihamas Jangas, turėjęs 54 žmonas. Beje, jam ir priklauso jau minėtas postulatas, kad norėdamas pagelbėti broliui mormonui nuodėmėje, gali jį užmušti, ir taip jis bus išganytas.
      Todėl tai – rimtas pavyzdys, kaip mes turime elgtis su antgamtiškais pasireiškimais. Jutos valstijos religinė, ir ne tik, kultūra yra pastatyta ant melagingo pamato, o tai kad žmonės ten šypsosi, gerai gyvena ir turi ką valgyti, yra vien teisingų, biblinių Amerikos valstybės pamatų, išdava. Lietus palaisto gerus ir blogus, neklausdamas ant ko lyti...
       Taigi matome, kaip vienas žmogus, įgaliotas ir suvedžiotas pragaro jėgų, palaikomas visuomenės, gali įtakoti ir pakeisti tūkstančių žmonių likimus, ir štai kokie angelai ir kokias ,,tiesas“ jie perduoda savo išrinktiesiems indams. 
 
***

      Visai kitokie – Dangaus angelai – patarinėjo Mesijo tėvui, Jėzaus žemiškajam globėjui, bet ne Dievo tėvui – Juozapui. Dievas neturi tėvų. Visa kūrinija – žmonės ir gyvūnai – yra Dievo sutverta. O Dievas, Šventoji Trejybė, yra Alfa ir Omega – pradžia ir pabaiga. Šventoji Trejybė yra virš visko ir yra visko pradžia, ir viskas yra Joje. Prieš Ją ir po Jos nėra jokio asmens! Trys ir yra trys... 
      Pasirodęs sapne angelas patarė Juozapui gelbėtis nuo Erodo užmačių, kad nebūtų nužudytas naujagimis Kristus (Mato 2, 13). Ir Atpirkėjas liko gyvas, nes Jo laukė pati kilniausia, kada nors numatyta žmonijos istorijoje, misija. 
      Angelai taip pat ne kartą padėjo likti gyvam ir Amerikos prezidentui Dž. Vašingtonui. Tai liudija kulkų paliktos žymės – skylės jo skrybėlėje, kuri ir šiandien išsaugota. Mat indėnai buvo nusamdę geriausią šaulį iš savo tarpo, kuris vėliau prisipažino, kad kiekvieną kartą šaunant, kažkas jam sutrukdydavo pataikyti į prezidentą. Kaip teigė patys indėnai, Dž.Vašingtoną saugojo Didžioji Apvaizda. 
      Todėl galima tik įsivaizduoti, kokia kova vyksta dėl žmonių sielų tarp Dievo ir piktojo angelų bei jų žemiškų indų. Todėl priminsiu, kad Kristaus pagalba aktuali ir šiandien. 
 
***
      Dvasinio pasaulio principai veikia taip pat, kaip žemiškose srityse veikia žemiški, fizikiniai principai. Šie dvasiniai principai veiks kiekvieno, juos naudosiančio (tik kokia pabaiga tų, kurie naudojo be Dievo malonės?), gyvenime. Faktiškai šėtono jėga visiškai priklauso nuo Dievo nustatytų dvasinės jėgos principų. Ne šėtonas sukūrė dvasinius principus, bet Dievas. Tik piktasis panaudoja juos savo tikslams.
      Tikėdamas šiais principais, žmogus gali daryti monumentalius darbus visiškai nepriklausomai nuo Dievo. Šio tikėjimo jėga daugelis pelno siekiančių ,,tikėjimo gydytojų“, astrologių bei spiritistų ir daro netikrus stebuklus.
      Yra netgi nuoširdžių krikščionių, kurie nuklydo nuo tikro tikėjimo į tikėjimą, paremtą vien principais ir dėsniais, kurių galima išmokti ir kurie gali veikti. Tačiau tikrą tikėjimą ir jo klastotę lengvai galima atskirti pagal jų vaisius, nes tikras tikėjimas remiasi į Dievą ir Jo Kristų. O tikėjimo klastotė remiasi į paties žmogaus tikėjimą ar pasitikėjimą dvasiniais principais ir dėsniais. Todėl tikro tikėjimo vaisius visados bus nuolankumas, o apsimestinio – išdidumas. Štai dėl tokio išdidumo žmonija ir eina vargo ir skausmo keliais. Ir turi tai, ką pati pasirinko.
      ...Dar ir dar kartą verta prisiminti, kad žuvis genda nuo galvos, arba, kas pilama ant galvos, nuteka ant viso kūno. Apie galvą kalbame todėl, kad įkūrėjo moralinės vertybės, – ar tai būtų sąjungos pirmininkas, ar valstybės prezidentas, ar religinės bendrijos įkūrėjas, šiuo atveju tai mormonų bažnyčios pradininkas, – persiduoda aplinkai. Lyderių asmeninėmis moralinėmis ir kitomis vertybėmis yra grindžiami valstybės, sąjungos ar organizacijose esančiųjų santykiai, tikslai ir metodai jiems pasiekti.
      Todėl ir turime tikslinti žinias apie renkamus kandidatus į prezidento postą, Seimą ar Europos Parlamentą, – kokios jų vertybės, pomėgiai, šeimyninė padėtis ir moralė. Nes ką pasirinksim, tai lems mūsų valstybės, tautos, bei ateinančių kartų likimą.
      Valstybė, pasirenkanti dieviškas vertybes, įtakos dangaus angelus palaiminimams gauti, o valstybė ir vyriausybė, įteisinanti abortus bei homoseksualistų santuokas, nusipelno tik Dievo teismo. Todėl esam verti to, ką pasirenkam, ir tų, kuriuos išsirenkam.
      Ateičiai... Būkime atidūs, kad ne tik kasdieniuose pasirinkimuose, bet ir renkant pretendentus į įvairius postus mus įkvėptų ne koks Krajonas ar Lisabonos sutarties amoralios vertybės, bet Šventojo Rašto autoritetas. 
           2009 05 27