Ar sugrįš karaliaus Erodo laikai...




 Nė vienai moteriai neduosiu priemonės pradėtam gemalui ar vaisiui sunaikinti“ – Senoji Hipokrato  priesaika 
      Ne vienas matėme vos ne magiškomis tapusias raides KMB ant kaimyno durų staktų, tik gal ne visi žinome apie šių raidžių paskirtį.
      Savo laiku jos buvo skirtos tam, kad einantys pro šalį kunigai neužmirštų užeiti ir palaiminti už jų esančiuosius! Kai kurie, nesusipažinę su šia istorija, gal net nežino, kad trys didžiosios raidės, tai trijų asmenybių, liaudyje vadinamų karaliais, o Šventajame Rašte išminčiais, gyvenusių prieš 2000 metų ir įėjusių į žmonijos istoriją dėl to, jog tikėjimu nukeliavo ilgiausią kelią pagarbinti ką tik gimusį kūdikėlį Jėzų, – Kasparo, Melchioro ir Baltazaro vardų pirmosios raidės (šie nebibliniai vardai galutinai buvo įtvirtinti XI amžiuje), o jų kelionė įamžinta ne bet kur, o Šventajame Rašte!
      Istorija byloja, kad aplankę kūdikėlį Jėzų, jie buvo sapne įspėti negrįžti atgal pas tuometinį šalies karalių Erodą, ir šis įsiutęs įsakė nužudyti tūkstančius berniukų, kad taip užkirstų kelią Kristaus gyvenimui! (Mt 2, 12.16). Ačiū Dievui, kad Erodo užmačios nužudyti naujagimį Jėzų nepavyko!
      Taip pat iš istorijos žinome, kad tam tikri, savo laiku neįgyvendinti planai turi tendenciją pasikartoti! Taigi dabar Erodo dvasia atkeliavo iš laikų glūdumos, kad sukeltų debatus ir pabandytų įteisinti kūdikių (tik dabar – dar negimusių) žudynes mūsų tautoje, ir būsimieji maironiai, kudirkos, žemaitės, saboniai neišvystų pasaulio, o tautos pažanga būtų sustabdyta! Ir kiek iškilių asmenybių dar galėjo gimti, jei ne abortai…
      Šitos dvasios, norėjusios nužudyti Kristų, įtakoje, kai kas ir dabar sako, kad abortai (arba ,,gimdos ertmės turinio išsiurbimas“ – taip dabar vadinamas negimusių kūdikių žudymas) turi būti legalizuoti!?
      ,,Nė vienai moteriai neduosiu priemonės pradėtam gemalui ar vaisiui sunaikinti“ – taip skamba senoji Hipokrato priesaika.
      Rinktis mums, ir kaip žinome ne vienas, dvasiniai dėsniai nepakeičiami – ką pasėsim, tą ir pjausim! Bet ne, vis grįžtama prie revanšistinių idėjų – jei žudynės nepavyko prieš 2000 metų vienokia forma, tai gal pavyks šiais laikais kitokia… Dėl to siūlau – jei skaičiuojame laiką po Kristaus, tai pažiūrėkime, ko moko etika po Kristaus!
      Tik prieš tai dar paklausykim gyvybės oponentų suokimo ir žvilgtelkim į visuomenės batalijų areną! Matom, kad abortų šalininkų priešakyje daugiausia moterys! Vyrai gina negimusio kūdikio teisę gyventi, o moterys, kurios turėtų tą gyvybę kuo uoliau užstoti, agresyviai ragina tuos vaikus žudyti ir taip apginti savo teises…
      Aišku, yra ir vyrų kaltė, nes daugelis girtauja, smurtauja, nesirūpina šeima ir t. t. Tad vyrų kaltė, patikėkit, dažnai ne mažesnė, bet kartais žymiai didesnė – verčianti moteris daryti šiuos baisius žingsnius. Bet ir tai nėra pretekstas abortuoti gyvybes... Abortas yra žmogžudystė, o žmogžudžiai į Dangaus karalystę neįeis!
      Yra ir kita medalio pusė – kalbu ne vien tik apie drastiškus atvejus. Kas atsižvelgs į vyro, tėvo jausmus ir teises? Apaštalas Paulius sako (ar bereikia didesnio autoriteto?!), kad vyras ir moteris santuokoje – vienas kūnas (Ef 5, 31). Manot, vaiką žudant, jo tėvui neskauda? Dešimtmečiais tokie sielos randai neužgyja…
     Bet, ačiū Dievui, kad prieš negimusius kūdikius kovoja ne tos moterys, kurias sveikinome Motinos dienos proga! Šioms motinoms mūsų pagarba ir padėka! O motinų žudikių nebūtų kas sveikina, nebent tokios pačios kaip jos ir dar pragaro vartuose... Ankšti namai – ne dingstis vaiką abortuoti, o ginekologėms vystyti sau naudingą ir pelningą industriją.
      Ne taip seniai Europos Sąjunga įvedė reikalavimus dėl maistui auginamų paukščių laikymo sąlygų – norint valgyti nestresinę vištieną reikia vištas auginti tokioje aplinkoje, kuri atitinka natūralią… Neišpasakytas gailestingumas ir rūpestis vištų atžvilgiu! O kas iš Europos Sąjungos pasirūpins žmonių vaikais, ar jie mažiau svarbūs už vištas? Gal manoma, kad didžioji visuomenės dalis nepergyvena stresų dėl tokio žiaurumo negimusių vaikų atžvilgiu? Negi šie klausimai apie galėjusių gimti žudynes mažiau aktualūs nei problemos dėl vištų?
      Čia verta priminti, kad abortus siūlantys ir juos palaikantys dažniausiai yra bedieviai, tad jei kuris jų kada nors skaitys šias eilutes, noriu pabrėžti, kad vyriausybės priimti įstatymai kardinaliais moralės klausimais suteikia galią Dangaus angelų tarpininkavimui arba palaiminimams, arba teismams.
      Kadangi vadiname savo šalį krikščioniška, o save – krikščionimis, tai ir laikykimės dieviškų įstatymų bei principų visuomenėje, kurioje gyvename!
      Dar kartą priminsiu, kad vyriausybė, besimeldžianti Tėvui Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu (ačiū Dievui, Seime jau vyksta maldos pusryčiai!), sąlygoja Dievo palankumą tautai ir šaliai, o vyriausybė, apsikarsčiusi okultiniais simboliais bei apsistačiusi bedieviais patarėjais – būrėjais, astrologėmis, aiškiaregiais ir žudanti negimusius vaikus, sąlygoja Dangaus teismą! Tad jei mes tylėsim – akmenys tikrai šauks!
***
      ,,Aš apsidairiau ir pamačiau šiukšliadėžę, kurioje buvo sumesti kūdikiai. …Aš galėjau matyti galvas ir rankas, mažas pėdutes – kūdikių buvo pilnos šiukšliadėžės. Kai kurie buvo dar gyvi ir judėjo, jų oda degė; kai kurių galvos buvo sutraiškytos, kai kurie buvo visai sveiki, jų akys buvo plačiai atmerktos ir spoksojo. Aš jaučiausi lyg šoko pagauta... Aš stovėjau ten, kai dar vienas kūdikis buvo už kojos įmestas į šiukšliadėžę – nesužalotas kūdikis…“
      Tai vienos moters regėjimas, kurį jai parodė Viešpats Jėzus, todėl pasakysiu dar aštriau: abortus įteisinusios šalys Danguje yra žinomos kaip žmogžudės – vaikų žudikės!
      Štai kokie valstybės įteisinti ir visuomenės toleruojami veiksmai pritraukia Dievo teismus į tautas: 1) negimusių kūdikių žudymas – abortai; 2) Seksualinė laisvė ir ypač – homoseksualizmo įteisinimas; 3) Alkoholizmas, narkotikų legalizavimas; 4) Antisemitizmas, rasizmas; 5) Okultizmas.
      Dėl ko visuomenė susitaria, sutikdama įtvirtinti ir dėl to eiti į kompromisus bei nuolatos šio susitarimo laikytis, galiausiai nulems tos visuomenės tikrovę. Ir, manau, daugelis sutiksite – ne tik visuomenės, bet ir valstybės ateitį! Kaip nulems, paklausit? Net iki valstybingumo praradimo – štai kaip! Neduok Dieve, valstybės valdžios viršūnėje turėti ištvirkusius asmenis...  
      Grįžkim prie istorijos iš Evangelijos pagal Matą, kaip mūsų minėti trys išminčiai rado kūdikėlį Jėzų ir sapne buvo įspėti nebegrįžti pas Erodą. Šis, supratęs, kad jį apgavo, ,,baisiai įniršo ir pasiuntė išžudyti Betliejuje ir jo apylinkėje visus berniukus, dvejų metų ir jaunesnius…“ (Mt 2, 16).
      Panaši į tą dvasią, veikiau jos ,,pusseserė“ – feminizmo dvasia, kuri privertė išžudyti berniukus Erodo laikais, dabar bando išstumti iš visuomenės ir šeimų tėvo dvasią ir pamynusi pagarbą tėvui išvedė į gatves tūkstančius merginų, dvokiančių nikotinu bei svaidančių pabrėžtinai seks–niekinančius žvilgsnius į vyrus!
      Prie to prisideda ir masinės informacijos priemonės, skęstančios trijų raidžių kombinacijos – SSS – smurto, sekso ir sensacijų jūroje! Iš dalies dėl to mūsuose ir tarpsta tokia nežabota agresija bei dažni smurtiniai rasizmo protrūkiai! Ir net smurtas negimusių kūdikių atžvilgiu, tik prieš 2000 metų smurto iniciatorius buvo Erodas, o dabartinėje Lietuvoje – pilnos neapykantos ir nežinia kieno užangažuotos kelios moterys.
      Mūsų dienomis toks moteriškas agresyvumas yra viena opiausių problemų ne tik sekuliarioje visuomenėje, bet ir Bažnyčioje – nežabotas feminizmas lipa į Dievo sostą, nesibodėdamas jokių savęs aukštinimo formų – viešo pašnekovų žeminimo, kritikavimo, įžūlaus oponavimo, prisidengiant kai kurių asmenų nesveiku džentelmeniškumu. Tai buvo ypač pastebima paskutinių TV debatų apie abortus metu.
      Nepamatuota kritika, agresija, o ypač apkalbos, yra apsigyvenusios ir įsišaknijusios nuodėmės ar ydos išraiška, nes ji kalba tam, kad pasislėptų už žodžių krušos: feminizmas – ,,vyrai blogi“, ateizmas – ,,kunigai ir tikintieji nešventi“ arba ,,Dievo nematyti“, homoseksualizmas – ,,mus engia, nes mes kitokie“, vyriškas brutalumas – ,,visos jos tokios“ ir panašiai.
      Ta ,,šnekanti“ nuodėmė gali būti ir visai ,,nedidelė“ (lyg gangrena itin diferencijuota?!), pvz.: rūkymas, apkalbos, persivalgymas, išgėrinėjimas. Nuodėmė arba kritikuoja, racionalizuoja Dievo įstatymus, arba piktindamasi užberia begaliniais ,,kodėl“ bei visokiais įmanomais būdais skundžiasi, protestuoja ir kritikuoja, kol galų gale pavargusi užsipuola, o jei negali fiziškai susidoroti, tada rafinuočiausiais būdais šmeižia ir apkalbinėja! Ir jei nepasiseka apšmeižti, ieško įvairiausių kodų, nors kodas vienas – Adomo, - puolusio žmogaus prigimtinėje nuodėmėje!
      Beje, niekur kritikams paminklų nestatė, nebent tokioje iškrypusio socialistinio humanizmo šalyje, kaip TSRS. Išdidumas, puikybė, nepriklausomybė, o dabar ir užmaskuotas sadizmas – tai tik maža dalelė tos dvasios repertuare, į kurį savo rolėms ji mielai kviečiasi kai kurias moteris dėl jų sielų unikalumo. Tai – feminizmo dvasia su visais jai būdingais būdo bruožais: pykčiu, pavydu, intrigomis, apkalbomis, kontrole, nepagarba ir nepakantumu bet kokiam vyrų vadovavimui!
      Yra dieviška tvarka, kurios laikomasi tiek šeimoje, tiek ir visuomenėje, – ar tai būtų įstaiga, privati įmonė, ar Bažnyčia, ir pagarba yra būtina sąlyga, išeities taškas visiems kitiems santykiams, ir visų pirma – meilei! O meilė vaikams, nors ir dar negimusiems, tai antrojo Dievo įsakymo: ,,Mylėk savo artimą, kaip save patį“ (Mt 22, 39) išpildymas! Pagaliau tai ir mūsų rūpestis tomis moterimis, kurias abortas gali sužaloti visam gyvenimui!
***
      Pabaigai. Gal kas prisimena prieš keletą metų uraganą Vilniaus apylinkėse prie Balžio ežero? Poilsiavietės prie šio ežero turėjo prastą reputaciją dėl nuolatinių orgijų, girtavimo ir paleistuvystės. Matyt kažkas pakėlė balsą į Dangų su prašymu, kad šios bedievystės liautųsi. Ir atėjo atsakas iš Dangaus kaip žaibas! Kur ten kaip žaibas…
      Žmonės vėliau pasakojo, kad ten pakilo toks uraganas, jog kai kurie pasibaisėję ieškojo, kur pasislėpti nuo lūžtančių medžių! Vienas žmogus žuvo po medžiu... Tie, kurie ten buvo, pasakojo, kad žemė maišėsi su dangumi!
      Iš tiesų, po tokio uragano nesunku patikėti biblinių Sodomos ir Gomoros miestų sunaikinimu…
      O apaštalas Petras, kurį kai kas įsivaizduoja kaip naivų seneliuką su raktų ryšulėliu prie Dangaus vartų, užrašė štai ką: Dievas nepagailėjo senojo pasaulio, paversdamas pelenais Sodomos ir Gomoros miestus, pasmerkė juos žlugti ir taip davė pavyzdį ateities bedieviams (žr. 2 Pt 2, 5–6).
      Savo rašinio pabaigoje neatsitiktinai paminėjau atsitikimą prie Balžio ežero, nes manau, kad verta padaryti reikiamas išvadas ne tik iš netolimos praeities, bet ir iš amžių glūdumos, nes istorija – mokslas ne vien apie praeitį, bet ir apie ateitį!
      P. S. Dar viena pastaba apmąstymui: jei dvasia prieštarauja Kristui, tai kokios ji kilmės? Ar ne antikristo?! Tad jei mes laiką skaičiuojame po Kristaus, tai ir dorovės reikaluose neapsileiskime! O gal etikos mokslas jau nebeturi ateities – vien tik ekonomika? 
 
2008 06 27