Aklas aklųjų vadovas





    Jaunystėje teko mokytis skulptūros meno. Vos ne kasdien žiūrėdavau į praeities meistrų kūrinius. Jums turbūt teko matyti flamandų tapytojo P. Breigelio vyresniojo drobę „Aklieji“. Joje pavaizduotas aklas vyras, vedantis grupelę aklųjų.
Šio paveikslo siužetas labai tiksliai apibūdina daugelio šiuolaikinių dvasinių guru veiklą. Aklas aklą veda ir geriausiu atveju jų kelionės pabaiga – pamazgų duobėje.
Tokie bendruomenių vadovai, ekstrasensai – radiestezininkai, magai, aiškiaregiai – žiniuoniai, būrėjos, ne tik patys eina į pražūtį, bet iš paskos tempia ir savo aveles…
Kai kurie iš jų, pavyzdžiui, bioenergetikai, švytuoklių pagalba nustatinėja, kurį obuolį valgyti, kurį ne...
Apie obuolių valgymo kultūrą… Nebūtina obuolius tikrinti Biblijoje paminėtomis ir paties Dievo uždraustomis priemonėmis – švytuoklėmis, rykštelėmis, – ieškoti kirminų ar numirėlių dvišakėmis lazdelėmis, – aliuzija į Ezechielio 8:17, kaip „laiko šakeles panosėje“, – ar obuolys sveikas, ar ne…
Tam tinka ir paprastesni būdai – galima pabelsti obuoliu į kietą paviršių, ir jei kurioje kiaurymėje pasirodys neprašytas svečias, išprašyti jį lauk! O galima padaryti ir tokią operaciją – perpjauti obuolį pusiau ir jei ten rasit susisukusią kokią „Adamsų šeimynėlę“, be sentimentų iškrapštyti. Šiaip geriausia rykštelės paskirtis, – prispausti gyvatę prie žemės, kol neįkando!
Dar apie švytuokles… Kaip pasakoja viena buvusi okultizmo auka: „aš pradėjau taip pat ‘moksliškai’ ir švytuokle tyriau vandenį, geležies ir vario gabalus, medieną, šviną, aliuminį ir t. t.
Ir pagaliau – pasakoja toliau nukentėjęs – atėjo eilė fotografijoms, laiškams – norėta nustatyti tų asmenų charakterį. Baigdamas jis sušunka, – kaip ilgai aš ėjau velnio religijos mokyklą! Kai dabar pažvelgiu atgal, turiu pasakyti: vis dėlto pikčiausia velnio klasta buvo ta, kad jis sakė, kad jokių piktųjų ‘dvasių’ išvis nėra, nėra jokių velnių. Kad tai ne kokios nors dvasios, o tik sielos jėgos, kaip magnetizmas, kurios dar nėra ištirtos. Šiai klastai šiandien pasiduoda daug žmonių. Kai Viešpats, mano Išganytojas, atvėrė man akis, šios ‘sielos jėgos’ tapo man aiškios, ir tada aš pagaliau supratau, kur pasislėpęs ir kas yra mano sielos priešas“. Manau, – tai rimta informacija apmąstymui.
Taip pat būrėjai siūlo su kuo tuoktis, kuriant šeimą, su kuo – ne. Šios paslaugos yra jų „dvasiniame meniu“. Todėl mūsų tautoje tiek skyrybų ir nelaimingų atsitikimų!
Klausimas, – jei magai rekomenduoja lovą statyti ten, kur įbėgęs į kambarį atsiguls šuva, gal ir maistą klientui siūlyti tą, kurį šuo pasirinks…
Beje, apie baltąją magiją... Visų šarlataniškos ir velniškos veiklos atstovų „darbo“ sferų nevardinsiu, bet į tezę, kad jų mokymas geras, juk baltoji magija, ne juodoji, atsakysiu – žiurkių nuodai irgi baltos spalvos.
Kuo labiau geranoriškos atrodo pastangos su tikslu palengvinti žmogui dalią ar padėti jam sužinoti ateitį, bet jei šios žinios ne iš Dievo, tuo jos pavojingesnės. Gerais norais ir pragaras grįstas, darbais prieš Dievą neišsipirksi, – savo darbais gali užsitarnauti ir tikrų tikriausios peklos.
Okultizmo, šios pragaro religijos, metodų – ateities būrimo, raganavimo; dabartinių sveikuolių bei pagoniškų bendrijų propaguojamas šokinėjimas per laužo ugnį, vaikščiojimas basomis per įkaitusias žarijas, – šiuo būdu jaunimas senovėje buvo pašvenčiamas piktosioms dvasioms ne tik mūsų, bet ir daugelyje senovės pagonių tautų (Pakartoto Įstatymo 18:10-12); astrologijos ir horoskopų, hipnozės, įvairių užkalbėjimų, chiromantijos (būrimo iš delnų vingių); spiritistinių seansų, ekstrasensų konsultacijų, įvairių diagnostikų bei meditacijos seansų, pseudo bioenergetikos ir švytuoklių – praktikavimas, o dabar ir mityba pagal kraujo grupes užtraukia Dievo rūstybę ir prieštarauja krikščionybės mokslui… Be to, per tokią praktiką gana dažni demonų apsėdimai!
Per dabartinių baltų ir neo pagonių judėjimų sąskrydžius, itin sustiprėjo demoniškasis šių ritualų aspektas.
Šioms bendruomenėms besikuriant buvo akcentuojamas tautosakos, liaudies papročių ir tradicijų puoselėjimas. Bet pagrindas buvo pasirinktas ne toks, – vertybės dėl vertybių, ir idėja išsigimė; dar daugiau, kai kurie šių bendruomenių lyderiai gavo apreiškimus girdimu balsu neva tai iš „dangaus“ (štai ir demonai prisistatė) apie savo paskirtį ir išskirtinumą.
Vienam jų Perkūnas, senovės lietuvių dievas, pasakė, kad turi tapti bendrijos vyriausiuoju…. Tokiu būdu demonai kontroliuoja ir įvėrę į nosį kai kuriems žiedą, kaip gyvuliams, vedamiems nužudyti, tempia juos į pražūtį.
Su neblėstančiu meistriškumu šėtonas bando save pavaizduoti kaip pasakų bilduką, ar Užgavėnių personažą, ne egzistuojantį, bet sugalvotą žmonių. O žmonės, manydami esą labai protingi ir apsišvietę, noriai praryja šį pragaro ordų jiems mestą jauką.
Dar vienas judėjimas, gotai, bando įtraukti į savo gretas kuo daugiau „žalio“ jaunimo, nors jų ideologijos simbolis – kryžius, kaip mirties ženklas, verčia rimtai abejoti jų ketinimais ir morale! Be to, savo mokymas ir 69 taisyklės, priešingos Dievo žodžiui, – nesuderinami su krikščionybe!
Skaičius 69 yra ir erotinės, nepadorios pozos simbolis, tad aišku, kad gotų judėjimas nėra jau toks nekaltas protestas prieš visuomenę, veikiau paskutinių dienų apostazės reiškinys! Tai atsakymas tiems tėvams, kurių atžalos yra verbuojamos, ir jaunuoliams, kurie susidūrę su šiuo judėjimu, sprendžia hamletišką klausimą ,,būti ar nebūti!
Nota bene! Šviesa su tamsa nesiporuoja. Taip ir amen! Atminkime, kad už tokių judėjimų ir mokymų stovi šio pasaulio dievaitis šėtonas ir jo demonai. Saugokitės žmonių, kurie verbuoja jus ir ragina prisijungti todėl, kad „visi taip daro“. Kai kurių žmonių sužadintas kaltės jausmas yra gana veiksminga manipuliacijos priemonė!
Kartą tas pats žinomas Lietuvos „guru“ pakvietė mane pasidalinti savo išgyvenimais, kurie padėjo rasti Dievą, mat prieš kurį laiką jis buvo man pasiūlęs recenzuoti jo knygą. Tada nesutikau, nes buvau dvasiškai per jaunas. Bet vėliau man pateko į rankas jo knyga. Joje tiek nuodų, kad galima būtų jais apnuodyti tūkstančius, ką jis šiandien ir daro.
Noriu pacituoti vieno jo gerbėjo mintį: „Skaitydamas knygą, susitepiau šviesa ir nebegaliu tų dėmių išvalyti. O jos vis didėja…“
Jei pridėsime trys raideles n u o prie žodžio d ė m i ų, suprasime visą šio Lietuvos guru mokymo esmę.
Kiti jo gerbėjai sako, kad kažkas jam padedant pasveiko nuo vėžio… Kažin, kokios jėgos padėjo „pasveikti“ ir dar nežinia, kas bus tam pacientui už kelių metų...
Juk tų pačių iš dangaus išvarytų angelų jėga, kurios jie neprarado, ir daromi šie stebuklai. Demonai savo galias naudoja, kad tariamai palengvintų kažkieno dalią, o sielą amžiams pražudytų: „Ano nedorėlio atėjimą, šėtonui veikiant, lydės visokios jėgos, ženklai ir netikri stebuklai ir visokia neteisumo apgaulė žūstantiems už tai, kad atsisakė mylėti tiesą savo išgelbėjimui“ (2 Tesalonikiečiams 2:9-10).
Dar kai kurie sako, kad meldėsi Krišnos, ar kitu, kažkokio šventojo, vardu ir išgijo. Klausimas analogiškas, – kas virš tos aukos kabojo, pasivadinęs Krišnos, ar to kito, vardu? Koks demonas?
Pagal vien induizmo dievų, Krišnos mokymą (Krišna yra mitinis, niekada negyvenęs asmuo), – žmogus galįs pasirinkti bet kurį kelią, daryti ir elgtis, kaip jam patinka – t.y. rasti savo paties kelią…
Populiariausias indų dievas, Šyva reiškia naikintojas, o populiariausia deivė – Kali yra jo moteriškasis ekvivalentas. Iš tos pat ,,operos“ yra mūsų Perkūnas, Žemyna, gabija ir kiti vardai. Vertėtų gerai pagalvoti, prieš pavadinant gatves, o juo labiau duodant vaikams vardus!
Šyva išvertus į lietuvių kalbą reiškia ,,naikintojas“! Apreiškimo knygoje parašyta: ,,Jie turi sau karalių, bedugnės angelą, kurio vardas hebraiškai ‘‘Abbadon’’, o graikiškai tas vardas ‘Apollion’’( Apreiškimo 9, 11).
Tą patį reiškia ir šie vardai iš Apreiškimo knygos – naikintoją!
Štai kokia vardų giminystė išaiškėja, panagrinėjus kai kurių reikšmes! O juk, kaip mes jau minėjom, vardo reikšmė itin svarbi – koks asmuo stovi už to ar kito vardo!
Beje, Indija, kaip šalis, į kurią taip krypsta turtingų ir neturinčių kur dėti pinigų, ponų žvilgsniai, yra viena labiausiai atsilikusių šalių pasaulyje vien dėl savo dvasinio paveldo – fatalistinio mokymo apie karmą, reinkarnaciją bei milijonus netikrų dievų ir dievukų…
O taip populiari mūsuose transcendentinė meditacija, sukelianti pojūčius, labai panašius į narkomanų pergyvenamą sąmonės būseną, yra tik eilinė priešo apgaulė, veikianti sielą gudrybė, demonų manipuliacija neuronais žmogaus smegenyse!
***
Dar viena apgaulė, kurią rytų civilizacija, o tiksliau demonai per žmones, bando pernešti į vakarų pasaulį, – reinkarnacija, yra ne kas kita, o Kristaus Prisikėlimo priešingybė!
Mielieji, argi nieko negirdėjot apie tokį ekstrasensą, A. Kašpirovskį? Kiek žmonių „pasveiksta“ nuo ligų jo seansų metu, bet ar yra statistika apie tolimesnį aukų likimą? Kiek jų tapo kitų priklausomybių aukomis? Mano minėtasis Lietuvos „guru“ ir yra lietuviškasis Kašpirovskio analogas.
Bet blogiausia yra tai, kad žmonių sielų žudikas, šėtonas (Jono 10, 10), laimi šiuos žmones sau – jie tampa pragaro kandidatais. Toks ir yra šio netikros šviesos nešėjo, šėtono, tikslas. Ir jis nėra Užgavėnių bildukas, ar TV reklamos – ežys, kaip velnias – personažas. Jo vienas vardų – Liuciferis, šviesą nešantis.
Apie šviesą. Šviesa, kurią neša Kristus, apšviečia mums išgelbėjimo kelią pas Dievą, Jėzaus Kristaus Tėvą. Jėzus sakė: „Aš – pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsoje, bet turės gyvenimo šviesą“ (Jono 8, 12).
Sekančius šviesa, kurios autorius – „šviesą nešantis“, ji apakina ir nuveda patikliuosius į pražūtį, – pats šėtonas apsimeta šviesos angelu (2 Korintiečiams 11, 14). Ir tada Dievas priverstas teisti suvedžiotojus ir patikliuosius: „Liepsnojančioje ugnyje Jis atkeršys tiems, kurie nepažįsta Dievo ir nepaklūsta mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Evangelijai“ (2 Tesalonikiečiams 1, 8).
Teko bendrauti su vienu teisuoliu. Jis bandė save pavaizduoti tokiu gerutėliu, kad net koktu darėsi. Pasakiau jam, – jei tu giriesi, kad negeri, nerūkai, turi šeimą, rūpiniesi ja, ir todėl esi tinkamas kandidatas į Dangų, – tada Jėzus veltui mirė ant Kryžiaus, sumokėdamas tokią kainą už žmonijos išgelbėjimą. Nejau manai, kad taip išsigelbėsi? Išgelbėjimas ir amžinojo gyvenimo dovana, yra duodami veltui, tikėjimu į Viešpatį Jėzų Kristų ir Jo atliktą auką ant kryžiaus!
Daugelis sako, kad jie yra geri, vaikšto kiekvieną sekmadienį į bažnyčią ar panašiai. Kelias pas Dievą nėra vien moralės, gerų darbų ar meilės gyvuliukams, kelias. Vienintelis su Dievu susitaikyti kelias yra per Jėzų Kristų, Jo Sūnų. Visi kiti yra labirinto vingiai, keleliai ir klystkeliai!
Kai kurie neatgimę iš aukšto, bet susipažinę su Naujuoju Testamentu – Kristaus mokslu, žmonės sako, kad jie gyvena pagal Kalno pamokslą ir jiems to pakanka… Tikrai ne kiekvienas gali išpildyti Kalno pamokslą, jei apskritai yra bent vienas, kuris sugeba gyventi pagal jį: „…kaip parašyta: ”Nėra teisaus, nėra nė vieno. Nėra išmanančio, nėra kas Dievo ieškotų. Visi paklydo ir tapo netikusiais; nėra kas darytų gera, nėra nė vieno!“ Ir kitoj vietoj: „…nes visi nusidėjo ir stokoja Dievo šlovės…“ (Romiečiams 3:10-11; 3, 23). Tikra tiesa, kad visi nusidėjo, bet ne visi – nusidėjėliai… Negali būti vienu metu teisiuoju ir nusidėjėliu!
Šie žodžiai skirti nusidėjėliams – velnio vaikams, bet ne Dievo šeimai. Viena moteris kirpykloje prasitarė, kad visi mes esame Jo kūriniai. Kad visi nuo pradžios Dievo kūriniai, – taip, bet ne visi – Jo vaikai! Naujasis Testamentas aiškiai nubrėžia ribas tarp Dievo vaikų ir žmonijos priešo – šėtono šeimos.
Naujasis Testamentas ir vadinamas naujuoju todėl, kad Testatorius perdavė įgaliojimus paveldėtojui, kuriam ir priklauso visos teisės. Šis Naujojo Testamento vyriausiasis ir vienintelis vykdytojas yra Viešpats Jėzus Kristus, už jį sumokėjęs aukščiausią kainą! Ir Jo testamente be užuolankų parašyta, kad šioje žemėje yra tik dvi šeimos – Dievo ir velnio!
Norint tapti Dievo vaiku, reikia gimti iš naujo (Jono 3, 7) – patikėti, kad Jo Sūnus Jėzus Kristus mirė už mūsų nuodėmes, trečią dieną prisikėlė ir šauktis Jo, nes Jis yra vienintelis Viešpats visatoje! Na, o gimus iš naujo, – nebe nuodėmiauti, nes kas yra gimęs iš Dievo, nedaro nuodėmės, nes jame laikosi Dievo sėkla. Taip išaiškėja Dievo vaikai ir velnio vaikai (1Jono 3:9-10).
Taip pat Dievo vaikai neklausinėja ar vogti, meluoti ir paleistuvauti – nuodėmė… Kodėl? Atsakymai įrašyti Jo vaikų širdyse, todėl!
Grįžkim prie mano paskaitos, – nors tiksliai nebepamenu, apie ką kalbėjau, bet apie dvasinį pasaulį – tikrai. Baigus kalbėti, demonas per jį pradėjo mane kritikuoti, norėdamas sumenkinti Evangelijos žinią. Rodos, pati Dievo Dvasia per mane pasakė: „o tu užsičiaupk“. Jis taip ir padarė. Kartais Šventoji Dvasia kalba įsakmiai!
Pasakysiu dar daugiau, įspėdamas būsimas ir esamas aukas, kurios gal jau yra tokiose bendruomenėse – jums vadovai gali šypsotis, būti mandagūs. Bet jie jums nekalbės apie Jėzų, nes jie Jo nepažįsta. Geriausiu atveju jie paminės Dievo vardą, bet tikrojo Jo vardo jie nežino. Nereikia tokių žmonių įžeidinėti, nes gal būt ryt ar poryt jie taps tavo broliais Kristuje, bet tiesa tokia, – jei tu ne Dievo vaikas, tai kieno tu vaikas?
***
O žodis Dievas tėra tik žodis. Arabiškai kalbantys krikščionys dar prieš arabus musulmonus vadino Dievą Alachu. Alachas ir mūsų vartojamas žodis Dievas jų kalboje reiškia tą patį, – Alachas arabų kalboje yra lietuviško žodžio Dievas atitikmuo.
Bet Dievas ne vienu vardu apsireiškė Savo žmonėms… Žydų tautai Jis yra apreiškimo Dievas „AŠ ESU, KURIS ESU“ (Išėjimo 3, 14). Jis apsireiškė jiems ne vieną kartą ir kaip gailestingas Dievas, gydantis Dievas, Dievas, kurio pakanka, – pilnatvės Dievas.
Ir svarbu ne vardas, o vardo reikšmė, koks asmuo stovi už to žodžio, kaip jis save atskleidžia! Senovės žydų tautos lyderiams Jis buvo ir asmeniškai pažįstamas. Asmuo, kai kuriems apsireiškęs individualiai, personalinis Dievas. Tad Dievas – ne vardas, o daugiau apibūdinimas!
Vardas – AŠ , KURIS ESU, yra sudarytas iš tetragramos Jhvh, į kurią įrašius trūkstamus balsius, ji tariama taip – Jahvė. Kadangi jį buvo nevalia tarti, tai hebrajai skaitydami Šventą Raštą, šį vardą pakeisdavo į Adonajų (hebr. Viešpats), bet jokiu būdu ne Jehova, – tai netaisyklinga šio vardo forma, kurią noriai vartoja Jehovos liudytojų sektos nariai.
Pavyzdžiui, žmogus prašo Dievo, kad padėtų jam materialiai, geriems tikslams, ir Jis padeda. Taip žmogus pažįsta Dievą, kaip padedantį, aprūpinantį Dievą. Arba, žmogui susirgus, Dievas stebuklingai jį išgydo, ir žmogus pažįsta Dievą, kaip gydantį Dievą.
Toks Jis yra Naujojo Testamento tikintiesiems – asmeniškai pažįstamas Dievas. Kiekvienam atgimusiam iš aukšto krikščioniui Jis yra Tėvas – Dievas, todėl kiekvienas Jo vaikas stengiasi pažinti Tėvą asmeniškai per Sūnų Jėzų Kristų, nes neduota po dangumi kito vardo, kuriuo galime būti išgelbėti, na, ir pažinti Tėvą (Apaštalų darbai 4, 12).
Ne paslaptis, kad žmonės, neatgimę iš aukšto, nepažįstantys Dievo kaip Tėvo, vadina Jį Absoliutu, Kosmosu, Visatos Architektu ir panašiai. Tai loginis tikėjimas, protinis Dievo supratimas. Toks tikėjimas neatveria kelio į tikrąjį išgelbėjimą. Bet kokį asmenį, Tėvą ar motiną, tu pažįsti tik bendraudamas iš širdies į širdį. Tik tokiame bendravime, kuriame atsiskleidžia abi pusės, gimsta tikra draugystė, pagarba ir meilė.
Ir tada, kaip karalius Dovydas, mes galime sušukti iš pilnos, mylinčios širdies: „Viešpats yra mano uola, tvirtovė ir išlaisvintojas. Dievas yra mano jėga, Juo pasitikėsiu; Jis – mano skydas, išgelbėjimo ragas, mano aukštas bokštas“ (Psalmių 18:2-3).
***
Ir vis tik tarp mūsų labai daug užmigusių dvasia, vos gyvų krikščionių! Kuo mes užsiimame, kad vaikštome ne Dievo jėgoje, ne Dvasioje, ir esame kūniški, sieliniai, jusliniai krikščionys? Kur nukreipti mūsų žvilgsniai, į ką mes lygiuojamės, ką garbiname, kas yra mūsų tikėjimo credo, ar pramogos, namas, pinigai, verslas ir t. t.? Negi tai mūsų prioritetai? Nors visa tai nėra blogai, bet ar jie neužgožia To, kuris turėtų būti mūsų siekių, mūsų gyvenimo centre? Antraip mes atsiduriame vienoje gretoje su stabmeldžiais, nusidėjėliais, jie garbina Mamoną, ir mes… Kas tavo Dievas? Prisirišimas prie darbo, prie žmonos, prie to, ką kuri, o gal ramybė, tavo vaikai?
Ne vienas mano pažįstamas tikintysis yra pamėgę įvairių bendravimo meno, sėkmingo verslo plėtojimo ,,gurų“ knygas, kuriose netrūksta pamokymų, kaip susirasti draugų, vystyti sėkmingą verslą ir panašiai, bet cituodami bei žavėdamiesi jais, nekreipia dėmesio, kokia dvasia stovi už tų žmonių pasisakymų, – tikrai ne Jėzaus… O jei ne Kristaus, tai kieno? Naujajame Testamente tokių žinių yra daugiau, negu pakanka, ir jų kokybė – dieviško lygio!
Viename knygos, kurią taip pamėgę kai kurie, – ,,Du tėčiai – TURTINGAS ir vargšas“, puslapyje autorius dalijasi savo sėkmės paslaptimis, kalba apie dešimtinės mokėjimą, o kitame jau remiasi astrologinėm prognozėm…
Daugelio pamėgto ,,guru“ Dž.Merfio Dievas taip pat neaiškios kilmės… New Age judėjimas visom keturiom skverbiasi į Bažnyčią, tad būtina susivokti, kas turima omenyje, kai neatgimę žmonės vartoja žodį Dievas!
Okultizmas stovi ant Bažnyčios prieangio, ir tik nuo mūsų priklauso, ar mes jį įsileisim vidun, ar ne!
O šitiems „guru“ Dievas gali būti kas tik nori, pvz. Buda, kuris buvo princas ir mirė prisivalgęs sugedusios šernienos, še tau, kad nori, Dievas! Arba generolas Mahometas, žudęs žmones, užkariautojas; valstybės veikėjas Konfucijus, nė nesvajojęs apie savo dievystę. Visi jie mirė, ir jų nebeliko!
Kitiems Dievas yra nuosavas namas, žmona, automobilis ar pinigai, tik ne Jėzus Kristus. Bet tik Jėzus yra Viešpats Danguje, žemėje ir po žeme!
Ir nežinodamas vardo, tu nerasi nei žmogaus, nei gatvės svetimame mieste, nei paties miesto. Pabandyk savo žmoną, kurios vardas vienoks, porą kartų pavadinti vis kitokiu vardu. Antausis su patepimu garantuotas…
Dvasinis pasaulis yra nepaprastai tikslus, juk visa ko užuomazga prasideda jame. Mes gyvename trijų išmatavimų fiziniame pasaulyje. O ketvirtas išmatavimas yra nematomas dvasinis pasaulis.
Jame gyvena angelai, – gerieji ir blogieji. Bet jie negyvena kartu, – argi gali Dievo angelai su demonais dalintis Dangumi? Gerieji angelai tarnauja Dievui ir Visatos Viešpačiui Jėzui Kristui.
Yra ir kitos paskirties angelai, jie tarnauja šėtonui ir yra pašaukti kenkti visom įmanomom priemonėm žmogui, ką jie daugiau nei 6000 metų ir daro.
Žmonės, patekę į tokių dvasinių „guru“ rankas, įkliūna į velnio pinkles ir tik Jėzus Kristus gali iš jų išvaduoti ir parodyti jiems kelią į išgelbėjimą!
Po paskaitos prie manęs priėjo viena nuoširdi moteriškė ir padėkojo: „jūs atvėrėt mums akis, o mes buvome užmigę“. Tokio mano pastangų įvertinimo pakako.
Su jų lyderiu nesileidau į kalbas. Jis žino, kas yra Jėzus, bet daro savo, nes tai maitina jo puikybę ir didina piniginės svorį.
Šiuo metu jis ir toliau „pamokslauja“, nuodydamas Lietuvos žmonių protus įvairiais paistalais, pavyzdžiui, tokiais, – nuodėmę matuoja metru. Jei taip, tai gal ir asilą galima išmatuoti pagal jo ausų šešėlio dydį? Gal ir sąžinę turguje pasverti svarstyklėmis…
Kartą pasitaikė galimybė jį demaskuoti. Vienos radijo laidos metu, kurioje dieną prieš ir aš dalyvavau, jis prisipažino, kad iškviečia mirusiųjų dvasias. Štai ir išlindo adata iš maišo, nes tai juodosios magijos sfera ir vadinasi spiritizmu arba nekromancija. Ši veikla yra Dievo uždrausta, nes itin pavojinga ir veda aukas į pražūtį – dvasinę, o po to ir fizinę, ir atvirkščiai.
Ilgainiui piktosios dvasios – demonai užvaldo žmones ir kai kurie nusižudo, miršta nuo baisių ligų arba išeina iš proto.
***
Supratau, kad šis bendruomenės „guru“ nėra „aklas aklųjų“ vadovas dėl nežinojimo. Ne, jis sąmoningai tarnauja velniui, nes jis – mediumas, tarpininkas tarp blogio jėgų ir apgautų žmonių. Save jis vadina tarpininku tarp Viešpaties, Jo šventųjų ir žmonių!? O Šventasis Raštas sako, kad yra vienas Dievo ir žmonių Tarpininkas – Kristus Jėzus (1 Timotiejui 2, 5).
Tokia buvo ir vieno prezidento patarėja, mediumė. Kai ją tikrino egzorcistas iš užsienio, ji nekontaktavo su piktosiomis dvasiomis, todėl ir nenustatė, ar ji „geroji“ magė, ar „blogoji“. Galimas daiktas, kad dvaselė tupėjo kur nors ant kamino ir pro skylę stebėjo, kas dedasi viduj…
Neišpasakytas žmonių naivumas! Juk Jėzaus vardą gali panaudoti ir velnio tarnai, pvz. spiritualistai, teosofai, ar tie patys spiritistai. Būtent atskirti, kas iš Dievo, o kas iš šėtono ir padeda Šventosios Dvasios krikštas ir Jos dovanos!
Lietuvoje pilna tokio lygio veikėjų, kaip mano minėtasis guru. Viena žinoma visuomenės veikėja – psichologė, taip bent ji save vadina, pasakojo per televiziją, kaip ji miega su savo buvusiu, mirusiu vyru... Ir koks sveikas žmogus, turintis tokius titulus, kokiais ji save apdovanojo, galėtų taip apie save viešai pasakyti… Iš tikrųjų ji miega su demonu, – deja, galimi ir tokie pasireiškimai, nes dvasios materializuojasi.
Kita veikėja tapo parlamento neetatine astrologe ir prie jos kabineto išsirikiuodavo eilutė, o ir dabar aukų būrys nemažėja... Ši kartą savo tribūna, iš kurios nuodija tūkstančius Lietuvos gyventojų, ji pasirinko televiziją ir jai talkinantį populiarų, bet nesąžiningą žurnalistą.
Mano tauta žūsta dėl pažinimo stokos!“ (Ozėjo 4, 6). Šie Viešpaties žodžiai yra skirti ne tik Izraeliui, bet ir Lietuvai. Viešpats labai myli mūsų tautą ir patikėkit, didžiai liūdi dėl žmonių pražūties.
Atminkim, – kas eina pas būrėjus ir kas buria, vienodai kalti! Dabartinės būrėjos, įvairių TV laidų pranešėjos, skaitančios horoskopus, vedančios astrologines laidas, prognozuojančios kiaulės, šuns metus… Koks skirtumas tarp jų vedamų laidų ir A. Kašpirovskio TV seansų? Jo veikla buvo pasmerkta ir teisingai įvertinta žinomų Lietuvos dvasininkų. O kaip tada su etatinėmis šių TV laidų būrėjom, astrologėm ir horoskopų pranešėjom?
Viena jų buvo kultinių laidų vedėja, o tapo okultinių… Kad jos su sijonais, tai neliečiamos? O gal nuodų platintojoms taikomi atskiri kriterijai? Ar kažkieno nesveikas džentelmeniškumas trukdo daiktus pavadinti tikraisiais vardais…
Tūkstančiai Lietuvos žmonių, menininkų, šou biznio atstovų, estrados meistrų vedami į pražūtį, o dvasininkai tyli!
Kristaus mokslas turi rėmus žmogui – atsakomybę. Kūnui neleidžiama daryti ką nori, kur nori ir kaip nori. Todėl daugeliui patogiau eiti plačiu keliu... O kur toks kelias nuveda, galime pasiskaityti Apreiškimo knygoje, 21 ir 22 skyrių, 27 ir 15 eilutėse.
Ekstrasensai ir visi kiti magai gali pašalinti ligos simptomus, bet klausimas, kas jiems padeda? Kadangi jie tarnauja velniui, tad jiems padedančios jėgos yra pragaro piktosios dvasios, tie patys išvaryti iš Dangaus angelai, dabar patapę demonais.
Savo galių jie neprarado ir naudoja jas tarnaudami šėtonui ir jo tarnams šioje žemėje, – visokio plauko magams, būrėjoms, ekstrasensams, ar Merkinės piramidės šeimyninės rangos sukčiams.
O juk mes kalbame apie tai, kas yra brangiausio šioje visatoje – žmogaus sielą!!! „Didelė kaina už sielos išpirkimą – tiek niekada neturėsi…“ (Psalmių 49, 8).
Todėl nebūdami Dievo vaikais, ekstrasensai niekada nekviečia žmonių atgailauti, o svarbiausia – priimti Jėzų Kristų į savo širdį kaip Asmeninį Gelbėtoją, kuris vienintelis turi galią išgelbėti sielą!
Turiu žodį ir Merkinės merui – jei miesto valdžia nesustabdys šios veiklos, gausus bus psichikos ligonių derlius Lietuvoje, o farmacijos verslo rykliams iš kur pasipelnyti…
Na, o jei ši sukčių ir velnio tarnų veikla toleruojama dėl miestelio šlovės, lai žino, kad Merkinės „piramidė“ – ne Cheopso, tad ir „šlovė“ kitokia. Liūdnos mišios laukia daugelio…
O netikrus stebuklus piramidėje režisuoja šio pasaulio dievaitis, šėtonas ir jo tarnai demonai, bei apakinti arba klastingi žmonės: „Jų atveju šito amžiaus dievas (šėtonas) apakino netikinčiųjų protus, kad nematytų Kristaus garbės Evangelijos spindėjimo…“ (2 Korintiečiams 4, 3).
Horoskopų skaitymas ir tikėjimas jais, būrimas iš kortų, kavos tirščių ar užkalbėjimas nuo ligų – simpatija, yra burtininkavimas, – baltoji magija. O baltoji magija, tai pabalinta juodoji. Juodas grabas, perdažytas baltai.
Ir visa ši veikla vadinama paprastai – okultizmas! Tai nėra liaudies medicina. Tai nėra biblinės gydymo priemonės! Tai nėra nepavojinga ir nereikšminga! Tai – nuodėmė ir pasišlykštėjimas Dievui! 
     ***   
   „Žmogau, tai tau skirtos šios eilutės, nes jos – amžinos, kaip visata, kaip žvaigždės, žibančios dangaus skliautuose, kaip tavo siela, nes ji – nemirtinga. Šioj žemėj apsivalyk, nuskaistink savo sielą ir paruošk ją amžinybėn“.
(Kalbų aiškinimas).