Dar kartą apie astrologiją ir horoskopus

     

  Nemokamas sūris – tik  pelėkautuose?.. 

  

     Manau, kad daugelis sutiks su teiginiu, jog labiausiai visuomenės moralę griaunančios jėgos yra susijusios su krikščionybei priešiškomis ideologijomis. Tik vienos jų – pasyvios, o kitos – agresyvios.

     Ypatingą vaidmenį griaunant žmonių moralės normas ir gilinant bedugnę tarp Dievo ir žmogaus, pragaro jėgos skyrė okultizmui, astrologijai ir rytų religijų mokymams… Teliko vienintelė jėga, kuri grumiasi su totalia šėtono įtaka žmonijai, jos veiklai ir gyvenimui, tai – krikščionybė.

      Viliodami žmones nuo Kristaus meilės mokslo – krikščionybės, šie mokymai padarė žmonijai daugiau žalos negu visi karai kartu sudėjus. Taip daugeliui durys į išsigelbėjimą buvo uždarytos…

      Visai neseniai viena TV transliavo laidą su žymia Lietuvos astrologe, kuri ne tik už namų seansus plėšia milžiniškus pinigus – 400 litų už valandą, bet dar ir tendencingai mulkina žiūrovus laikraščių puslapiuose ir televizijoje apie astrologijos „mokslo“ esmę ir paskirtį. Ir kaip teko skaityti spaudoje, o ir TV darbuotojai patvirtino, kad laidos ,,Su Palmira“ vedėja ir komanda kabina žiūrovams „makaronus“ – laida iš anksto nufilmuota kažkurio namuose (į studiją atvežama vaizdajuostė), buvo pristatoma kaip autentiškai vedama tą patį vakarą tiesiai iš TV studijos… Kažin ką apie tai, na, ir apie okultizmo nežabotą propagavimą mąstė žurnalistų etikos sargai? Po mažo melo visada eina didesnis.

      Istorija mus moko, kad prie kiekvienos valdžios stengiasi prisiplakti žmonės, turintys okultinių galių – ekstrasensai, būrėjos, astrologai ir net raganos. Taip, raganos, jūs teisingai perskaitėte, ir nebūtinai ant šluotos.

      Mūsų šalies būrėjos visų pirma ieško kanalų į TV, svarbius laikraščius, maloniai šypsosi ir gražiai elgiasi. Šiuolaikinės raganos – astrologės motorizuotos, turi nešiojamuosius kompiuterius ir dalyvauja šlovės bei valdžios trokštančių TV režisierių laidose, kol vieną dieną – tikiuosi – jie išlėks iš savo šiltų vietų ir nebenuodys šalies dvasinio mikroklimato.

      Taip buvo ir vienam mūsų valdžios vyrui. Priešiškos jėgos suskubo pristatyti prie jo patyrusią burtininkę. Galiausiai jis išlėkė apkaltintas. Bet išleistas laisvėn okultizmo džinas padarė savo… Tauta liko susiskaldžiusi, tokia ir yra tamsos jėgų taktika – skaldyk ir valdyk!

      Bet šviesa po truputį atidengė, kas nematomame, o ir matomame pasaulyje „diriguoja“ miesto bei visos šalies gyvenimui – iš palėpių išlindo žiniuoniai, būrėjos, astrologės su pogrindiniais leidimais, išduotais nežinia po kokiom grindim… Prie jų prisidėjo raganos, rengiančios vakarėlius aukščiausio rango politikų sluoksniuose, aiškiaregės patarėjos ir kiti dvasiniai „guru“.

      Prisiminkim kad ir XIX a. Peterburgo dvasinę panoramą… Kuo ji skiriasi nuo dabartinės Lietuvoje? Kas atsitiko su rusų tauta, kai rusų valstybės galvas savo kerais užbūrė okultistas Rasputinas, o dabar ir Anatolijaus Kašpirovskio bei Pavelo Globos sekėjų tuntai – palmiros, būrėjos vaivos, jurgos – Lietuvoje veda patikliuosius į pražūtį, amžinų kančių vietą – pragarą…

      Taigi taikinio dešimtuke – astrologija. Visų pirma, astrologija nėra joks mokslas. Beje, o kuo gi skiriasi astrologija nuo astronomijos? Astrologija – tai iliuzijų ir įsivaizdavimų sistema, teigianti, kad žvaigždės ir planetos yra dievų valdomos ir lemia žmonių, tautų, valstybių likimą bei gamtos reiškinius.

      Astronomija – mokslas apie visatos materijos pasiskirstymą, judėjimą, fizinę sandarą ir raidą.

Dvasinius ir gravitacinius dėsnius sukūrė Dievas ir jie nepakeičiami – ką pasėsim, tą ir pjausim! Ar manot, kad tarp žmogiškų tragedijų ir dvasinių nusikaltėlių veiklos nėra jokio ryšio? Pabandysiu šį ryšį dar kartą parodyti!

      Jei jau vadinamės krikščioniška šalimi, tai kaip tokio pobūdžio laidos gali būti demonstruojamos per televiziją? Ar toleruotini horoskopų skaitymai per valstybinę TV? Tai – valstybinio masto okultizmas, o juk Seime ruošiama įstatymo pataisa prieš okultizmą…

      Tūkstančiai Lietuvos žmonių – politikų, menininkų, šou verslo atstovų, estrados meistrų, paprastų piliečių vedami į pražūtį, o mes tylim.

      Astrologija – ne mokslas, o veikiau smegenų žievės celiulitas… Ir manau, kad Visatos Konstitucijos – Šventojo Rašto viršenybė krikščioniškoje šalyje neturėtų niekam kelti abejonių.

      Šventasis Raštas įspėja saugotis, kad kartais, pakėlęs akis į dangų ir stebėdamas saulę, mėnulį ar žvaigždes, nebūtum sugundytas juos garbinti ir jiems tarnauti… (žr. Įst 4, 19).

      Astrologijos kilmės šalyje Mesopotamijoje prieš 2500 metų Saulės orbita buvo padalyta į dvylika sektorių, pavadintų pagal ten į akis krintantį žvaigždžių vaizdą. Taip atsirado vadinamieji gyvūnų rato ženklai.

      O mokslininkai tvirtina, kad pagrindinę priešpriešą šiandieninei astrologijai sudaro tai, kad dėl žemės sukimosi aplink savo ašį gyvūnų rato ženklai šiandien nebesutampa su anuometiniais žvaigždžių vaizdais. Žvaigždės, kurios prieš 2500 metų buvo vienoje trajektorijoje, dabar jau yra kitoje, ten, kur buvo Liūtas, dabar yra Mergelė, ten, kur buvo Avinas, dabar yra Žuvys.

      Išties beribiai žmogiškos fantazijos vingiai ir patiklumas – net iki pamišimo. Juk žmonijos priešas naudojasi horoskopais, kad atitrauktų žmones nuo tikėjimo Dievu ir paralyžiuotų jų valią, tai gal nebūkime kaip tie avinai, žiūrintys į vis naujus vartus ir niekaip nerandantys tiesos…

      Prieš kurį laiką laikraštis ,,Savaitė su TV“ išspausdino interviu su astrologe Palmira. Pacituosiu kai kuriuos fragmentus iš pokalbio su buvusia etatine vienos TV astrologe: ,,Ko žmonės dažniausiai eina pas astrologą?“ – klausia žurnalistė.

      – Dažniausiai žmonės klausia, kodėl jie yra nelaimingi. Verslas, darbas, sveikata, asmeninis gyvenimas, šeima…

      Aš pasakysiu taip – žmogus, einantis pas astrologę, netenka iniciatyvos ir leidžiasi valdomas determinuojančio fatalizmo, kuris teigia, kad viskas gyvenime iš anksto nulemta ir nieko pakeisti nebegali… Tai yra melas!

      Dar šv. Augustinas tvirtino, kad Jėzus atėjo į Žemę ne tam, kad mums atskleistų, kaip juda dangus, bet tam, kad parodytų kelią, kaip galima nueiti į Dangų!

      O dabar labai svarbi interviu su astrologe vieta. Žurnalistė klausia: ,,Sakykite, ar astrologija neprieštarauja bažnytiniams kanonams? Juk iš dalies astrologas užsiima pranašystėmis.“

      – Bažnyčios istorijoje astrologija buvo vertinama įvairiai – atsako astrologė Palmira.

      Tad čia ir sustokim. Ar astrologija priklauso magijos sferai? Magija – moraliai neteisėtas veiksmas. Viename Bažnyčios dokumente rašoma: Krikščionims praktikuoti magiją nevalia, nes negalima iškeisti tikrojo Dievo į apgaulingą lengvatikybę. Krikščionis negali atiduoti savo gyvenimo į okultinių jėgų, prišaukiamų maginiais ritualais, rankas ar spręsti apie savo ateitį pagal žvaigždžių išsidėstymą bei kitokias pranašystes.

      Čia aiškiai parašyta, kad žinių apie ateitį gavimas pagal žvaigždžių išsidėstymą prilyginamas magijai. Tiek juodosios, tiek baltosios magijos praktikavimas krikščioniui yra labai sunki nuodėmė. Tad jei krikščioniui pavojinga, tai negi kitiems – nebe? Jau minėjau, kad baltoji magija – tai pabalinta juodoji.

      Baltosios magijos sritis – astrologija yra tokia pat iš pažiūros „geranoriška“ kaip ir būrimas ar mirusiųjų patarimo per mediumus ieškojimas (nekromantija – juodoji magija). Juk žmogus lyg ir gero nori klausdamas, kas bus su juo ar jo šeima ateityje, tad argi galima atsisakyti tokia proga ir nepadėti klausiančiam? Jei dar už makaronų kabinimo valandą gausi 400 litų ir per TV parodys, kad klientūra padidėtų…

      Kuo labiau atrodo geranoriškos pastangos, kurių tikslas palengvinti žmogui dalią ar padėti jam sužinoti ateitį, bet jei šios žinios ne iš Dievo, tuo jos pavojingesnės. Pagaliau gyvenkime ir džiaukimės šia diena, nes kitaip tapsime susidvejinusios asmenybės. Juk nelaimė vienu metu gyventi tuo, kas buvo vakar, kas bus rytoj ir dėl to prarasti ramybę šiandien!

      Dar apie baltąją magiją. Visų šios šarlataniškos ir velniškos veiklos atstovų „darbo“ niuansų nevardysiu, bet į tezę, kad jų mokymas švarus, juk baltoji magija – ne juodoji, atsakysiu – žiurkių nuodai irgi baltos spalvos.

      Žurnalistė tęsia: ,,Ar astrologijoje yra magijos elementų?“

      – Ne, nėra… Jei norite sužinoti, kokio oro tikėtis, klausotės meteorologų pranešimų. Kai norite suvokti ką nors apie savo likimą, braižotės planetų padėtį.

      Ir kitoje vietoje:

      – Tačiau magija ir astrologija visai skirtingi dalykai…

      Dar kartą pacituosiu KB Katekizmą: ,,Horoskopų skaitymas, astrologija, būrimas iš rankos (chiromantija), pranašingų ženklų ir likimų aiškinimas, aiškiaregystė, mediumų paslaugos (spiritizmas) tik maskuoja norą valdyti laiką, istoriją, galiausiai ir žmones (manipuliuoti)… Visa tai nesiderina su vien Dievui privaloma garbe, <…> vien Jam priklausoma mūsų pagarba.“

      O čia informacija iš kito šaltinio: ,,Būtų kvaila manyti, jog Adolfas Hitleris, Karalienė Elžbieta, Haris Trumenas, Viljamas Šekspyras ir aš turime kažką bendra, nes visi gimėme po Tauro ženklu!“

      Šios minties autorius, visame pasaulyje žinomas filosofijos, medicinos, humanitarinių, teisės mokslų daktaras Džeimsas Dobsonas. Jis taip pat yra ir daugelio knygų, išleistų milijoniniais tiražais ir tapusių bestseleriais, autorius. Keturiolika metų jis buvo Pietų Kalifornijos universiteto Medicinos fakulteto pediatrijos profesorius ir septyniolika metų dirbo Los Andželo vaikų ligoninės Vaiko raidos ir medicininės genetikos skyriuje. Taip pat jis buvo ne vieno JAV prezidento patarėjas įvairiais, taip pat ir religijos klausimais. Humanitarinių mokslų garbės daktaro vardą jis įgijo Pranciškonų universitete Stiubenvilyje.

      Jo TV laidą ,,Atgręžk širdį į namus“ žiūri apie 30 milijonų žmonių. Dž. Dobsonas dalyvavo įvairiose JAV vyriausybės programose, susijusiose su nepilnamečių nusikalstamumu, mokesčių reformomis, šeimų problemomis. ,,Sidabrinio trimito“ leidykla yra išleidusi jo knygų ir Lietuvoje.

      Štai kaip į klausimą apie pagalbos savo finansinėms problemoms išspręsti, ir ne tik, ieškojimą astrologijoje atsako Džeimsas Dobsonas: ,,Nėra jokio mokslinio įrodymo, kuris galėtų paremti tokio nelogiško ir ateistinio išradimo (astrologijos) ilgaamžiškumą.

      Astrologija yra ne tik mitologinė nesąmonė, bet ji pavojinga tiems, kurie ja vadovaujasi. Problema yra ta, kad ji siūlosi būti pakaitalu racionaliam mąstymui ir išminčiai. Pavyzdžiui, jaunas vaikinas arba mergina gali pasirinkti santuokai partnerį pagal astrologinius patarimus, nors jiems derėtų rimčiau atsižvelgti į savo sprendimą. Kiti atidėlioja arba ignoruoja tuos veiksmus, kuriuos privalo atlikti, vien todėl, kad horoskopas liepia: Nieko nedaryk! Nėra kaip patikrinti, kiek svarbių sprendimų daroma pasikliaujant žvaigždėmis, ir, aišku, tai žaloja šeimas, biznį ir net valstybinius reikalus…

      Astrologija – tai paties šėtono (didžiausio Dievo ir žmonių priešo) darbo įrankis. Astrologų išsipildančios pranašystės kyla iš demoniško įkvėpimo, ir tai Dievui nepatinka.“

      Dar Tomas Akvinietis sakė, kad demonai realūs. Daugelis popiežių yra parašę laiškus apie velnią ir burtininkavimą. ,,Jei norime pasirinkti tinkamą gyvenimo kryptį, turime išmokti iššifruoti savo gyvenimo planą, stebėdami paslaptingus ženklus, kuriais Viešpats nusėja mūsų kasdienybę. Žinoma, čia niekuo negali pasitarnauti nei horoskopai, nei būrėjų pranašystės. Tam reikia nuoširdžios maldos, kuri visada padeda padaryti gyvenimo pasirinkimus, atitinkančius Dievo įstatymą.“

        Tai popiežiaus Jono Pauliaus II 1998 metais rugsėjo 6 d. pasakyti svarūs žodžiai magijos tema.

      Ir pabaigai noriu pateikti šias mintis kaip galutinį verdiktą taip ilgai pas mus besimanifestuojančiai kvailybei, okultizmo tarnaitei, vardu astrologija. Tai ne mano nuomonė. Tai Dievo požiūris, kuris išreikštas Šventame Žodyje. Citatos iš Šventojo Rašto padės apibendrinti tai, apie ką čia buvo rašyta.

      Lietuviai: politikai, menininkai, estrados artistai, verslo žmonės, mokytojai ir kiti – klausykitės Viešpaties Žodžio! Nesielkite taip, kaip tie, kurie sudarinėja horoskopus ir bando perskaityti jūsų likimą bei ateitį žvaigždėse! Netikėkite jų pranašystėmis, nes jos yra melagingos (žr. ST, Jer 10, 1–3).

        Tai ne dieviškas mokslas, bet dar vieni piktojo paspęsti spąstai jūsų gyvenime.

      ,,Tad astrologija – kas tai?“ – straipsnio pabaigoje klausia žurnalistė astrologės Palmiros.

       – Tai likimo higiena, kuri ne mažiau svarbi nei sveikatos higiena. Juk visi puikiai žino, jog privalu valytis dantis tam, kad jie negestų, laiku maitintis, gultis, keltis. Tad kodėl nepasirūpinus ir likimo higiena?

       Ir kas tai per higiena, nuo kurios išbyra dantys net vaikų vaikams: ,,Tėvai valgė rūgščių vynuogių, o vaikams atšipo dantys“ (ST, Ez 18, 2).

      Atminkime – prakeikimas, kuris dėl dvasinių žinių stokos nebuvimo ir jų ignoravimo yra apraizgęs kas antrą trečią šalies šeimą, yra tiesiogiai susijęs ir su baltosios magijos šaka – astrologija. Skyrybos šeimose, savižudybės, smurtas visuomenėje ir kitos nelaimės daugiausia vyksta dėl okultizmo – baltosios ir juodosios magijų kultivavimo mūsų šalyje. Argi dvasinė nešvara gali būti fizinės švaros ir higienos garantas? Kai kurie, eidami pas tokias dvasios „darbuotojas“, taip toli spjovė į savo ir savo vaikų likimą, kad ir iki ketvirtos kartos kažin ar pavyks išsikuopti, jau nekalbant apie kasdienę higieną. Jei jau savęs negaila, tai bent savo vaikų ir vaikaičių pasigailėkim!

      O jeigu ši TV sukčių ir šarlatanų veikla toleruojama dėl kažkieno šlovės ir reitingų, tai, kaip minėjau, liūdnos mišios laukia daugelio, tai dabar ir matome šalyje. Draugystė su Asmeniu – Jėzumi Kristumi – yra raktas į amžinąjį gyvenimą su Tėvu.

      Astrologija nėra, negali būti ir niekada nebus lietuvių tapatybės dalis, nes ji – pagonybės reliktas, okultizmo tarnaitė – pragaro šauklys. Bažnyčia niekada neglobojo ir neglobos nei pagonybės, nei astrologijos – Naujojo Amžiaus ,,mokslo“ pagrindų.

      Krikščionis negali būti nei masonas, nei pagonis, nes tiek pagonybė, tiek Naujojo Amžiaus (New Age) judėjimas su visomis religijomis, nepripažįstančiomis Kristaus kaip Dievo Sūnaus ir Viešpaties, yra masoniją maitinantys šaltiniai. O sūrus ir saldus vanduo iš to paties šaltinio neteka.

2010 03 25 

 

Keliai, keleliai...

Malonės laikas  

Paplitusi nuomonė apie Lietuvos kelininkus, veikiau jų darbą, kad jų nutiesti keliai – puikūs. Sutinku ir pritariu.

Yra ir kitokių kelelių, žmogaus nutiestų – dažnai nematomų, kuriuos jis nutiesia savo žodžiais, o neretai – veiksmais, ir daro įtaką savo, savo vaikų, šeimos ir tų, kurie jo klausosi ir juo seka, gyvenimui. Kiekvienas ištartas žodis – sėkla, iš kurios išdygs arba sveikas želmuo, arba piktžolė. Kiekvienas krikščionio ištartas žodis – ypatinga sėkla. Kodėl? Todėl, kad jis įėjęs į dvasinį pasaulį. Ar gali taip būti? Gali. Kol kas tik dvasia, nes kūnai tebėra šioje Žemėje.

Na, o jeigu įėjęs, tada turi būti ir vartai, pro kuriuos įeinama. Yra žmonių, įėjusių ne pro vartus, veikiau perlipusių tvorą – tai ezoterikos ir okultizmo propaguotojai, melagingų religijų guru ir jų pasekėjai. Ne veltui Kristus pasakė, kad kas neįeina pro vartus į avių gardą, tas vagis ir plėšikas. Taip pat, kad visi, kurie pirma Jo ,,atėjo, buvo vagys ir plėšikai“ (Jn 10, 8). Tai tie, kurie kalbėjo, darė, skelbėsi kažkuo esą, įkūrė religijas, nors ir padarė tai anksčiau, o gal vėliau už Kristų. Anksčiau ar vėliau, niekas nuo to nesikeičia, nes Kristus buvo Sukūrimo pradžioje: ,,O dabar dienų pabaigoje (Dievas) prabilo į mus per Sūnų, <...> per kurį sutvėrė pasaulius“ (Hbr 1, 2).

,,Vėl apie paskutines dienas?“ – paklausite. Vėl. Paskutinės dienos ir yra paskutinės. Nes laikas paskutinis. Ir ne Dievo malonė baigėsi, bet malonės laikas. O kas yra toji malonė? Paaiškinsiu. Bet prieš tai papasakosiu apie rusų rašytoją F. Dostojevskį. Jo tikėjimo credo man labai imponuoja. Būdamas pačiame jėgų žydėjime jis buvo nuteistas myriop. Prieš nuosprendžio įvykdymą keletas minučių buvo skirta atgailai, ir F. Dostojevskis mąstė: ,,O kas būtų, jei nereikėtų mirti? Jeigu viską grąžintų atgal? Kokia amžinybė!!! Ir visa tai būtų mano – kiekviena minutė, valanda, diena... Nieko veltui neišeikvočiau!“

Ir atsitiko taip, kad Dievo malone jo buvo pasigailėta! Paskutinę minutę mirties bausmė buvo pakeista katorga. Grįžęs į tvirtovę toliau kalėti, F. Dostojevskis rašė broliui: ,,Gyvenimas – dovana, gyvenimas – laimė, kiekviena minutė galėtų tapti amžinybe, pilna laimės! Aš pasikeisiu, antrąkart gimsiu ir pasikeisiu gėriui! Tai – visa mano viltis ir paguoda!“ Štai kas yra malonė – nepelnytas pasigailėjimas. Pavyzdžiui, tu sėdi kalėjime ir nėra jokios prošvaistės, jog tave paleis. Ir štai ateina žmogus, kuris pareiškia, kad atsėdės tau skirtą laiką, o tu gali keliauti namo. Tu, aišku, sutinki ir tampi laisvas – gauni tai, ko neužsitarnavai, nes tavęs pasigailėjo.

Tokia yra Dievo malonė mūsų atžvilgiu, nes kiekvienas iš mūsų turėjome būti prikalti prie kryžiaus, bet malonė atėjo nelauktai, kai kam dar negimus. Dievo Sūnus mirė už esančius ir ateisiančius. Ar gali būti dar didesnė meilės ir gailestingumo išraiška? Vietoj mūsų ir būsimų kartų kraujo buvo pralietas Kristaus kraujas. Vietoj mano, tavo sūnaus kojų ir rankų buvo perdurtos Jo kojos, rankos... Ir ne į tave spjaudė, bet į Jį – INRI.

Štai kas yra Dievo malonė, ir paniekinti ją gali tik beprotis arba labai piktas žmogus.

Būtent po šių įvykių – dėl Dievo, bet ne žmogaus malonės – F. Dostojevskis tapo žinomas kaip rašytojas – krikščionis ir humanistas – filosofas. Rašytojas savo gyvenime daugiau niekada nesiskyrė su Biblija ir skaitė ją iki paskutinės gyvenimo šioje Žemėje valandos.

***

,,Apokalipto“ laikai (Melo Gibsono filmas) grįžo septynmyliais žingsniais – tik blogis šiandien dėvi kitokį apdarą. Net ir kasdienybė turi kitą veidą: vietoj kupranugarių – mersedesai, vietoj tunikų – kostiumai ir moteriški kostiumėliai, vietoj sijonų – džinsai. Tendencija tokia – supanašėti taip, kad neatskirtum, kur vyras, o kur moteris. Taip veikia pasaulio dvasia, ir kaip tai paranku homoseksualizmui. Kas iš mūsų žinome, kad net iš pažiūros nekalti aksesuarai – toks visuotinai populiarus auskaras kairėje vyro ausyje yra homoseksualistų skiriamasis ženklas?

Kuo dar pasireiškia šie laikai? Viešu apnuoginimu to, kas asmeniška, aklumu tiesai, žiaurumu ir panieka amžinoms vertybėms, patyčiomis ir savo teisumu. Todėl malonės laikas ir baigiasi. Negi mąstantis žmogus gali ramiai žiūrėti, kai jo vaikus veda mirti – pedofilai ir homoseksualai kėsinasi į mūsų vaikus, o kalbančius apie šią bjaurastį tiesą, sodina į kalėjimą. Kai TV laidose vyksta nuolatinis homoseksualių santykių propagavimas; kai žmogžudžiai išteisinami, o visuomenė tyli. Kai turimos pareigos, pažintys vėl vertinamas labiau nei dora. Kai Bažnyčios nuomonė ignoruojama kaip pasenusi ir kvepianti naftalinu...

Tų, kurie šiandien kalba prieš Dievo Žodį, noriu paklausti – gal jūs žindėte tikinčios motinos krūtį, o gal jus nešiojo tikinčio tėvo rankos? Ar, jūsų akimis žiūrint, jie taip pat – neišmanėliai?

Nojus (toks naivuolis) ano pasaulio žmonėms buvo gana keistas, gal per švelniai pasakyta, nenormalus fantazuotojas. Šimtą dvidešimt metų statė gigantišką arką, o finale? Štai apie finalą ir noriu pakalbėti. Finaliniai laurai atiteko būtent jam, o ne kaimynams, kurie 120 metų (anksčiau žmonės gyveno kiek ilgėliau) iš jo šaipėsi, rodydami pirštu į smilkinį (savo). Į kieno smilkinį rodė, taip ir įvyko, į kurią vietą rodė, ta vieta ir pakišo koją. Kaip? Patys liko už borto, ir tai ne ,,Titaniko“ variantas, nes ten kai kurie išsigelbėjo. O čia buvo aiškiai pasakyta – išsigelbėsi tu ir tavo šeima dėl to, kad patikėjai Dievo žodžiu. Ir išsigelbėjo viso labo tik aštuoni žmonės. Nuo ko išsigelbėjo? Nuo keturiasdešimties dienų baisaus potvynio pasekmių – žūties.

,,Negi jūs tikite tokiomis nesąmonėmis?“ – paklaus skeptikas. Kodėl ne? Užteko savaitę liūtims palaistyti Vokietiją ir kai kurias kitas Europos šalis, ir automobiliai virto kanojomis. Pridėk dar trisdešimt tris dienas dieną naktį pliaupiančių vandenų, matysi, kas laukia. O laukia ne tik liūtys.

Dievas nepadarė klaidos. Klaidą padarė žmogus, nepatikėjęs Juo. Barbarų gentys buvo išnaikintos. Žiauru? O visatos kontekste nukirsti gyvam vaikui pirštus ir nusiųsti juos tėvams nežiauru? Žaginti vaikus nežiauru? Demonstruoti genitalijas sunkvežimiuose gėjų paradų metu – ar tai neverčia jūsų drebėti iš apmaudo? Jei ne, tai potvynis kai kam ir bus geroji žinia. Kitos nebebus, nes laikas paskutinis.

Taigi nuodėmės plitimas laikinai buvo sustabdytas, bet tik laikinai, nes Nojus, išlipęs iš laivo, spėjo gerokai prisidirbti, ir nuomarai vėl pasklido po Žemę. Dažnai žmogus, ką tik laimėjęs svarbią savo gyvenimo kovą, patiria skaudų pralaimėjimą. Bet visada yra galimybė pradėti iš naujo. O mūsų Dievas ir yra toks – antrojo šanso Viešpats.

***

Mes pavertėme Lietuvą nusikaltėlių, vagių ir paleistuvių žeme – tai blogoji žinia. ,,Viešpats kaltina krašto gyventojus, nes nėra šalyje tiesos, gailestingumo nė Dievo pažinimo. Šmeižtas, melagystė, žmogžudystė ir svetimavimas įsigalėjo krašte, vienas kraujo praliejimas po kito. ...Mano tauta žūsta dėl pažinimo stokos. ...Jie girtauja ir paleistuvauja, jų valdytojai gėdą pamėgo labiau negu garbę“ (ST, Oz 4, 1–2. 6. 18). Taip pranašas Ozėjas apibūdino padėtį anuometiniame Izraelyje. Ar labai kuo skiriasi nuo mūsų šalies?

O geroji žinia yra ta, kad vis dar yra galimybė, atverianti naujus kelius. Pradėkime mažiau žiūrėti, ką daro tas ar anas, ar kuris nors kitas. Reikia patiems imtis iniciatyvos visose gyvenimo sferose, o paskui, pasiekus pergalių, eiti į visuomenę su idėjomis, projektais, finansais.

Minia mąsto vienaip, bet eiti prieš minios nuomonę – didvyrių bruožas. Mūsų tauta amžių amžiais ėjo šiuo keliu, tad nereikia nukabinti nosies. Juk laisvę ginti stojom prieš daugelio norus ir patarimus. Kiek priešų kalbėjo prieš ir kritiškai apie mūsų laisvės siekius kaip apie akivaizdžią savižudybę? Juk ir 1918–1926 metais iš mūsų pastangų juokėsi ir bulvėmis mėtė net savi. Taip buvo ir 1988–1990 metais.

O kai laimėjome, staiga atsirado daug draugų. Kai laimi – gerai, bet kai pralaimi, tada atsiranda daugybė kritikų. Todėl geriau laimėti. 1985 metais Grenlandija nutraukė formalią ,,vedybų“ sutartį su ES. Salos gyventojai turi ir ES pilietybę, tik negali rinkti Europos parlamento. Tad ir mes galime nepritarti Lisabonos sutarčiai, arba pritarę bent išsikovoti sau naudingų sutarties punktų – nebūtina pataikauti istorinei klaidai. Klaidas reikia taisyti, ir geriausia – laiku. Vis labiau išsigimstanti ES nėra ir negali būti panacėja. O jei Rusija įstos į ES? Vinį jau įkalė, beliko tik purviną apsiaustą pasikabinti. Tada kaimynui prilupus kaimyną negi bendrabučio valdyba kišis? Pabars truputi nugalėtoją ar nugalėtąjį... Jau dabar kai kurie užsienio politikai kviečia eiti su Rusija, kad būtų išlaikyta taika.

Vien dėl to, kad ES pripažįsta homoseksualizmą, aš pasilieku teisę nepripažinti amoralios ES konstitucijos. Amoralūs valstybės vadovai savo pavojingumu niekuo nesiskirtų nuo Hitlerio ar Stalino, tik skirtumas būtų tas, kad pirmieji žudo dvasiškai, o amžinybės požiūriu tai yra kur kas pavojingiau, nes žūnant fiziškai išlieka šansas (jei tikėjai Kristumi) išsigelbėti amžinybėn. O dvasinė mirtis, jei tampi nuodėmės dalininku, uždaro duris į amžinybę su Tėvu. Toks skirtumas tarp dvasinio ir fizinio mirties poligonų. Tik pirmojo lygis gerokai aukštesnis...

***

Kai kas sako: ,,liaukitės jūs su tom savo maldom“. Bet, brangieji, mes ir taip meldžiamės kiekvieną dieną to patys nežinodami. Kaip? Vergaudami Mamonai. Mamona – kai kam labai artimas dievas, juo gali būti bet kas, kuo tu sunkią gyvenimo valandą pasitiki – tavo pasitikėjimas žmogumi kaip gelbėtoju, darbas, pensija, verslas ar pinigai banke... O pastarieji tėra tik priemonės, kuriomis Dievas mus laimina.

Ir tikrai ne užkulisinės pažintys ar Europos koridorių žinovų ir šlifuotojų pagalba išves Lietuvą iš visokeriopos krizės. Matau, kad istorija kartojasi, keičiasi tik aplinkos, kurioje daromos (sąmoningos?) klaidos, dekoracijos. Dievo Žodis sako, kad homoseksualizmas (gėjų ir lesbiečių gyvenimas) – šlykšti nuodėmė. Neapsigaukite! Ar nežinote, kad nei vagys, nei homoseksualistai nepaveldės Dievo karalystės? Taip sako Paulius Pirmame laiške korintiečiams.

Ar reikia mūsų šalį gelbėti ir nuo ko, jei reikia? Kad reikia, tai taip, tik ne tais metodais, kuriuos kai kas siūlo. O nuo ko, spręskit patys (šie sakiniai oi kaip seniai parašyti): ,,Vargas tiems, kurie jungia namą prie namo ir lauką prie lauko, kol nebelieka vietos kitiems, lyg jie vieni čia gyventų. Vargas tiems, kurie keliasi anksti rytą girtuokliauti... Vargas tiems, kurie yra karžygiai gerti vyną ir drąsūs vyrai maišyti stiprius gėrimus, kurie išteisina nedorėlį už kyšius, o nekaltą pasmerkia“ (Iz 5, 8. 11. 22–23).

,,Vargas neteisingų įstatymų leidėjams, kurie rašo neteisėtus potvarkius, užkirsdami skurdžiams kelią į teismą, varžydami vargdienių teises mano tautoje, paversdami našles savo grobiu ir našlaičius savo laimikiu“ (Iz 10, 1–2). Šie žodžiai užrašyti maždaug prieš 2740 metų.

,,Vargas, tau, šalie, kurios <...> didžiūnai pradeda puotauti ryto metą“ (Ekl 10, 16). Įspūdinga tiesa, lyg pirštu į akį?

Tokia yra mūsų šalies padėtis šiomis dienomis, kad ir kiek tai būtų skaudu. Vis labiau išsigimstanti ES neturi ateities, nes jos vertybių pagrindas neteisingas – ne gyvas Dievas, bet New Age ir svetimų religijų dievukai su Mamona priešakyje. Todėl ir nepadės mums kažkieno kuluarinės patirtys, – kol ES konstitucijos centre nebus Kristaus, visatos Kūrėjo, visi mūsų žodžiai taip ir liks žodžiais.

***

Juk ne Vladimiro Putino galvoje nuo pat pradžių kilo tokia mintis – grąžinti buvusias šalis į savo glėbį. Ne Hitleris išmąstė holokaustą, ne Leninas – Spalio revoliuciją, ir ne Stalinas – Ukrainos liaudies genocidą dirbtinai sukelto bado metu. Šie žmonės – tik marionetės. Mintys jiems buvo įmestos. Klausimas ,,kas įmetė?“ ir yra kai kam pagrindinis šių dienų suklupimo akmuo. O kas ,,įmeta“ norus narkomanui, sodomistui, žudikui, homoseksualams?

Jei pripažįstam, kad Kristus prisikėlė, vadinasi, mirtis ir jos autorius nugalėti, vadinasi, ir Jo gundymas dykumoje, ir gundytojas – realūs. Na, tada nebelieka abejonių ir dėl bet kokių žudynių iniciatoriaus. Nematomi įvykiai pakursto matomus. Įmestos mintys suveša ir štai rezultatas – veiksmai. Tad aišku, kad tas beprotiškas mintis įmetė Kristaus nuolatinis oponentas.

,,Vagis ateina tik vogti, žudyti, naikinti...“ (Jn 10, 10). Graikų kalbos žodžio ,,diabolos“ idėja yra tokia – įsiskverbti. Į protą, kūną, visuomenę. Žodis ,,balos“ kilęs nuo žodžio ,,ballo“, kuris reiškia ,,metu“ (kamuolį ar akmenį). Apie ką kalbu? Apie šio amžiaus dievaitį – šėtoną, kuris nėra Užgavėnių bildukas, o tas, kuris kasdieną mums į protus ir jausmus bruka savo nešvankias mintis, nešvarias idėjas, verčia žudyti artimą, paleistuvauti pačiais šlykščiausiais būdais, tvirkinti vaikus ar ryžtis savižudybei. Tai tas, kuris žudo, gundo, verčia ištvirkauti tave ir dalį visuomenės.

Mūsų netikėjimas ir nevalyvumas (žinių stoka) gali atvesti prie didelės asmeninės bei visuomeninės griūties: jei į aukščiausius šalies vadovų postus rinksim amoralius asmenis, laukim ugnies iš Dangaus, nes potvynis jau buvo. Kokios ugnies? Labai karštos, ir nebe Sodomai, bet savo šalies sostinei. Jei šalies vadovai atsidavę amoralumui, kokia ateitis gali laukti šalies? Tik moralūs vadovai yra palaiminimas šaliai! Tu gali išmanyti ekonomiką, bet to negalima sureikšminti. Pinigais galima nupirkti daug ką, tik kokio dydžio procentus turėsime atiduoti? Kuo grąžinsime skolą – natūra, tiesiomis morkomis? O jei negrąžinsim – nes nėra iš kur paimti, – tai liepus įkurti pedofilų partiją (ir ne tik), kuri jau egzistuoja Olandijoje, ką tada darysim?

***

,,Na jau, nėra jokio velnio... Tai tik užhipnotizuotos sielos būsena, ne daugiau...“ – kalba ne vienas. O jei nėra, tai ką tada išvarinėja egzorcistai – gal nykštukus iš urvų, trolius iš palėpių? Tik remdamiesi Šventuoju Raštu ir sužinosime, kaip mums įveikti daugelį problemų savo gyvenime ir šalyje. Tad dar kartą, kas gi jis, tas mirties genijus? Atsakymas gaunamas dedukciniu būdu – jei yra Dievas, yra ir ?.. Kadangi mirties autorius nugalėtas, tai nekyla abejonių, kad mes taip pat galime jį nugalėti. Kaip? Įvardydami dvikovos Nugalėtoją ir pralaimėjusįjį.

Taigi, kas kovojo ten, kur buvo nugalėta mirtis – Golgotoje? Sinoptinėse Evangelijose parašyta, kad vienas priešininkų buvo Kristus, o kitas – šėtonas. Ir nugalėjo Kristus.

Kaip išstovėti ir be kraujo ar didesnių aukų įveikti blogio jėgų naudojamus žmones ir jų primetamą agresiją? Ogi apsivilkti Kristumi visose sferose – (aišku, nenaudojant bolševikinės prievartos, metodų ir patirties) mokantis. O besimokydami Kristaus mokslo ir keisimės į atvaizdą To, kurio mokslą nagrinėsim. Puodas, žiūrėdamas į juodą katilą, arba katilas – į kiaurą puodą, atitinkamai ir pasikeis. Todėl reikalingas visuomenės susitarimas kertiniais klausimais, kad ir dėl leidžiamų įstatymų (Šventojo Rašto pagrindu), bet svarbiausia patiems pastatyti aplink save ir savo valstybę Kristaus meilės mokslo sieną. O iš to kils ir morali ekonomika bei teisingumas – juk prie Golgotos dvikovos Nugalėtojo neprieisi nešinas kyšiu...

Tik ar norim nebegerti, matyti šalį blaivią? Nepaleistuvauti. Nesididžiuoti, kad daugiau turim? Dalytis su artimu. Nors krikščionybė nėra lygiava! Tarnauti, o ne mėgautis valdžia? Mes (tikintieji) juk negeriam alkoholio ne dėl to, kad bijom, bet dėl to, kad turim kur kas daugiau nei penkių žvaigždučių konjakas. Ką? Tapk Kristaus sekėju ir sužinosi. Step by step. Žingsnis po žingsnio.

***

Negana to: ,,be jokios visuomeninės diskusijos į šalies įstatymus įtraukta ,,lytinės orientacijos“ sąvoka – taip sudarytos sąlygos persekioti bet kokią moralinę, idėjinę, politinę opoziciją vadinamųjų seksualinių mažumų ideologijai. Liūdni pavyzdžiai Europos ir Amerikos šalyse liudija, jog ši ideologija nepasitenkina tolerancija ir ,,lygiomis galimybėmis“ – ji tuoj virsta netolerancija visiems kitaip mąstantiems ir veikiantiems piliečiams. Už šeimos gynimą žmonės praranda darbą, paduodami į teismą, sulaukia finansinių baudų. Tai – blogio diktatūros įsigalėjimas.“

Ši ištrauka – iš Lietuvos piliečių kreipimosi į mūsų valstybės institucijas: Seimą, vyriausybę, į Lietuvos Respublikos atstovus Europos Parlamente. Ir tikrai ne nuodėmė viešai aktyviai priešintis valdininkams, kurie mėgina įtvirtinti šeimą griaunančius įstatymus, ir saugoti save, savo vaikus nuo bjaurasties proteguotojų – taip darančių ir juos palaikančių: ,,Todėl Dievas paliko juos gėdingų aistrų valiai. Jų moterys prigimtinius santykius pakeitė priešingais prigimčiai (lesbiškais). Panašiai ir vyrai, pametę prigimtinius santykius su moterimis, užsigeidė vienas kito, ištvirkavo vyrai su vyrais, ir gaudavo už savo paklydimą vertą atpildą“ (Rom 1, 26–27).

Jei taip sako Šventasis Raštas, Dievo Žodis, tai kiek ilgai bandysim Dievo kantrybę? ,,Nors jie žino teisingą Dievo sprendimą, kad visa tai darantys verti mirties, jie ne tik patys taip daro, bet ir palaiko taip darančius“ (Rom 1, 32). Pabodo klausytis nuolatinių šūkčiojimų apie žmogaus galimybes išvesti Lietuvą iš krizės. Negi Jonas Basanavičius, Juozas Tumas Vaižgantas, Motiejus Valančius, Petras Vileišis buvo nedorovingi, amoralūs asmenys?

Brangieji! Aplinkybės seniai pasikeitė ir pamatėme kas yra kas. Tik Moralė bei energetinis – ekonominis neutralitetas lieka apsauga ir garantija nuo vis naujų pinklių. Negi nebepamenate ,,draugiškos“ šalies ekonominės blokados? Būdamas šauliu ir tarnaudamas, saugojau valstybinį objektą. Nuo vagių. Ar manot, kad nuo ,,jedinstvininkų“, kurių ten buvo daugiau negu vandens ežere? Ne! Nuo savų, kurie vogė kur kas subtiliau ir didesniais kiekiais. O mes (apsauginiai) buvom tik aisbergo viršūnės prižiūrėtojai, kurią pavalydavom, jei galėdavom... Įvairios savų ir artimojo bei tolimojo užsienio vagių sąjungos tebetuština (duodamos) šalį, šis procesas dabar ir vyksta. Galop iš ten išėjau, nors širdyje likau prijaučiantis ir šauliams, ir savanoriams.

***

Jėzus, apie kurį pasakoju, – ne žydas. Arba tiek pat žydas, kiek lietuvis. Jėzus – Asmuo, išaugęs iš dieviškos sėklos žydų tautoje. Ir numirė Jis ir už lietuvius, ir už žydus. Kodėl Jis gimė žydų, o ne lietuvių tautoje? Nebuvo tada dar lietuvių, nebuvo. O gal Dievas turėjo kai kurių mūsų politikos apžvalgininkų ar religinių žurnalų apologetų atsiklausti, kaip atpirkti žmoniją nuo nuodėmės? Atleiskit. Dabar dar ne Jo laikas. Mano, tavo, mūsų. Bet ateina laikas, kai Jis su liūdesiu turės tam tikrai žmonijos daliai tarti lemiamą verdiktą: griežtus ir paskutinius žodžius...

O dalis žydų tebegyvena pagal įstatymo raidę, patys nesilaikydami Dievo prisakymų, pavyzdžiui, neburtininkauti (Kabala) – nenaudoti dvišakių lazdelių (šiuolaikinių virgulių analogas) ieškant paslėptų objektų: vandens, naftos, mineralų ir kt. (nuoroda į Ezechielio 8, 17: ,,žiūrėk, jie laiko šakas prie savo nosių!“, A. Rubšio vert.). Mokslininkų ir teologų nuomone, tai viena iš pagoniškų egiptiečių ir tų tautų, kurių žemėse apsigyvendavo izraelitai, apeigų, už kurių praktikavimą Viešpats griežtai baudė savo tautą.

Bet ne mums juos teisti, ir geriau to nedaryti, nes jų milijonai žuvo atmetus Kristų, taip pat įklimpus į aplinkinių tautų bedievystes, dėl ko ir pateko į baisius istorijos kataklizmus.

Ši Dievo pasirinktoji, nors ir griežtai bausta, bet tebemylima tauta ir taip prarado milijonus sūnų ir dukterų dėl neklusnumo Viešpačiui, kuris jiems padarė tiek daug gero ir tiek stebuklų.

Tad, žiūrint Evangelijos, jie yra Dievo priešai mūsų naudai (žr. Rom 11, 28), nes mes turime galimybę išnaudoti šį neprilygstamą malonės laiką – galimybę, t. y. įeiti pro išsigelbėjimo arką į dvasinį Nojaus laivą. Naivu? Bet ar paaiškinsi Dievo išmintį. Ta arka – tai Kristus, laivas – mūsų tikėjimas Jo atlikta auka, o galutinį kelionės tikslą vainikuos amžinybės laurai. Toks yra Tėvo prizas mylintiems Jo Sūnų.

***

Kiekvienas medalis turi dvi puses. Ir Evangelija turi dvi puses. Vienoje jos pusėje yra malonės ir amžinos laimės vieta pas mylintį Tėvą. Priešingoje pusėje – amžinų kančių vieta. Vietą, kurioje praleisime amžinybę, renkamės šioje žemėje, ir ta vieta – tai ne nusipelniusiųjų memorialas. Todėl ir kaina kita, matuojama ne pinigais, bet amžinomis vertybėmis.

Ir jau geriau niekam nematyti medalio Evangelijai skelbti tamsiosios pusės, nes Žemėje nėra, nebuvo ir nebus tokios situacijos, tokio karo ar tokių žiaurumų, prilygstančių siaubui Žemės gilumoje, pragare – nei temperatūra, nei kančiomis, nes ten esančių būtybių nepermaldausi – ten malonės nebėra, yra tik amžinybė kančiose, kurios niekada nesibaigs.

Ir tikrai, kad istorinė klaida – praleisti savo šansą įlipti į išgelbėjimo laivą.

Nelauk potvynio... 

2008 12 13