Du šaltiniai


    (Apie hipnozę, jogą, kabalą ir  įvairias metamorfozes etc.)                       
       Šiomis dienomis nutikę keli įvykiai neleidžia tylėti, nes reikia apsaugoti jaunų žmonių gyvybes. Iš dvasinės pusės žiūrint, tai yra pragaro jėgų metodiška veikla. Apie būdus neutralizuoti šią veiklą ir kalbėsim. Bet yra ir teisėtvarkos dalis – išaiškinti, ir kuo greičiau, kas stovi už tų jaunų žmonių nugarų, kokie guru? Ir paprasčiausiai juos neutralizuoti, arba panaikinti ydingus portalus, taip pat paskubinti Seime įkurtos komisijos darbą dėl okultizmo įtakos visuomenei.
       Kartą jau minėjau, kad ezoterininkai yra mūsų visuomenės (dvasiniai) parazitai. Jie sulaiko žmones nuo Dievo ieškojimo, pakišdami jiems pakaitalą – spiritizmą, užkalbėjimus, hipnozę, būrimus ir astrologiją. Štai kai kurie piktojo MO (modus operandi) veikimo būdai, tarp kurių bene pavojingiausi yra hipnozė bei spiritizmas – žaidimas su Ouija lentelėmis, lėkštutėmis ir adatėlėmis, būrimas įvairiomis runomis, Kabala, o taip pat Taro (naudojamos satanistiniuose ritualuose) bei Lenormand kortos, krištoliniai rutuliai, užkalbėjimai ir mediumų klausinėjimai. 
       Per šias okultines praktikas galimi demonų apsėdimai, nuo kurių apsisaugoti  ir jais atsikratyti galima tik atgailaujant už skaitytas knygas šia tematika, taip pat meditaciją  panašiais klausimais bei šių okultinių mokslų praktikavimą. 
            Pvz., Kabala - senovės žydų burtininkavimo menas, yra grynai demoniškas mokymas, už kurio  bei kitų pagoniškų tautų perimtas burtininkavimo praktikas Viešpats griežtai baudė izraelitus. Net mūsų laikais yra daug žmonių, užsiiminėjančių šia ydinga praktika. ,,Mūsų Viešpats yra pavydus Dievas. Jis neleis mums teršti savo gyvenimo piktosiomis dvasiomis ir įžeidinėti Jo šventą vardą" R. Patersonas. 
         ,,Madam Lenormand" kortos, tebeieškančios kelių mūsuose, yra viena iš aiškiaregystės formų, okultizmo tarnaitė, nusinešusi ir tebenešanti ne vieną sielą į pražūtį, į demonų glėbį, kol dienraščiuose tebenagrinėjama vaiduoklių ir dvasių egzistavimo tema...
        Be to daugybę negalių gali sukelti demonai: artritus, vėžį, migreną, juosmens skausmus, infarktus, alergijas, astmą. Taip pat jie sukelia autoavarijas, nelaimingus atsitikimus, yra įvairių lytinių iškrypimų autoriai bei daugelio skyrybų šeimose iniciatoriai.
***
       ,,Aš nieko daugiau nebenoriu girdėti apie jūsų demonus“ – taip buvo parašyta anoniminiame raštelyje, adresuotam vienam mano pažįstamam Dievo žmogui, tarnaujančiam daugiau kaip 40 metų šioje – žmonių išlaisvinimo iš piktųjų dvasių įtakos, – sferoje. Taip kalba pikti balsai. O štai ką jis atsakė: ,,pirma, tie demonai nėra mano, antra, asmuo, kuris taip kalba, nežino Biblijos. Tikriausiai jam pačiam reikia išlaisvinimo. Gal tai ir skamba įžūliai, bet tai tiesa“.
       Apaštalai, Jėzaus mokiniai, labai daug žinojo apie dvasių pasaulį (demonų egzistavimą), nes Jis išsiuntė po du septyniasdešimt mokinių gydyti ligonius ir išvaryti piktąsias dvasias (žr. Mato 10, 1). Petras, Paulius (šie metai – jo ir Evangelijos metai, – ne jaučio) ir Jėzus gerai žinojo apie demonų egzistavimą ir apie tai, kokią milžinišką įtaką jie turi pasaulyje. Piktasis ir jo dvasios Naujajame Testamente minimi daugiau kaip 200 kartų.
       Šiais laikais piktieji angelai – demonai pasirodo įvairiom formom: mokslininkams – ateistams jie pasirodo kaip kitų planetų gyventojai, ateiviai, dažnai ,,kosminiuose laivuose''; evoliucijos šalininkams – kaip išsivysčiusios, aukšto intelekto būtybės; kenčiantiems nuo vienatvės – kaip seniai prarasti artimieji, kalbantys iš anapilio – pomirtinio pasaulio. Psichologai, nuklydę į parapsichologiją ar Rytų misticizmą, vadina juos ,,archetipais“ ar ,,egregorais“ – super būtybėmis, atsirandančiomis iš ,,kolektyvinės“ žmonių rasės ,,sąmonės“.
         Taigi (pamokantys) čia dėstomi dalykai yra tam, kad žmonės galėtų suvokti, iš kokio šaltinio ateina jų mintys, kas inspiruoja jų poelgius ir visa kita destruktyvaus jų gyvenimuose, ir tam, kad daugelis būtų išlaisvinti iš žiaurios piktųjų angelų priespaudos, kuri dažnai nuveda žmogų žudytis, nes yra tokia tiesa, kad savižudžiai eina tiesiai į ..? Į pragarą. Žmogus nepalieka sau, na, ir Dievui, jokios išeities – nuosprendis neatšaukiamas ir tuojau pat įvykdomas. Sau teisėjas ir budelis, ir, beje, labai negailestingas. Bet tai ne Dievo bruožas, nes Jis – gailestingas, tai negi Jis nori žmogaus mirties, jei už jį paaukojo tai ką turėjo brangiausio – Sūnų? Tėvas dėl to ir pasiuntė Jėzų, kad visi Juo tikintys ir pasitikintys būtų išgelbėti nuo amžinos pražūties. Kodėl gi jie turėtų mirti?
         Bet tai ne Dievo bruožas, nes Jis – gailestingas, tai negi Jis nori žmogaus mirties, jei už jį paaukojo tai ką turėjo brangiausio – Sūnų? Tėvas dėl to ir pasiuntė Jėzų, kad visi Juo tikintys ir pasitikintys būtų išgelbėti nuo amžinos pražūties. Kodėl gi jie turėtų mirti?
         Priešo jėgų bei veikimo būdų žinojimas, kaip ir kontaktinėse kovose (beje, jos kenkia sąnariams), padeda išvengti nemalonių pasekmių.
        Šėtono demonai, kurie yra esantys, galingi, atkaklūs, įtikinantys, punktualūs, numatantys išsisukinėtojai, yra labai produktyvūs. Jie stengiasi kuo geriau atlikti savo darbą ir tai jiems gana gerai sekasi. Piktosios dvasios turi hierarchiją (žr. Efeziečiams 6, 12), be to yra punktualios, tikri savo srities profesionalai ir specialistai, turintys ypatingą užduotį, gautą iš savo nenuilstančio vado jo pasitarimų kontoroje“ – rašo jau minėtas teologas.
          O štai (dar kartą) kai kurios dvasių veiklos sritys: paleistuvystė, narkomanija, homoseksualizmas, alkoholizmas, pedofilija, skyrybos šeimose, smurtas visuomenėje, visi lytiniai iškrypimai. Taip pat okultinės praktikos: astrologija, Kabala, virgulės – pseudo bioenergetika, būrimai Taro ir Lenormand kortomis, Rytų religijos, joga, Reiki, numerologija.
          Reiktų paminėti ir tokias pagoniškas apeigas, – kurias ypač propaguoja šiuolaikiniai pseudo pagoniški judėjimai, – kaip šokinėjimas per degančius laužus, vaikščiojimas per įkaitintas žarijas – šiomis apeigomis bedievės tautos pašvęsdavo vaikus ir jaunimą demonų dvasioms: ,,Nebus tarp jūsų tokių, kurie leistų savo sūnų ar dukterį per ugnį, nei ateities spėjėjų (būrėjų), nei ženklų aiškintojų (astrologių), nei kerėtojų (hipnozė), nei burtininkų...“ (ST, Pakartoto Įstatymo 18, 10). Toliau Rašte minimi žyniai ir raganiai, deja, taip pat rado tautoje analogų – krivių ir šiuolaikinių žynių pavidalu. Deja, tautą taip pat ėda ir tūkstančiai prietarų, kurie yra ne kas kita, o baltoji magija.
         Taip pat ir Naujojo Amžiaus (NEW AGE) gydymo metodai, tokie kaip akupunktūra ar akupresūra, siekiantys atverti bei nukreipti energijos tėkmę kūne gydymo tikslais; kinestezija (Applied Kinesiology), pagal raumenų būklę nustatanti kūno susirgimą bei energijos tėkmės sutrikimus.
        Tarp jų yra ir įvairūs diagnostikos metodai, lyg tai nustatantys ligą, bet tai – viso labo imitacija. Folio, Vega–test metodai, atėję iš tų pačių Rytų. Prieš tai paminėti metodai lyg ir ,,nurodo“ ligos židinius, bet ar išgydo? O jei ligą ir nustato, po to vis tiek gydo medikai (o didesnė dalis pinigų jau išleista), valstybės aukštųjų mokyklų diplomus turintys specialistai. Bet ir jie turėtų pripažinti, kad pats geriausias gydytojas – Dievas.
         Čia nemažą neigiamą įtaką daro ir įvairūs naujai pasirodę pseudo centrai kaip ,,Gyvenimas jūsų rankose“ ar ,,Kosmo centras“ ir kiti, kur susirinkę įvairaus rango sukčiai bei okultizmo propaguotojai net iš kitų šalių. Liūdnos mišios laukia tų, kurie įsipainioja į tokiuose centruose ar draugijose – mažų mažiausiai ligos šeimoje: sutuoktinių, o po to ir vaikų. Tad jei jau savęs negaila, tai bent jau vaikų pagailėkim!!!
        ...Ignalinos Bažnyčioje pamaldų metu moteris pajuto, kaip trakštelėjo čiurnos kaulai. O prieš tai ji keletą metų kentėjo baisius skausmus, nešiojo gydytojo nurodytą specialų įtvarą kojai – ,,kaliošą“ liaudiškai, – kol Viešpats ją išgydė (tą trakštelėjimą bažnyčioje išgirdo net aplinkiniai), atstatydamas kaulą į vietą.
       Iridologija – ligų nustatymas pagal akių rainelės pakitimus. Mokslinių tyrimų duomenys visiškai diskredituoja iridologijos praktiką. Rolfingas – atpalaiduojantis energijos blokuotes kūne masažuojant ar stipriai spaudžiant tam tikrus kūno taškus. Daugelis šių praktikų atėjo iš Rytų, ten pabuvojusių ir jas atvežusių asmenų dėka. Dėl to pacientai turėtų būti atsargūs rinkdamiesi netradicinius gydymo metodus, kurie yra dar ir moksliškai nepagrįsti.
        Tarp jų yra ir Tai Dzi Čiuan, visuomenėje bandoma įdiegti ,,sveikatingumo“ programa, dar viena Rytų mąstymo ,,dovanėlė“ mūsų civilizacijai, ,,dvasinės evoliucijos“ kelias link nušvitimo... Po šia fizinių pratimų, taip pat ir jogos skraiste slypi Rytų kultų, transcendentinės meditacijos ir reinkarnacijos dvasia. Žmonės susidomi pratimais, o po to ir mokytoju, kuris juos nuveda į dvasinius mokymus, veikiau okultinę nešvarą. Lyg negana dviračio, hantelių, elementarių fizinių pratimų rytais... 
                                                                              
       Analogiškai sąmonę veikia ir visokie Fengšui kabinetai, – tariamai galintys padėti sutvarkyti mūsų buitį – daoizmo kosmologijos ir filosofijos ,,perliukai“, lyg nepakanka virtuvėje ir apskritai – buityje, elementarių ergonomikos žinių – o ir nebūtina sudvasinti cepelinų gaminimo. Kai mokiausi skulptūros, tekdavo kurti kompozicijas darbo, poilsio ir sporto temomis. Bemaigydamas molį suprasdavai, kad vienam darbas – poilsis, kitam poilsis tai – darbas ir t.t. Tai Dzi Čiuan sveikatingumo programa, tai dar vienas pinigų ir smegenų plovimo kelias. 
    O dabar dar prisidėjo ir artimų kaimynų iš Rytų  dovanėlė biorezonansinė diagnostika... 
         Kai norima ir geidžiama pelno bet kokia kaina, tada ir ieškoma įvairiausių netradicinių būdų...
***
        Mūsų visuomenę krečia žmogžudystės, savižudybės, vagystės ir svetimoteriavimas. Prie jų destruktyvaus poveikio taip pat prisideda tam tikros bendruomeninės tvirtovės visuomenėje, kurios yra mąstymo, jausmų ir elgesio būdas, įtvirtintas mūsų mentalitete: ,,Asmeninės tvirtovės išauga iš melo, kuriuo patikėjome vaikystėje, o bendruomeninės – iš ilgai kurioje nors kultūroje praktikuojamų mąstymo būdų ir apgaulės“ – rašo teologai Džonas ir Polė Sandfordai, šeimų konsultantai.
        Filosofijos ir tradicijos gali virsti galingomis bendruomeninėmis tvirtovėmis, jėgomis, užvaldančiomis žmonių protus. Paminėsiu kai kurias iš jų. Arijietiškas pranašumas – rasizmas. Ši tvirtovė įsikūrė vokiečių mentalitete, užplūdo jų protus suklastotais faktais ir klaidinga logika. Kiekvienas, nepakankamai susipažinęs su Jėzaus Kristaus mokymu, susižavėjęs aklai pasekė Hitlerio idėjomis.
     ,,Šiuolaikiniai skustagalviai yra rasinės neapykantos tvirtovės išraiška. Jų nacionalizmo šaknys yra ne meilė Tėvynei, bet nesveika baimė išlaikyti savo rasę ar tautiškumą“ – Dž. ir P. Sandfordai.
         Kita tvirtovė, tai – antisemitizmas. Per visą žmonijos istoriją piktasis kurstė neapykantą žydams ir, naudodamasis armijomis – (pagoniškomis ir ,,krikščioniškomis"), bandė juos sunaikinti. Deja, Bažnyčia čia vaidino neantraeilį vaidmenį persekiodama ir žudydama.
         Liberalusis ir šiuolaikinis mąstymas – dar viena tvirtovė. Paskutinių šimtmečių mokslo ir technikos pasiekimai kartu atnešė ir netikėjimą. Mes tapome materializmo aukomis. Tikinčiojo teologija negali svyruoti ir išstumti tokias tiesas, kaip Jėzaus prasidėjimas iš mergelės, Kristaus prisikėlimas, Biblijos apreiškimas ir joje aprašyti stebuklai, kuriuos liberalioji visuomenė priskiria mitams.
       Toliau galima būtų paminėti seksualinės laisvės tvirtovę, homoseksualizmo, pedofilijos, neištikimybės ir skyrybų, vergystės alkoholiui ir narkotikams, nuosavo teisumo ir religines tvirtoves. Šios yra turbūt svarbiausios – pavojingiausios ir gajausios. Galima prie religinių priskirti ir okultizmą, nes jis tapo daugelio religija – tvirtove, už kurios bandoma pasislėpti atėjus negandoms.
***
          Dar vienas bendruomeninių ir asmeninių tvirtovių pavyzdys yra ir kai kurie šiuolaikiniai neformalūs jaunimo judėjimai – EMO, gotai, ir jie tikrai ne krikščioniškos dvasios. Mano jaunystės laikais dar buvo hipių judėjimas.
         Į šias, jaunimo pasyvaus maištavimo, grupuotes, į neformalių judėjimų – EMO, pankų ir gotų – gyvenimo būdą skverbiasi mirties dvasia, už kurios slepiasi ir jaunų mergaičių mirčių Kaune kaltininkai – paslaptingieji guru, įvairių internetinių portalų iniciatoriai ir maitintojai.
       EMO judėjimas nėra jau toks nekaltas, – internetinėse svetainėse propaguojamas aukų sindromas – infantilumas ir mirties garbinimas, net didžiavimasis savižudybe. Tam turėjo įtakos ir įvairių dainų žodžiai: išeisim tyliai, ir būsim vėlės... Aukštinti reikia Viešpatį, o ne mirtį. EMO jaunimas, priešingai gotų mėgstamai juodai spalvai, priešpastato rausvą spalvą. 
         Šių, vargšų jaunų žmonių problemų šaknys dažniausiai yra tėvų (kurie patys nepatyrė artimųjų meilės) ir Dievo, kaip Tėvo, meilės nepažinimas. O ir dabar nelabai yra kas jiems pasako, kaip Dievas juos myli. Tik norima leisti žudyti vaikus ne tokiais stipriais narkotikais – metadonu.
         O visuomenė toliau kvailinama. Kaip? Palmira ir jai asistuojantys tebestato savo ,,mokslo“, veikiau okultizmo finansinę piramidę, arba formuoja, – ,,turbūt“ ne be naudos sau – daugelio nuomonę.
     Jonas Markūnas publikuoja savo okultinių nuodų knygą ,,Žmogaus gyvenimo nesėkmių bei ligų priežastys ir galimybės jų išvengti“. Joje rašoma apie 33 lygius, kuriuose vis tobuliau galima pažinti Dievą. Išskaidytas į lygius Dievas? Kažin, koks jo Dievo vardas? O savo motiną kuriam lygyje pažįsti, 16–am, o gal 25–am?
        Jis rašo: ,,žmonių, gyvenančių 16–am lygyje buvo visais laikais. Nemažai jų yra ir mūsų amžiuje. Kai kas, nesuvokdamas jų pašaukimo (materializuoti brangius žiedus, skelbtis Mesiju?), mano juos esant žmonėmis, kuriuose neva įsikūnijusi piktoji dvasia. Vienas iš žinomiausių – Indijoje gyvenantis Šri Satja Sai Baba, indų tradicijoje garbinamas kaip Avataras – Dievo įsikūnijimas Žemėje“. Toliau jis rašo: Sai Baba yra pasakęs, kad jo tikslas – atvesti žmoniją į ramybės, meilės ir brolybės amžių. Jis neskelbia jokios naujos religijos ir neskatina atsisakyti savo tikėjimo. Jis skelbia, kad visų religijų esmė yra viena – tiesa (Jono evangelijos iškraipymas – aut. pastaba). Tik reikia ją pažinti, suprasti ir ja gyventi – tapti ,,geresniu krikščioniu, geresniu budistu ar geresniu musulmonu...“
          ,,Kai vienoje iš paskaitų aš apie tai užsiminiau – toliau rašo Jonas Markūnas, – krikščionė moteris pasipiktino, kaip aš galįs Kristų prilyginti Sai Babai. Teko paaiškinti, kad 16–ajame lygyje yra dar 33 lygiai. Kuriame iš jų yra Mozė, Kristus, Sai Baba ir kiti, aš nesigilinu, nes tai ne mano kompetencija. Be to nepamirškime, kad mes visi esame Dievo vaikai, ir mus visus Viešpats saugo ir globoja“ – J. Markūnas.
         Nėra visuotinio tėviškumo! Dievas nėra visų Tėvas. Jono evangelijoje parašyta: ,,Aš – avių vartai. Visi, kurie pirma manęs atėjo, buvo vagys ir plėšikai...“ (Jono 10–7, 8). Tad žmonių vartai – Jėzus. Visi kitaip atėję yra apgavikai, vagys ir apsimetėliai. 1–ame Jono laiške parašyta: ,,Taip išaiškėja Dievo ir velnio vaikai...“ (1 Jono 3, 10). Ir toliau: ,,Kas tik peržengia ribą ir nesilaiko Kristaus mokymo, neturi Dievo. Kas laikosi Kristaus mokymo, tas turi ir Tėvą, ir Sūnų“ (2 Jono 1, 9).
        Tad kuris rašo tiesą, ar Sai Babos ,,mokslo“ apologetas, ar apaštalas Jonas, kuris paskutinės vakarienės metu buvo padėjęs galvą ant Atpirkėjo krūtinės?
       Dėl vienos tiesos – krikščionių, musulmonų, budistų... Kodėl skelbiant vokiečių kilmės misionieriui Rainhardui Bonkei Evangeliją Afrikoje, per šešias dienas pas Viešpatį atėjo milijonai įvairių religijų žmonių – musulmonų ir kitų? O gal afrikiečiai ne žmonės? Ir kokie išgydymai vyko jų tarpe – kurtieji išgirdo, aklieji praregėjo, traukėsi vėžiniai susirgimai ir t.t. Indijoje kiekvieną mėnesį pas Kristų ateina apie milijoną sielų – atsiverčia, Kinijoje – milijonas du šimtai tūkstančių. Kodėl? Laikas paskutinis – todėl. Ar masinės informacijos priemonės rašo apie tai? Ne? Tai ieškokit informacijos internete – krikščioniškuose portaluose.
        O Kristus ir Liuciferis nėra broliai, kaip tvirtina Rytų religijos. Kristus yra Kūrėjas, o Liuciferis (dabar velnias ir šėtonas) – kūrinys. Kaip iš to paties šaltinio neteka dviejų rūšių vanduo – saldus ir sūrus, taip ir Šviesa nesiporuoja su tamsa. Kristaus mokslas neverčia vaikų žudytis...
*** 
        O žodis Dievas tėra tik žodis. Žodis ,,Dievas“ nėra asmeninis vardas. Tai tik bendrinis daiktavardis visai klasei apibūdinti. Bet Dievas nepriklauso jokiai klasei. Vardas tik nusako, koks Dievas Jis yra ir kaip Jis apsireiškė žmonėms.
       Arabiškai kalbantys krikščionys dar prieš arabus musulmonus vadino Dievą ,,Alachu". Alachas ir mūsų vartojamas žodis Dievas jų kalboje reiškia tą patį, – Alachas arabų kalboje yra lietuviško žodžio Dievas atitikmuo. Senovės žydų vyriausias dievas buvo El’as – dar vadinamas Eloachu’u arba Alach’u – Elochim’u. Pats šis žodis yra bendrinis ir reiškia tiesiog ,,dievas“, kaip Adomas – ,,žmogus“.
      Bet Dievas ne vienu vardu apsireiškė Savo žmonėms. Žydų tautai Jis yra apreiškimo Dievas ,,AŠ ESU, KURIS ESU“ (Išėjimo 3, 14). Jis apsireiškė jiems ne vieną kartą ir kaip gailestingas Dievas, gydantis Dievas, Dievas, kurio pakanka, – pilnatvės Dievas. Vardas – AŠ, KURIS ESU, yra sudarytas iš tetragramos JHVH, į kurią įrašius trūkstamus balsius, jis tariamas taip – Jahvė, bet ne Jehova, – tai netaisyklinga šio vardo forma, kurią noriai vartoja Jehovos liudytojų sektos nariai. Kadangi šio vardo buvo nevalia tarti, tai hebrajai šį vardą dar pakeisdavo į Adonajų (hebr. Viešpats).
      Vardas – ne vien raidžių rinkinys. Ir svarbu ne vardas, o vardo reikšmė, koks asmuo stovi už to žodžio, kaip jis save atskleidžia! Senovės žydų tautos lyderiams Jis buvo Asmuo, kai kuriems apsireiškęs individualiai, personalinis Dievas.
        O šitiems, mano minėtiems guru, Dievas gali būti kas tik nori, pvz. Buda, kuris buvo princas ir mirė prisivalgęs šernienos (ar grybų?), – še tau, kad nori, Dievas! Arba generolas Mahometas, žudęs žmones, užkariautojas; valstybės veikėjas Konfucijus, nė nesvajojęs apie savo dievystę. Visi jie mirė, ir jų nebeliko! Vienintelis Kristus mirė ir prisikėlė!
        …Ir nežinodamas vardo, tu nerasi nei žmogaus, nei gatvės svetimame mieste, nei paties miesto. Pabandyk savo žmoną, kurios vardas vienoks, porą kartų pavadinti vis kitokiu vardu. Antausis su patepimu garantuotas… Taigi Dievas – ne vardas, o daugiau apibūdinimas. Dievas turi vardą. Ir Jo vardas tikrai ne Alachas! Naujojo Testamento Dievas yra Viešpats Jėzus Kristus, kuris yra, buvo ir bus per amžių amžius!
        Tik, deja, kai kuriems dabartinių religijų, bet ne Evangelijos, apologetams jų dievas yra ir Mamona, ir kipšas, ir pagonių Perkūnas su raganų goveda bei astrologinėm prognozėm.
***
        Yra ir daugiau okultinių veikėjų mūsų visuomenėje. Viena jų, A. Zalatorienė, net nesigėdijo pasakoti TV ekranuose, kad miega su savo mirusiu vyru, kuris pas ją retsykiais ateina po antklode; nuolatinė kai kurių TV laidų ,,konsultantė“ būrėja Vaiva, varanti okultinę samanę tik dėl pinigų ir ,,prestižo“.
         Tai paskutinių laikų apostazės požymiai arba piktojo veikimo būdai per savo pasirinktus mėgiamus indus, nes žmonės labiau pamilo tamsą nei šviesą. Šioms guru klausimas būtų toks: ,,jei tu ragana, tai ko vaikštai į Bažnyčią, o jei krikščionė, tai ko raganauji ir buri?“ 
           Prieš kiek laiko visuomenę sukrėtė toks skandalas – moteris nužudė savo vaiką, mat taip padaryti ją paskatinusi jos mirusi motina. Tai – nekromantija (spiritizmo forma), kontaktai su mirusiuoju, – dar vienas kelias į dvasinę bei fizinę mirtį. Šios mirties priežastis gali būti ir tos šeimos dvasinis paveldas, kuris gali būti panaikintas pakviečiant, kol nevėlu, į savo gyvenimą Viešpatį Jėzų.
          Kitas guru, R. Moudis (jį minėjau strp. ,,Pasaulių sankirtoje“), yra išleidęs ne vieną knygą apie gyvenimą po mirties, kuriose nesiremiama Šv. Rašto mokslu. Jose yra ir įvairūs pliurpalai apie veidrodžių ,,galią“ – mitas, ir, beje, ne toks jau nekaltas. Jokios galios ar įtakos žmogui joks veidrodis neturi, nebent jis prifarširuotas gyvsidabrio. Atseit – ,,demonai neturi sielos, todėl jie neatsispindi veidrodyje?“ Piktosios dvasios dėl to ir vadinamos dvasiomis, tad kaip jos gali atsispindėti? Ar vėją tu matai? O savo sielą? O gal kaip anas guru gali ją pasverti, išmatuoti metru? Dvasios yra mąstančios būtybės, t.y. turi intelektą, kas yra sielos prerogatyva. Gali ir materializuotis. Net masažuoti kokią damą (įvairiuose taškuose ir lygiuose) to trokštančią.
         Žmonėms, įsitraukusiems į panašią veiklą, gręsia neišpasakytas pavojus. Štai kaip aprašo savo patirtį Ernestas Moderzonas, vokiečių kunigas, 40 metų skyręs sielovadai: ,,Po atsivertimo (Jono 3, 3–7) aš ėmiau kitaip žiūrėti į tuos dalykus. Dabar sužinojau, kad iš įvairių spiritizmo reiškimosi formų aiškiai pavojingiausios tos, kur ,,pranešimai“ priimami per rašymo ir kalbėjimo mediumus ir pasinaudojus abėcėle. Iš esmės visa tai yra vienas ir tas pats: velnio apgaulė. Šią didžiausią klastą, kurią ir aš patyriau, jis panaudoja, kiek man žinoma, taip dažnai, kiek tik gali; jis atsistoja po nematoma kepuraite ir nuduoda, tarsi jo apskritai čia nebūtų; jis įkalba savo aukoms: juk nėra jokių piktųjų dvasių. Juk nėra jokių velnių.
       Taip, tai yra jo didžiausia klasta, ir šiandien jai pasiduoda daug žmonių. Tada šie vargšai apgauti žmonės su dideliu, daugiausia ,,moksliniu“ pranašumu ir pasitikėjimu sako: tai ne kokios nors dvasios, o tik sielos jėgos, kaip magnetizmas, kurios dar nėra ištirtos“ – (E. Moderzonas ,,Velnio pinklėse“, leidykla Jona“).
       O mūsų vaikai ir toliau vedami į pražūtį. Kaip ir kodėl? Todėl, kad jiems nebuvo skelbiama Evangelija, pagaliau ir todėl, kad egzistuoja visokie būrimo bei spiritizmo salonai bei laisvai reiškiasi visokio plauko ezoterijos ,,specialistai“ ir panašiai. Visko nenoriu net vardinti... Būtų gerai, jei turėtume kokią TV laidą kaip atsvarą okultizmui, iš biblinės pusės paneigiančią įvairius astrologinius ir kitus ezoterinius pliauškalus.
       
     Bet paslaptingos jėgos tampa visai nepaslaptingomis, kai išsiaiškiname Biblijos šviesoje, kas yra kas. Laiško Efeziečiams 12 skyriuje aiškiai įvardytos jėgos, piktojo hierarchija:
       1. Kunigaikštystės (gr. Archas). Jos yra aukščiausiojo rango iš esančių dvasių, egzistuojančių ilgą laiką. Jos turi neaprėpiamą intelektą ir žinias, ir gali būti pavadintos archaiškomis. Šios dvasios minimos Pauliaus laiške Kolosiečiams ir pristatomos kaip ,,tuščia filosofija“ arba ,,pasaulio pradmenys“. Šiais laikais jų kupinos mūsų vidurinės bei aukštosios mokyklos. Humanizmas ir ateizmas, kurie neigia Dievo Žodį, yra šių dvasių terpė. Kunigaikštystėms yra pavaldžios Valdžios ir kitos demonų kategorijos. Jos daro įtaką šalims, atskiriems šalių regionams, valstybėms, miestams ir netgi bažnyčioms. Tai pragaro valdančios dvasios. Jos yra tam tikros teritorijos ,,blogio valdytojos“.
       2. Valdžios, jėgos (gr. Exousia). Jos gauna valdžią iš kunigaikštysčių ir yra deleguotos panaudoti valdžią arba pajėgas. Mums, kurie tiki Viešpačiu ir pažįsta Jį, Jėzus davė galią visai priešo galybei suvaldyti (žr. Luko 10, 19). Šios valdžios arba dvasios savo galią gauna iš piktojo, o mes, tikintieji Kristumi, savo galią (prieš jas) gauname iš Sūnaus Jėzaus. Valdžios dar vadinamos jėgomis, nes būtent jos ir yra tamsos jėgos. Tam tikros tamsos – baimės ar depresijos – jėgos veikia per degeneravusią miesto dalį. Tai pasakytina apie turgus, ar rajone veikiančius būrimo salonus. Ši antra demoniškų dvasių grupė turi valdžią sukelti bei daryti visokį blogį, net autokatastrofas, ar kiršinti sirgalius stadione, kelti riaušes mieste ir panašiai.
       O veikia ši valdžia taip. Pvz. sportininkas gali turėti didžiulį meistriškumą ir jėgų, kad padėtų laimėti savo komandai, bet jis negali jų panaudoti, kol treneris neduoda jam teisės ar leidimo išeiti į aikštelę.
        3. Šio amžiaus tamsybių valdovai – (gr. Koshokratopas), arba trumpiau ,,koshoks“. Jie atsakingi už tautų valdymą. ,,Koshoks“ laiko žmones dvasinėje tamsoje, bet ten, kur žmonės tiki Atpirkėju ir žino kaip melstis, prasiveržia dvasinė šviesa. Štai kodėl mes turime melstis už karalius ir už visus, kurie turi valdžią (žr. 1 Timotiejui 2–1, 4), t.y. už Seimą, Prezidentą ir mūsų šalies vyriausybę.
        4. Dvasinės blogio jėgos – (gr. Pneumatika ponerias), tai piktos dvasios arba jų junginiai. Žodžiai ,,blogio jėgos“ naudojamas tada, kai norima pabrėžti kažkokį moralinį purvą – žemus polinkius ar instinktus, kas nebūdinga žmogui, arba ydingumą ir ne šventumą. Šios blogio jėgos, tai piktojo kontroliuojamos būtybės, pasiųstos sugriauti žmogaus asmenybę.
        Bet Viešpats viešai pažemino sutemų jėgas Golgotoje. Kur ir kaip? Ant kryžiaus. Laiške Koloso miesto bažnyčiai Paulius rašo, kad Jėzus nuginklavo kunigaikštystes bei valdžias ir viešai jas pažemino, triumfuodamas prieš jas ant kryžiaus (Kolosiečiams 2, 15).
        Apie hipnozę šį kartą tiek: ,,Pats pavojingiausias žmonių ,,pažadinimo“ būdas, praktikuojamas NEW AGE, yra hipnozė“ – rašoma specialiame leidinyje. Tai  pavojingiausia sugestyvaus poveikio žmogui atmaina.
        NEW AGE tinklas, sudarytas iš įvairių organizacijų, institucijų, grupių bei gyvensenos modelių, skverbiasi į beveik visas visuomeninio gyvenimo sritis: mokslą, švietimą, gydomąją mediciną, meną, politiką ir kai kurias religines sferas.
        O biblinė kultūra yra visa galva aukštesnė už visokius judėjimus, nesveiką patriotizmą, žegnojimą dviem ar trim pirštais, nacionalizmą bei įvairias filosofijas.
***
        Visas šis tamsos jėgų sukeltas šleifas gali būti panaikintas tik vienu būdu, atsižadėjimo – atgailos malda: ,,Dangiškas Tėve, tavo Sūnaus Jėzaus Kristaus vardu, atsižadu šių okultinių nuodėmių – būrimo, chiromantijos, horoskopų skaitymo ir astrologinių prognozių savo gyvenimui (išvardink visas, kurias prisiminsi, taipogi skaitytas okultines knygas). Taip pat atsižadu bet kokio lankymosi pas ekstrasensus, hipnozės ir ypač spiritizmo seansų poveikio – žaidimų su adatėlėm, pokalbių su mirusiaisiais ir visų rūšių prietarų!
      Taip pat atsižadu nuo galimos neigiamos psichinės ir psichologinės įtakos tų žmonių, kurie atėjo į mano gyvenimą su netyrais motyvais. Jėzau Kristau, įeik į mano gyvenimą ir tapk mano Viešpačiu. Amen!“
***
         Netikintys taip pat yra išgelbėjimo dalininkai, nes už juos sumokėta brangiu Kristaus krauju, bet jie tokiais taps tik priimdami Kristų kaip savo asmeninį Gelbėtoją. Tai Dievo Tėvo sąlyga, ne žmogaus. Dėl to Jis paaukojo savo Sūnų.
        Jei mes atmesime Dievo nuomonę, išreikštą Biblijoje ir Jo žmonių pateiktą, mes prarasime ne tik išorinį neutralitetą, bet maitinsimės (ir maitinsim priešą) šalies viduje riaušėmis ir smurtu, nes jokia valdžia, einanti prieš Dievo Žodį, neturi ir neturės ateities.


         2009 03 04