Fokusas į visuomenę
(mozaikinis rašinys)
Interneto komentatorius policija kviečia aiškintis dėl komentarų valdančiujų atžvilgiu... Konkrečiai – dėl A. Anušausko veiklos.
Dėl Seimo narių pozicijos prievartaujamos Kedytės atžvilgiu sudaryta komisija vos ne tardyti ruošiasi ieškančius tiesos ir bandančius apginti tėvo netekusią mergaitę. Kas tai!?
Komisija rengs rekomendacijas? Parlamentinio tyrimo komisijos pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas po posėdžio tvirtino, jog komisija nesiekia ką nors apkaltinti, nebandys inicijuoti jokių ikiteisminių tyrimų dėl politikų bandymo paveikti teisėsaugą. Bet komisija turi tikslą „pagal konkrečius atvejus nustatyti tendencijas“. Politikas sakė, jog ir su teisės mokslininkais prieita išvados, jog naujų teisės aktų situacijai taisyti nereikia – svarbiausia keisti politinę kultūrą, viešų pasisakymų apie teismų sprendimus praktiką. Pasak J. Sabatausko, komisija ketina parengti Seimo nariams rekomendacijas, kaip elgtis, kad jų veiksmai nebūtų traktuojami kaip spaudimas ar kišimasis į teisėsaugos darbą.
Kas!? Tai nonsensų nonsensas! Kur mūsų tauta eina ir kur nueis tokiu kai kurių vyriausybės struktūrų vykdomų nusikalstamų veiksmų keliu?
***
Jau ir G. Songaila turėjo aiškintis dėl kreipimosi, kuriame kartu su keliais kolegomis parlamentarais Teisėjų etikos ir drausmės komisijos prašė apsvarstyti galimybę iškelti drausmės bylą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjams už tai, kad jie skubiai išnagrinėjo atskirąjį skundą ir leido gegužę sostinėje rengti seksualinių mažumų eitynes.
Komisijos pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas sakė, jog komisija dar nenusprendė, ar tyrimą kreipti ir Gintaro Songailos nurodyta kryptimi.
,,Gal nereikia vėl kelti gėjų klausimo?“ – susirūpins kuris. Reikia. Gyvenimo patirtis sako, kad nereikia bijoti priskaldyti malkų...
Esmė ne dėl gėjų... G. Songaila vienas tų, kurie tebegina Kedžio mergaitę.
***
...Po plačiai nuskambėjusių nusikaltimų politikai suskumba siūlyti griežtinti bausmes už gyvūnėlių kankinimą. Tačiau iškyla dilema: už šį nusikaltimą būtų baudžiama griežčiau nei už vaikų tvirkinimą. Kad to nebūtų, reikėtų keisti visą Baudžiamąjį kodeksą. Politikai nusprendė, kad nieko nedaryti lengviau.
...Vaikams smurtaujant prieš tėvus, kaip tėvams reaguoti?! Kaip? O kaip policija susidoroja su smurtaujančiais? Jei reikia, gesina maištą. Jei reikia – supakuoja besimanifestuojančius...
O jei šeimoje vaikis kelia ranką prieš motiną (tėvą)? Rašyti raštą į kokias nors instancijas? Atseit, – visuomenė gali tavo vaikus auklėti – maištus gesinti, net tavo vaiką prilupti, o tau negalima savo vaikų auklėti!? Jėgos struktūros – Jupiteris, o visi kiti – jaučiai? Baimės, baimės ir dar kartą – baimės... Atslenka dar viena baimė – vadinti tėvą tėvu, o motiną – motina.
...Skaitykit tokios ir tokios filosofijos daktarės knygą ,,Kaip gyventi be baimės“ – girdim per radiją. Tai puiku, nes Dievas davė mums ne baimės dvasią, bet jėgos, meilės ir savitvardos dvasią (2 Timotiejui 1,7). Bet... Anksčiau turėjome (ne visi) komunistų partijos baimę, veikiau komunistinės diktatūros baimę. Kolūkio pirmininkų, NKVD, KGB struktūrų baimę.
Dar egzistuoja visa galybė kitų baimių: aukščio, ateities, senėjimo, nesėkmingos santuokos, kalėjimo, mirties baimė. Tai neigiamos baimės, lydimos negerų emocijų. Bet yra ir teigiama baimė, veikiau pagarba –tai Dievo baimė. Bet ji turi kilti iš tikinčios ir mylinčios širdies, pagarbiai mąstant apie Tėvo gailestingumą (net rašant žodį Dievas, reiktų jį rašyti ne iš mažosios, bet iš didžiosios raidės), kurio gailestingumo dėka buvo atpirkta žmonija, nes ne kiekvienas asmuo galėtų paaukoti savo sūnų žinodamas, kad iš jo tyčiosis, jį kankins, ir kuris tavo akyse visų paniekintas bei apspjaudytas, minios akivaizdoje mirs gėdingiausia ano meto mirtimi –pusnuogis ant kryžiaus šalia didžiausių ano laiko piktadarių – vieno iš dešinės, kito iš kairės. O dar daugiau stebinčių iš šalies.
Vaikas žino, kad jam grįžus, tėvai jį pamaitins... O jei nėra ką tam vaikui duoti – tada skundas Jupiteriui?
Įžūlumas klesti – bedieviški įstatymai jau braunasi prie to, kas sakralu, šventa ir niekada neturėjo būti net liečiama: Europos Taryba ketina iš oficialių dokumentų išgyvendinti tokius žodžius kaip ,,motina“ ir ,,tėvas“. Atslenka dar viena baimė. Dovanėlė iš ES! Teisė į normalią žmogišką šeimą ir žmogiškuosius santykius tampa ,,praėjusių laikų palikimu“. Greit bijosim tėvą vadinti tėvu, o motina – motina!?
Jei mes nesustabdysim šios beprotybės, ši beprotybė sustabdys mus! Nes ribos bus peržengtos! Visuomeniniai judėjimai ir Bažnyčia šiuo atveju lieka kone vienintele viltimi išstovėti prieš žmogiškas vertybes sunaikinti pasišovusius seksualinių mažumų gynėjus iš ES. Nes šios direktyvos kitaip, nei tiesiausiu keliu į žmonijos išsigimimą, nepavadinsi...
***
Visuomenė taip krečiama, jog, rodos, jau pasaulio pabaiga... Tai kiaulių gripas, tai iš ,,koto“ verčia kiaulių kompleksų keliamas tvaikas – vos ne ,,rimčiausios opos“, reikalingos korekcijų, tik neaišku kokių – chirurginių ar policinių... O gal vien elementarių fizinių veiksmų prieš tai gavus vyriausybės verdiktą?
Kažkuris kažkokio miestelio valdininkas (Vasiukų?) atėjo girtas į tarybos posėdį... O kad anas atėjo į šalies Panteoną pavogęs milijoną, kitas – išžaginęs 6–erių metų mergaitę, tai nieko?
,,Tu žaidi kaip mano močiutė“ – komentuoja chamas, stebėdamas gulinčią baloje seną moterį TV reklamoje. ,,Skauda...“ – išstena kito chamo partrenktas į purvą senyvas žmogus toje pačioje reklamoje. Gal tai naujoviškai išreiškiama pagarba vyresnio amžiaus žmonėms, kurie ne vienam galėtų būti tėvais?
Kelių chuliganai – ereliai, danų kiaulės... Kas dar? Statomi vis nauji gardai. Tik šį kartą žmonėms. Dvasinių kalėjimų forma.
***
Vėl patiriame invaziją į lietuvių dvasinę erdvę. Pažintinės rytų kovos menų treniruotės Kaune. Šį mėnesį Kauno ąžuolyne prasidėjo nemokamos pažintinės ,,Wudang taichi“ mokyklos treniruotės, kurios tęsis ir visą rugsėjo mėnesį. Pristatoma ,,bazinė Wudang Sang Feng taichi 13 forma“, lazdos ir kardo technikos... Dalyvauti gali visi panorėję iš arčiau susipažinti su vidiniu kungfu mokymu.
Praeitais metais ,,Tai Dzi Čiuan“, o dabar dar ir ,,Wudang Sang Feng taichi 13 forma“ – tai dar viena Rytų pseudo mąstymo ,,dovanėlė“ mūsų civilizacijai, ,,dvasinės evoliucijos“ kelias link nušvitimo...
Kiaulių bumą kai kur lydėjo gripas ir maras. O koks dvasinis maras slypi už šių guru veiklos? Reinkarnacija, – priešingybė Kristaus Prisikėlimui, NEW AGE ir begalė kitų demoniškų pasireiškimų įvairių religijų formomis, kaip pvz., mormonų bažnyčių (dvasinių kalėjimų) steigimas šalyje, kurias pradėjo reklamuoti net kai kurie visuomeniniai judėjimai.
Juk ta pati mormonų bažnyčia Lietuvoje – susisukusi lizdą Vilniuje ir Kaune – su savo ,,krikščionišku“ įvaizdžiu remiasi tokiomis svarbiausiomis indusų sąvokomis, kaip sielos preegzistencija, daugiadievystė bei mokymais, skelbiančiais, kad galutinis žmonijos tikslas yra jų dievystė. Tai yra ne tik Vakarų ir mūsų visuomenės induizavimas, bet ir mūsų šalies pagrindų griovimas, dvasinių šaknų draskymas bei naikinimas.
Joga, meditacija, Rytų religijos ir jų misticizmo formos, tai pavojingos žabangos. Jei mes aiškiname, kad munistai yra baisiausi sektantai, tai pasakysiu jums, kad būtent šie nauji judėjimai mūsuose ir remia tokius apsišaukėlius guru, kaip Munas ar Sai Baba. Tai tie patys Kašpirovskiai, tik apvilkti ėriuko kailiais, todėl ne tokie agresyvūs, o dar ir besišypsantys... Ir, beje, labai produktyvūs, spėję užkrėsti ne vieno tūkstančio planetos žmonių dvasias ir protus.
Žmonės susidomi fiziniais pratimais, kurie po to juos nuveda į dvasinius mokymus – dvasinius kalėjimus, veikiau okultinę nešvarą. Kas siekia tik kūno tobulumo, tegul daro gimnastikos pratimus, nes pratimai, kaip jogos, Tai či, kung fu ar kitų sudedamoji dalis, negali būti atskirti nuo filosofijos, slypinčios už jų.
Išėję iš vieno fizinio kalėjimo, TSRS, nulėkėme į kitą. Panašiai veikia ir dvasiniai kalėjimai, tik jie plika akimi nematomi. Argi tokie egzistuoja? Taip, kaip bebūtų keista. Esu minėjęs, kad daugelio veiksmų užuomazga prasideda mūsų prote. Mintys juk nematomos?! Kai kas pasakė, kad Lietuva prabuvo kalėjime 50 metų. !?! Lietuva kalėjime išbuvo ne 50, o 450 metų – po M. Mažvydo įspėjimo! Jei mes būtume pasukę jo rodomu keliu prieš tuos nelaimingus 450 metų, mes nebūtume tokioje duobėje (dvasinėje ir fizinėje), į kurią mus nubloškė tariama 50–ies metų okupacija... Ši okupacija buvo anos – 400 m. (širdžių ir protų) dvasinės okupacijos dėsninga seka.
...Jau turime ir naujus centrus (dvasinės mirties), tokius kaip ,,Gyvenimas jūsų rankose“, nekalbant apie ,,Kosmo centrą“ ir kitus, kur susirinkę įvairaus rango sukčiai – gyduoliai, Sai Babos ,,mokslo“ bei okultizmo propaguotojai.
Taigi... Betrūko tik Vudu, ir bus pilna kolekcija. O po to – Haičio likimas? Mums vis negana kitų tautų pavyzdžio. Todėl ir reikia analitinio dvasinio žvilgsnio!
Štai išsiliejo nafta JAV... Vėl ir vėl! Atsitiktinumas? Po to, kai amerikiečiai pradėjo spausti Izraelį dėl teritorijų (Palestinos klausimas), netruko ateiti nelaimė – išsiliejo nafta Meksikos įlankoje. Kai Amerika spaudžia Izraelį, prasideda gamtiniai kataklizmai! Prie šio spaudimo itin prisidėjo H. Klinton, na, ir B. Obama neatsilieka. Blogasis policininkas šiuo atveju yra H. Klinton. Gerasis – B. Obama. Pagal Holivudo modelį...
Maža to, Izraelis nuolat iš Gazos apšaudomas! Kiek jūs pakęstumėte tokį kaimynų elgesį, – čia juk ne danų kiaulės. Ir jos šaudo iš kitokių patrankų, tik be parako – garsais... Dar kvapais.
Ar kas viešina informaciją, kad Izraelis kasdieną siunčia po vieną toną humanitarinės pagalbos į Gazos ruožą!?
,,Laisvės flotilijos“ konvojaus ,,užpuolimas“, kuomet žuvo 9 lydintieji, tai nauja provokacija prieš Izraelį. O juk patys atidengė ugnį – ,,Laisvės flotilija“ nepakluso izraeliečių reikalavimui patikrinti laivo turinį, kurie, maža to, dar buvo užpulti! Visa ši medžiaga buvo iškirpta žiniasklaidos! Nieko sau ,,Laisvės flotilija“...
Atminkim, kad tautų požiūris į Dievo globojamą Įzraelį yra tų tautų klestėjimo kelias! O kas valdo šį pasaulį, ir be abejo, diedesnę dalį žiniasklaidos – seniai parašyta ir nuolat rašoma. Negi vis dar reikia priminti, kad net Platonas pripažino šėtono buvimą: ,,Blogio substancijos viršuje yra Šėtonas. ...Jo (šėtono) bandymai tapti lygiu Dievui...“ O kur dar Aristotelio, M. Liuterio mintys apie piktąjį! Trys R. Dekarto sapnai...
Štai paskutinis įvykis, po kurio ne viena šalis ilgai negalėjo atsigauti – vulkano Islandijoje išsiveržimas. Kaip tik 9 balandžio buvo minimas Holokaustas ir Europą padengė vulkaninės nuosėdos! Čilės prezidento pritarimas dėl Palestinos praplėtimo, Kinijos, Turkijos pasisakymai prieš Izraelį... Ir atitinkami gamtos kataklizmai tose šalyse.
Dėl Palestinos... Ar labai džiaugėmės netekę Karaliaučiaus?
***
„Problemos, su kuriomis šiuo metu susiduria euro zona, yra tokios didelės, kad mano gimtosios šalies žmonės dėkoja Dievui, jog anksčiau neatitikome reikalingų kriterijų ir nebuvome priimti į euro zoną“, – Estijos visuomeniniam transliuotojui ERR sakė V. Vykė-Freberga.
Jos teigimu, galima ginčytis, ar prisijungimas prie euro zonos yra naudingas. „Man tai reiškia integraciją į Europą, tai yra naudinga verslui ir padeda pritraukti investicijų. Bet dabar yra aišku, kad euro zona yra atsidūrusi didžiulėje bėdoje“, – dėstė buvusi Latvijos vadovė ir pridūrė abejojanti, ar prisijungimas prie euro zonos padarys Estiją kuo nors pranašesnę už Latviją.
O šiuolaikinės Lietuvos politinis elitas, lyg nepasimokęs iš praeities klaidų, yra gana “ūkininkiškai” įsitikinęs, kad geopolitinį šalies saugumą geriausiai gali užtikrinti šiuo metu stipriausia karinė politinė jėga pasaulyje, –perspėja istorikas Algimantas Kasparavičius.
Troštame jėgos. Šlovės. Moralė vis dar nedomina visuomenės...
...Paminėti 1987 m. rugpjūčio 23-iosios antisovietinio mitingo prie poeto Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje susirinko dešimt kartų mažiau žmonių nei sovietmečiu, kai tokia sueiga grėsė net įkalinimu Sibire. Disidentas Antanas Terleckas mano, kad dabartinė Lietuva yra ne tokia, už kokią savo galvas paguldė partizanai. Laisvės yra – kalbėk ką nori garsiai, tik valdžia išmoko nieko nebegirdėti, daro savo – vogė, vagia ir vogs.
Taip... Bet kad vogs, tai drįsčiau suabejoti. Nes tikiu kitokia Lietuva.
...Lenkija vis labiau kritikuoja Lietuvą dėl tariamo lenkų tautinės mažumos diskriminavimo. Ypač piktinamasi dėl draudimo lenkiškai rašyti pavardes pasuose. Taip pat teigiama, kad lenkų kalbos neleidžiama vartoti viešajame gyvenime, švietimo sistemoje diskriminuojami lenkai ir kad lenkų apgyvendintuose rajonuose vangiai grąžinamos teisės į žemę.
Bijoma, kad lenkai pakels savo kortą. Tūzą? Kartą jau lenkai kėlė savo kortas. Bet kažkas juos nuleido. Kaip bus dabar? Matysim, nereikia užbėgti įvykiams į priekį.
***
Visi politikų pasisakymai apie teisme nagrinėjamos bylos turinį yra neteisėti – politikai neturėtų imtis aukštesnės instancijos teismo vaidmens ir vertinti teisėjų sprendimų, –sako Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas Vytautas Nekrošius.
Seimo Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratijos frakcijos narys Rytas Kupčinskas buvo vienas iš 5 narių, kurie gegužę atliko panašų veiksmą į tuos, kuriuos minėjo V. Nekrošius. Su keturiais kitais Seimo nariais jis išplatino viešą kreipimąsi, kuriame išreiškė viltį, jog teismai kuo skubiau imsis nagrinėti Kėdainių teismo nutartį, kuria D. Kedžio dukra perimama iš jos giminių ir perduodama motinos L. Stankūnaitės globon. Vėliau aukštesnės instancijos teismas laikinai sustabdė šio sprendimo vykdymą ir mergaitė liko pas D. Kedžio artimuosius. Galutinė nutartis dar nepriimta.
Dėl minėto kreipimosi R. Kupčinskas pirmadienį taip pat buvo pakviestas į Seimo komisijos posėdį. Tačiau po pokalbio su komisija jis tvirtino nesijaučiąs, kad kišosi į teisėsaugos darbą – esą elgęsis kaip pilietis, kuris negalėjo tylėti.
Drąsus ir principingas vyras. Kažkam neįtinka...
,,Drįstu teigti, kad tragedijos įvertinimas – teisinio nihilizmo viršūnė, spjūvis į valstybę, visuomenę. Išvada patvirtinta, lyg būtų tirtos bulvių maišo vagystės aplinkybės. Išvadoje konstatuoti akivaizdūs mažametės mergaitės seksualinio prievartavimo ikiteisminio tyrimo vilkinimo faktai, kad Generalinėje prokuratūroje buvo ignoruojami D. Kedžio skundai, nekreipiama dėmesio net į Seimo komitetų pirmininkų užklausas, kad nebuvo užkirstas kelias V. Naruševičienės nužudymui, nors šios tragedijos išvengti visos aplinkybės leido...
Konstatuojama ir... siūloma tobulinti įstatymus, keisti generalinio prokuroro skyrimo tvarką... Absurdas – konstatuojami generalinio prokuroro piktnaudžiavimo, nusikalstamai netinkamo pareigų atlikimo faktai, dėl kurių ir įvyko tragedija, ir nedrįstama net užsiminti apie jo galimą baudžiamąją ar nors drausminę atsakomybę. Pasityčiojimas tiek iš teisingumo, tiek iš visuomenės bei valstybės“ – tokia Stanislovo Stulpino, buvusio Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, nuomonė.
,,Kai kas klausia, kodėl aš keliu tas problemas. Aš nebegaliu tylėti, kai mūsų teisinėje valstybėje vyksta tokios nesąmonės, atvirai trypiamas teisingumas, įstatymai, kai visokie valantinai ir į jį panašūs atvirai tyčiojasi iš visuomenės, kai paminamos žmonių teisės ir teisėti interesai, kai teisėsaugos institucijose galimai pradedami formuoti klanai ir klaneliai. Aš nenoriu tokioje Valstybėje gyventi, nenoriu, kad tokioje Valstybėje gyventų mano, Jūsų vaikai ir anūkai“ – Stanislovas Stulpinas.
Ir toliau: ,,Anekdotas – žmogus kreipiasi į pareigūnus ir nurodo, kad kaimynas pavogė arklį, o po mėnesio ar metų gauna išvadą, kad arklį tikrai kaimynas pavogė, bet reikia tobulinti įstatymus. Nei arklio, nei kaimyno atsakomybės“ – tas pats vyriausiasis prokuroras.
Nei pridėsi, nei atimsi. Kaip pirštu į akį.
„Šiandien mūsų valdžia nesupranta, kad daug didesnę žalą vyriausybei atneša politinis susvetimėjimas, piliečių ir valdžios atotrūkis, kuris šiandien yra, negu tos laiko, pinigų, intelektualinių išteklių sąnaudos svarstymų demokratijai palaikyti. Nes nieko nėra pavojingiau valstybei, ypač demokratinei valstybei, kaip politinis susvetimėjimas ir visiška politinė apatija, ištikusi piliečius. Lietuviai pakol kas ir grimzta į tokią politinę apatiją, kurios aiški išraiška yra emigracija“, – mano D. Kuolys.
Drąsiaus Kedžio šeimos tragedija tai tik patvirtina. Vis labiau pamirštanti tradicines vertybes visuomenė eina išsigimimo keliu. Kas bus, jei tą ėjimo pagreitį dar padidins homoseksualizmo išviešinimas ir panašiai? Tradicinė visuomenė iškrypsta, todėl tradicines vertybes bandoma pakeisti netradicinėmis. Pamirštame, kas buvo mūsų tėvai ir ko mokė, ką kalbėjo Lietuvių tautos tėvai.
Pamiršti galima viską, net savo tapatybę... Suaugę pamiršta savo vaikystę, tėvai – pareigas vaikams, atsakomybę šeimai: palieka, išduoda ir išeina nieko nepalikdami savo artimiesiems... Tautos pamiršta savo paveldą, krikščionys – savo santykius su Kristumi.
Viena prigimtinių žmogaus teisių yra laisvė nuo vergijos. Apskritai laisvė. Įvairios laisvės. Tarp jų yra ir tikėjimo išpažinimo laisvė.
Baltarusija ruošiasi įvesti visuotinę pravoslavybę... Tikėjimo rekrūtai? Išvada peršasi tokia: diktatoriška asmenybė sukuria idealias sąlygas mirusios religijos diktatūrai. Savo ruožtu religijos, sumaišytos su pagoniškom apeigom, bei diktatūros simbiozė, sukuria idealų dirvožemį įsišaknyti okultizmui, NEW AGE, bei okupuoti šalį vis didesnei tamsai.
Valstybinė krikščionybė kol kas tebelieka formali, gyvenimus nekeičianti religija, persipynusi su pagoniškom tradicijom bei okultizmu, paveikslų ir stabų garbinimu.
Religijos pasekmė visada buvo ir bus amorali visuomenė. O amoralios visuomenės pasekmė yra pedofilija ir homoseksualizmas. Visuomenės, vadinančios save krikščioniška, bet nepažįstančios ir nepripažįstančios gyvojo Dievo Sūnaus – Viešpaties Jėzaus Kristaus!!! Jau nekalbant apie Jo garbinimą. O gal geriau religija, nei atviras homoseksualizmo propagavimas...
***
Tai tiek apie neigiamus dalykus, nes vien blogio žinojimas, prieš tai nepažinus gėrio arba Dievo širdies, gal tik pakenkti. Todėl pakaks šios mozaikos. ,,Pagaliau, broliai, mąstykite apie tai, kas tikra, kas garbinga, teisinga, tyra, mylima, giriama, – apie visa, kas dora ir šlovinga“ (Filipiečiams 4, 8).
O ar yra kas gero? Yra. Daug gero, tik visuomenės fokusas nukreiptas negatyvios informacijos atžvilgiu. Štai taip.
Dievas yra geras – Jo šlovės pilna Žemė ir jos pakraščiai. Tik mes paskendę rūpesčiuose to nebematome... Lekiame kaip voverės rate, nepajėgdami net galvos pakelti ir nors trumpam apsižvalgyti, kur bėgam...
Koks Jis? Tėvas... O koks gali būti Asmuo, kuris atiduoda savo Sūnų kentėti už kitų nusikaltimus? Ar bent įsivaizduojat, ką gali jausti tėvas, aukodamas savo sūnų už nusikaltėlius, narkomanus ar vaikų žagintojus, kad tik išgelbėti juos nuo mirties!? Ar tu taip galėtum?
O juk kalbame apie visos žmonijos atpirkimą: ,,Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jono 3,16).
***
Neseniai virto vienas ąžuolas... Prieš tai – kovodamas už savo vaiką – kitas... Dabar palaidojom Gintą Abarių. Kuris jų didesnis – ne man spręsti. Šiomis dienomis laidojom dar vieną – Vincą Dineiką...
Sunku, kai tėvams reikia laidoti savo vaiką, oi kaip sunku... Sunku artimiesiems netekti jauno vyro ir tėvo. Tačiau toks gyvenimas.
Gerai, kai turim lėšų pastatyti mirusiems bei žymiems šalies žmonėms monumentus. Dar geriau, kad turime tų, kurie verti statytų paminklų. Bet už vis geriausia būtų, kad jiems dar gyviems esant rodytume deramą pagarbą. Ar taip?
Dėl ,,brazauskiškos“ šypsenos... Viešpačiui visai neįdomu, kuo kas buvo. Kristus atėjo ne teisti, bet gelbėti. O AMB? Jis šaukėsi Kristaus, kad ateitų į jo širdį. Iš kur žinau? Jis pats iš mano rankų priėmė Kristų per monsinjoro K. Vasiliausko laidotuves. O gyvenimo pabaigoje Kristaus mylinti šypsena nuplovė AMB širdį ir ją nuskaistino, – dar šioje ašarų pakrantėje, Žemės skaistykloje. Žmogaus likimą keičia ir jo sielą gelbsti Kristus, jei Jis yra širdyje. Ir išgelbėjimo reikia siekti gyvenant čia ir dabar.
Taigi prisiminimai... Žodis ,,prisiminti“ – kuris dažnai naudojamas NT, išvertus iš graikų kalbos, turi šaknį – mneia – kuri antikinėje kalboje buvo naudojama ,,kokių nors įvykių ar veiksmų rašytinei fiksacijai“, o taip pat nusako ,,laidojimo vietą, statulą, monumentą ar paminklinę lentą“.
Tad žodžio ,,monumentas“ reikšmė byloja mums, kad kai kurie įvykiai ir prisiminimai niekada neturėtų būti pamiršti. Monumentus stato su tikslu įamžinti kokį nors svarbų istorijos fragmentą arba istorinę asmenybę. Monumentai, paminklai ir antkapinės lentos gaminami, kaip taisyklė, iš marmuro, kad tvertų ilgesnį laiką. Jei ant kapo nepastatysi antkapinio akmens, tai praeis metai, du ar truputį daugiau, ir tokio žmogaus, kuris ten palaidotas (jei jis nieko doro nedarė, nesukūrė, bet vien tik vartojo), niekas neprisimins.
***
In Memoriam – nedidelis monumentas G. Abariui. Gintas paliko didelį dvasinį palikimą. Jo dainos kalba ir kalbės už jį patį dar ilgą laiką, o kai kurios net iki paskutiniųjų laikų pabaigos.
Kai kurias Ginto Abariaus dainas ir giesmes teko ne kartą atlikti tiek dar būnant netikinčiu, tiek Bažnyčioje, tikinčiųjų susirinkimuose, su Gintu ar be jo.
Ne naujiena, kad Gintas buvo krikščionis. Jo sakralinės giesmės – tai ne tik muzika, tai iš mylinčios Kristų širdies sklindanti gyvoji versmė, galinti žydinčiu sodu paversti bet kokią širdį.
Tai Dievo pergalė, kai Jo žmogų priima visuomenė (nors ir sąlyginai, nes pakanka tų, kurie keikia ir persekioja), juo labiau, kai jis išstoja prieš nuodėmę: kalba Biblijos – Tiesos žodžius tamsos apsuptyje arba gyvena pagal Dievo Dvasią. Ir tik žmogaus pergalė, kai jis gerbiamas krikščioniškuose rateliuose.
Ne paslaptis, kad Ginto būdas, dvasios stiprybė, kurią stebėjome paskutinius penkerius metus jo ligos metu, yra, buvo ir bus tas pavyzdys, kurį matant drąsiai gali patikėti šia Rašto vieta: ,,Bet Dvasios vaisiai yra meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė...“ (Galatams 22, 23).
5–ius metus Gintas kovojo su mirtimi, negailestinga lemtis plakė rimbais. Kovą pralaimėjo, bet jo muzika nugalėjo mirtį. Kančiomis grįsti keliai baigėsi. Artimuosius sielvartas lydės iki pat mirties, o jo muzika kartų kartoms skambės. Gintas veržėsi grįžti į Lietuvą, kūrė savo gimtinei dainas, bet negailestingas laikas suskaičiavo būties dienas. Grįžo tik mažam karstelyje...
5–ius metus Gintas kovojo su mirtimi, negailestinga lemtis plakė rimbais. Kovą pralaimėjo, bet jo muzika nugalėjo mirtį. Kančiomis grįsti keliai baigėsi. Artimuosius sielvartas lydės iki pat mirties, o jo muzika kartų kartoms skambės. Gintas veržėsi grįžti į Lietuvą, kūrė savo gimtinei dainas, bet negailestingas laikas suskaičiavo būties dienas. Grįžo tik mažam karstelyje...
Kaip Tėvas paaukojo nekaltą Avinėlį, savo Sūnų, taip Gintas galėtų būtų ta auka, kuri konsoliduotų ir taip jau susiskaldžiusią įvairiais (religiniu, moraliniu) aspektais visuomenę. Tą, nors ir laikiną vienybę, matėme Šv. Kotrynos Bažnyčioje, kur jį palydėti į amžiną kelionę susirinko įvairiausių profesijų, konfesijų, įsitikinimų bei tikėjimų žmonių. Nes ten buvo Kristaus Dvasia...
O kaip bus toliau, – turiu omeny visuomenės vienybę – priklauso tik nuo mūsų. Žmonės kuria aplinką. Ne Dievas. To pavyzdys buvo Kristaus žemiškasis tarnavimas, Jo buvimas tarp žmonių. Ta vienybė vis dar įmanoma ir šiandien, šioje Žemėje, kur Dievo Dvasios lietus vis dar lyja ant gerų ir blogų. Aišku, jei mes įsileisime Jį į savo tarpą.
,,Kur du ar trys susirinkę Mano vardu, ten ir Aš esu tarp jų“ (Mato 18, 20).
***
Esu skaitęs apie Abraomą Linkolną, kuris buvo įpratęs kasdien melstis su savo namų tarnais ir personalu. Jis melsdavosi prezidentūroje ir prieš kiekvieną kongreso posėdį. Jis melsdavosi su aukštas pareigas užimančiais užsienio žmonėmis ir prieš darydamas svarbius sprendimus. Kaip apmaudu, kad to negalima pasakyti apie dabartinį Baltųjų Rūmų nuomininką... Arba mūsų tautos vedlius.
Noriu baigti straipsnį štai tokiais žodžiai, kuriais A. Linkolnas Suvažiavime kreipėsi į Amerikos žmones: „Mes buvome pačių geriausių dovanų iš dangaus gavėjai. Daug metų mes buvome saugomi taikoje ir klestėjime. Mes išaugome skaičiumi, turtais ir jėga taip, kaip neišaugo nė viena kita tauta. Bet mes pamiršome Dievą. Mes pamiršome maloningą Ranką, kuri saugojo mus taikoje, kuri mus padaugino, praturtino ir sustiprino. Apsigavę savo širdyse, mes tuščiai įsivaizdavome, kad tai sukūrė mūsų aukštoji išmintis, kad tai mūsų pačių nuopelnai. Apsvaiginti nenutrūkstamos sėkmės, mes tapome per daug savimi patenkinti. Mes nejaučiame, kad mums būtinas išgelbėjimas ir sauganti malonė. Mes per daug išdidūs, kad melstumės Dievui, kuris mus sukūrė. Taigi, mums reikia nusižeminti prieš tą Jėgą, kurią mes įžeidėme; išpažinti mūsų tautos nuodėmes ir maldauti gailestingumo ir atleidimo“.
Neabejotina, kad šie žodžiai toli pralenkė laiką, kuriame A. Linkolnas gyveno ir idealiai tinka mūsų laikmečiui. Ar mes nerandame analogijų su tuo, kas pasakyta Amerikos Prezidento lūpomis?
***
Kaip ten bebūtų, šlovė Dievui, nes Prabudimas jau plinta per visą Žemės planetą!!! Gal dar nematyti? Tai greitai pamatysim ir Lietuvoje. Antrasis, dvasinis Sąjūdis, įsibėgėjęs įgauna pagreitį. Tie baisūs dalykai, apie kuriuos rašo spauda, ta begalinė tamsa yra požymis, kad atėjo Dangaus Karalystės šviesos metas. Ir, kai matai vykstančias visas šias gamtos stichijas, užplūdusias šią vasarą žemę, ir kasdien girdi vis baisesnius pranešimus apie nusikaltimus, kokių iki šiol nebuvo girdėti, kai matai nuodėmę, kuri, atrodo, užvaldė visą planetą, žinok, kad tai ženklas, jog pagal Visatos pusiausvyros dėsnį abiejose svarstyklių pusėse dedamas svoris. Tamsa tamsėja, o šviesa šviesėja.
Aleksandras Kavoliūnas
2010 09 01
