2011 m. balandžio 3 d., sekmadienis

Artėjanti pasaulio pabaiga?


Pagonybės horizontai  

   Pastaruoju metu po truputį daugėja Dano Browno ideologijos sekėjų. Vos ne demonai ir angelai tarpusavy bičiuliaujasi. Dar keisčiau atrodo bedieviški mono(dia)logai viešojoje erdvėje. Na gerai, gal jie netiki, bet ką gali pasakyti apie tai, ko neturi savo širdy? Ir apskritai, ar galima vertinti tai, ko niekad neturėjai, kalbėti apie Tą, kurio nepažįsti, todėl ir nesupranti?
      Danas Brownas – ,,modernus rašytojas, rašantis ir savaip intepretuojantis Kristaus gyvenimą. Bet jis rašo ne apie lietuvius. Mes gi paminėsim lietuvius – pagonis ir krikščionis. Gal ir tapatybės klausimus pagvildensim, – ar lietuviai byra nuo savo šaknų dėl Kristaus mokslo, kaip tvirtina kai kurie pagonybės apologetai? Nors pagonims taip pat priklauso Kristaus paveldėjimas, nes Jis ir už juos mirė. Apie tai šiek tiek vėliau.
      Pagoniškoji Lietuva ir jos ypatingumas kitų tautų atžvilgiu. Ar gamtos pajautimu mes ypatingi? Šamaninės tautos ir po šiai dienai kalbina vilkus, o šamanai patarinėja tų šalių prezidentams. Šamanas tai tas pats krivių krivaitis, vaidila ar actekų ir inkų burtininkas – žynys.
      Iš istorijos žinome, kad buvo sustabdyti kai kurie kryžiuočių antpuoliai, buvo tas ir anas. Tai gerai, nes ideologija, nešama kardu, tai ne Kristaus braižas. Paulius kitaip veikė ir užėmė nemažą dalį Mažosios Azijos. Be kardo, be armijos, bet padedamas Dvasios, kurią gavo iš Kristaus pakeliui į Damaską. Šito tai jau nepaslėpsite – tie, kurie kalbate prieš. Tai istoriniai faktai, nori tu to ar ne, tiki tu tuo ar ne…
      Maža to, Paulius aršiai persekiojo Kristaus sekėjus, kol Viešpats jį neapšvietė savo šviesa. Beje, taip nutiko ir kai kuriems mano pažįstamiems žmonėms, kuriuos Jėzaus meilė pakeitė į gerąją pusę, nes tik Jis yra vienintelis tikrasis ir gyvasis Dievas. O mūsų tautos dievų gausybė – pagoniškas reliktas. Kaip dabar tai įrodyti? Va čia yra problema, pripažįstu, nes Evangeliją reikia demonstruoti. Viešpaties jėga ne žodžių gausoje, bet darbuose arba ir kai kada paprastai išsakytoje žinioje apie mirusį ant kryžiaus, praliejusį savo brangų kraują už mus ir mūsų nuodėmes, prisikėlusį Dievo Sūnų.
      O dvasia, kuri nepripažįsta Jėzaus, kaip Dievo Sūnaus, yra antikristo. Graikų kalboje žodelio ,,anti“ prasmė – ne tik prieštarauti, bet ir pakeisti, vietoj originalo įbrukti pakaitalą. Vietoj Kristaus – antikristą, vietoj Biblijos, Dievo Žodžio – astrologiją, okultinius Azanovo sapnų aiškinimus, demoniškas Vaivos, Naglio Šulijos, Pavelo Globos pranašystes. Todėl vietoj Evangelijos siūloma religija, vietoj vedybų – skyrybos, vietoj normalios šeimos – homoseksuali. Vietoj tikros mamos – surogatinė, vietoj maldos – mantra. Tokia kasdienybė. Anksčiau importavom komunizmą iš TSRS, o dabar okultizmą iš ES ar artimojo užsienio.
      Žinot, kodėl astrologų pranašystės, nors ir iš dalies, išsipildo? Dar kartą perskaitykit Laiško efeziečiams šeštą skyrių. Raselo Granto iš Anglijos pranašystės – tai tas pats melas, tik iš kitos geografinės vietos. Pirmame laiške Timotiejui 4–1 parašyta, kad paskutiniais laikais daugelis atsitrauks nuo tikėjimo, pasidavę klaidinančioms dvasioms ir demonų mokymams. Kas astrologams pasako apie ateitį? Dievo Žodis sako, kad demonai, piktosios dvasios.
      Šios, ,,anti“ dvasios tikslas yra visom įmanomom priemonėm prieštarauti, o išstūmus – pakeisti. Tam gali būti pasitelkiamos pagoniškų apeigų, ar to paties Dano Browno kodai ir t. t. Bandoma susigrąžinti įvairių dievų ir dievukų gausą – pakeisti Kristų kitais. Matome, kad be dievų neapsieinama, tik apeliuojama į praeitį, tarsi, ką davė Kristus mūsų amžiui – blogis. O šalia to gudriai mušama žydų korta.
      Kur link vedama? Kad vargai visuomenėje yra dėl žydų ,,kaltės. Nieko naujo. Ta pati antikristo dvasia, kuri dabar kalba apie pasaulinę žydų grėsmę, žudė žydus praeityje ir dabar kelia galvą. Holokaustas – jos darbas. Mūsų dienomis šita dvasia dar maskuojasi pagonybe. Jei nepasiseka, tada ieško naujų išeigos visuomenėje formų arba analogų užsienyje, bet dvasia vis tiek tebėra pagoniška. Toks prie tokio tik ir limpa...
      Tam tikras pseudoistoriškumas kai kam – savotiškas stabas, fetišas. Nostalgiškas tyrinėjimų objektas, liguistas praeitų laikų ilgėjimasis. O jei paprasčiau, tai – stabmeldystė. Tik šiuo atveju ideologas, fetišizuojantis praeitį, ieško prasmės ne daiktuose, o sąvokose. O juk mes kalbame ne apie praeitį ar ateitį, ir net ne apie dabartį, o apie Dievą, kurio galioje vykdyti teismą moralinio purvo gaubiamai žmonijai. Krizė graikų kalboje reiškia teismą, o jei norit – Dievo teismą žmonijai už bedievystę ir genderlopines programas.
      Jei savo pagoniškos teologijos atsvarai ieškosi pagoniškų analogų kitų pasaulio šalių kultūroje, tikrai rasi. O jei dar angažuotas savo veikalų, tai negali jų neginti, kol Viešpats neapšvies proto, kaip buvo Čarlzui Darvinui (senatvėje Č. Darvinas ištisai skaitė Bibliją). O kol apšvies, kabinsim makaronus? Mes, tikintieji, jau buvome pagonys. Ir nė už jokius pasaulio turtus neišsižadėčiau Kristaus, nė už jokį laikiną didžiulį malonumą. Juo labiau už kokią nors abejotiną teoriją. Nes gyvojo Dievo Dvasia mumyse. Kokie dar turtai gali tam prilygti – amžinojo gyvenimo dovanai? Viskas tik utopija, lyginant su Kristumi.
      Gal kitos šalys ir kitokios, ir Japonija klestinti… Bet, atleiskit, tai technokratiška, pagoniška šalis. Dar viena pagonybės atmaina, robotizuota visuomenė, tik su japoniškom samurajų galvų pjaustymo dekoracijom. Lietuviškos ,,daktarų ar itališkos kamoros japoniška mafijos atmaina – jakudza. Nors tie patys japonai jau tūkstančiais ateina pas Kristų, besiklausydami gospel muzikos.    
***  
      Ar Kristaus mokiniai kirto galvas kaip kopūstus? Kiek jie žmonių išgydė, kiek išlaisvino iš piktųjų dvasių priespaudos. ,,Bet tai buvo anais laikais ir dabar nebeveikia“, – pasakysi. Nebeveikia? Tai ko kviečiamės Vladimirą Azanovą aiškinti sapnų į televiziją? Gal todėl, kad jis, būrėja Vaiva ar Naglis Šulija atstovauja kitiems, lietuviškos praeities ar nūdienos dievukams? Idealizuojant praeities gyvenimą galima nuklysti ir į stabmeldystę arba nekrofiliją. 
      Pasak Eriko Fromo, nekrofilai gyvena ne ateitimi, bet praeitimi. ,,Nekrofilija“, išvertus pažodžiui reiškia ,,meilė mirusiems“, o ,,biofilija“ – ,,meilė gyviesiems arba meilė gyvenimui“.
      Nebent ilgimės stabų ar viską pranokstančios telelaidos ,,Su Palmira“? Gal ir ilgimės… Bet kodėl nepabandžius, ką siūlo krikščionys, ir ne kardu ar kitu ginklu, bet savo gyvybės kaina? Pabandyk išpažinti, juk nekainuoja, tereikia pakviesti Viešpatį į savo širdį. Tai taip paprasta. Bet… Gal negali? O tai jau kas kita. Nes prieštarauja protas, nekalbant apie širdį. Prieštaravimas ir yra antikristo dvasios veikimo būdas. Jei Dievo žmonės skelbia Evangeliją, tai ši dvasia būtinai prieštarauja. Ir jei pasiseka, pakeičia visuomenės nuomonę, tik neigiamai.
      Tad ar klysta tie, kurie tvirtina, jog krikščionybė atnešė Reformacijos šviesą į viduramžių Europą ar vėlesnių laikų Ameriką? Atsakykit patys. Negi Lietuvai Kristaus mokslas atnešė nelaimes? Manau, kad Lietuva net nepažino kaip reikiant Kristaus mokslo ir Jo paties. Nes paragavę kažin ar norėtume grįžti prie senų pradmenų. Kažin…
***
      Negi astrologai ir sapnų aiškintojai yra tautinės tapatybės įrodymas? Ir kodėl klausiam astrologų, bet neklausiam Dievo žmonių? Kadangi neklausiam, tai jie patys pasako. Ką? Vadinkit tai kaip norit, pranašyste ar… Žemė siųs mums tai, ko nebegali suvirškinti – katastrofą. Išspjaus tai, ko mes ją prikimšom. Ypač teks morališkai aptingusiai Amerikai, pagal principą – kam daug duota, iš to bus daug ir pareikalauta.
      O Dievas nesikiš, nes, kaip minėjau, žmonių nuodėmės visatai – pražūtingos. Vaikų tvirkinimas – aukščiausias taškas, ribos peržengtos, nors tai oficialiai nepripažinta. Priminsiu, kad atkastose sudeginto Pompėjos miesto freskose gausu ,,Gėjų manifesto“ scenų: pedofilijos, homoseksualizmo ir t. t. O homoseksualizmas ir toliau veda tautas į Dievo teismo ešafotą.
      Kai peržengiamos ribos, ateina pjūtis. O kaip elgiasi šeimos galva, kai peržengiamos jo namų saugumo ribos? Ar vaiką puola pasiutęs šuo? Čiumpa kas po ranka papuola ir tvoja. Išprievartauta žmogaus ir jo bedievysčių Žemė atsakys gamtos katastrofom – smurtu į smurtą.
***
      O dabar – mūsų tapatybė. Tautos tapatumo svarstymai nėra populiarūs dabartinėje Lietuvos visuomenėje. Gal dėl to, kad iš dalies slopinami… ES konstitucijos priėmimas – tai dar vienas dvasinio miego arba tautinės savimonės prigesimo požymių. Daugelis, buvę ,,moraliniais veidais“, – nusisuko, o jais nebuvę – atsisuko.
      Istorinė tautos atmintis, politinės organizacijos formos, valdžios ir visuomenės santykis – tai reikšmingi tautinės savimonės aspektai, nuo jų priklauso ir pilietinė individų sąmonė. Prisiminkim Lietuvos ,,daraktorių“ Gabrielės Petkevičaitės – Bitės, Povilo Višinskio triūsą. Arba ano meto skulptorių darbus – Bernardo Bučo ,,Sėjėją“, Petro Rimšos ,,Vargo mokyklą“, Juozo Zikaro ,,Knygnešį“. Juk tai neįkainojami paminklai tautos atminčiai puoselėti ir auginti. Tai sėklos, keliančios mūsų savimonę, pagrįstą tautinį išdidumą. Neturime niekad pamiršti savosios praeities. Čia mes priartėjame prie kultūros. Savimonei kultūra itin gera dirva. Bet vien tik paprastas žinojimas apie savo tautinę, pilietinę ir kultūrinę priklausomybę nėra ta atspara, kuri leistų išlaikyti tautos tapatumą. Reikia kažko daugiau…
      Šiek tiek apie mūsų tautos fenomeną ,,Žalgirį“. Tikintieji iš Airijos ir Anglijos prieš metus paragino melstis už ,,Žalgirį“. Ir žurnalistai išgirdo maldas. Ačiū Dievui, už juos! Suprantu, kad ši žinia gal šiek tiek skaldo visuomenę, bet tiesa tokia. Kokia? Jei jie (žurnalistai) tylės, tada akmenys šauks! Nes visi kiti tyli. O šalis demoralizuojama, sovietizuojama, rusinama ir lenkinama – visaip globalizuojama, tik nelietuvinama. Štai taip. ,,Žalgiris“ yra lietuvių tautos simbolis, kurio niekam nevalia niekinti! Niekam!
***
      Ar Vytautą Didįjį galėtume pavadinti apaštalu? Pranašu? Gal ir taip, nes jis sėjo šalyje krikščionybę. Taip (Mažojoje Azijoje) ir savo šalyje elgėsi Paulius, Jonas, Petras bei kiti Jėzaus mokiniai, Jo mokslo apaštalai. Nors Vytauto ir kitų pastangomis Lietuva ir buvo apkrikštyta, bet prievartinis dalykas niekada nepaliečia širdies, gal tik protą. O tikėjimo reikaluose protas turi sutarti su širdimi. Nors – jei žmogus netiki niekuo, tada tiki bet kuo…
      Paulius krikštijo šimtus judėjų, nors labiau buvo pagonių apaštalas. O Petras – žydų. Tiek Flavijus, tiek kiti žydų istorikai, ne itin mėgę Kristų ir Jo mokinius, buvo priversti pripažinti, kad Jėzus ir Jo mokiniai darė stebuklus, netelpančius į jokį ano laiko judėjų supratimo kontekstą. Ar keturias dienas pragulėjusio mirusio Lozoriaus prikėlimas – ne stebuklas?
      O gadariečio išlaisvinimas (žr. Mk 5, 1–13)? Metų metais gyvenusio kapinėse nelaimėlio, persekiojusio praeivius, nuolat save draskiusio ir daužiusio grandinėmis bei terorizavusio kraštą, kol pasirodęs Kristus vargšą išlaisvino. Per jį tamsos jėgos vykdė dvasinę krašto kontrolę. Panašiai astrologės ir burtininkai kontroliuoja Lietuvos visuomenę, tam naudodamiesi kai kuriomis TV laidomis ir būrimo salonais.
      Prieš metus Afrikoje, evangelizacinio kruzeido metu, buvo atvesta mergina, ilgą laiką buvusi prirakinta grandinėmis prie medžio, nes kandžiojo, užpuldinėjo praeivius, daužė save grandinėmis, išsirengdavo nuogai ir t. t. Elgėsi kaip pamišėlė. Bet kai ją atvedė į susirinkimą, po maldos ji tapo kitu žmogumi. Kodėl? Tas, kuris mirė už ją prieš du tūkstančius metų, ją ir išlaisvino.
      Anuo metu apaštalas Paulius, atstovavęs Kristui, pasakė, kad krikščionybės ištakos yra judaizme. Ir tai tiesa. Laiške romiečiams 11, 24 parašyta, kad jei buvai iškirstas iš prigimtojo laukinio alyvmedžio (pagonybės) ir prieš prigimtį įskiepytas taurų alyvmedį (Izraelį), tai juo labiau žydai – tikrosios šakos – bus priskiepyti savajame alyvmedyje. Čia Paulius plėtoja pavyzdį su alyvmedžiu. Dievas įskiepijo buvusius pagonis, tapusius Kristaus sekėjais, ne todėl, kad jie tapo žydų prozelitais. Dievo planuose tebėra žydų ir pagonių, tapusių krikščionimis, sujungimas. Štai tada ir prasidės apokalipsės reiškiniai, kokių net nesapnavome. O įskiepyti ,,prieš prigimtį reiškia, kad pagal prigimtį buvę pagonys, priėmę Kristų savo noru, prigimtimi tampa Dievo vaikais, ir taip yra perkeičiama jų prigimtis – pagoniška į Kristaus. O kas prievarta tapo krikščionimis, tai matyti tautų kultūrose, kur pagonybė sumišusi su krikščionybe lyg kokiame konglomerate.
      Bet… Krikščionys arba Kristaus sekėjai atsirado Naujojo Testamento laikais. Ir negali hebrajiškoji krikščionybės dalis visai skirtis nuo judėjų kultūros, nes juk yra viena tauta, tik pasidalijusi. Ir Kristaus sekėjų Izraelyje dar nėra tiek, kiek jų yra Dievo širdyje. O ar ne labiau partijų pagrindu pasidalijusi lietuvių tauta? Kristus atėjo ne tik dėl judėjų, – Jis mirė už visų tautų žmones. Netikintys Kristumi žydai yra kaip pagonys, bet jokiu būdu tai ne užmirštoji tauta. Dievas nenurašė Izraelio, kaip manė tie, kurie juos žudė, nors Dievas ir baudė savo tautą, kaip buvo pasakyta per pranašus.
      Ir ta pati dvasia – ,,anti“, kuri privertė žydus netikėti, kad Jėzus yra Dievo Sūnus, šiandien verčia tai daryti ir kitų tautų žmones. Netgi lietuvius kalbėti prieš Kristų, nors gal ir netiesiogiai, kad ir kai kurių TV laidų metu tyčiotis iš Kristaus vardo. Net musulmonai, neigiantys, kad Jėzus yra Dievo Sūnus, tiki, kad Kristus ateis į Žemę antrą kartą.
***
      Kažkas bijo fakto apie Kristaus mirtį ir prisikėlimą? Bijo to ar ne – tai įvykęs istorinis faktas. O gal sielų išgelbėjimas ir yra tai, ko bijo per daug išsilavinę? Kokio lygio turėtų būti mąstymas, kad sielų išgelbėjimas būtų imtas lyginti su tautų globalizacija ir vadinamas vertybių niveliavimu? Tai, kas pasaulyje svarbiausia ir nėra kilnesnio tikslo, vadinamas globalizacija ar komunizmu… Tokie pareiškimai yra daugiau nei Dano Browno ,,Da Vinčio kodas“. Tai akivaizdus šių laikų apostazės ir šamaninės kultūros apologetikos pavyzdys.
      Už tai, kad Martynas Mažvydas, Kristijonas Donelaitis, Stanislovas Rapolionis, Abraomas Kulvietis, Liudvikas Rėza ir kiti eliminavo pseudotautinį ,,ramstį – stulpą dievą Perkūną ir jo sekėjų ,,kultūrą, jie tapo civilizacijos priešais ir barbarais, globalizmo propaguotojais?! Čia tai bent akademinių žinių lygis, tai bent ,,tiesa! Vadovaujantis šia logika ir viduramžių inkvizicija buvo šviesos oazė pasaulio kultūroje? O Reformacija kalta, kad negailestingai sunaikino raganišką viduramžių kultūrą. Beje, Simonas Daukantas, Motiejus Valančius, Maironis ir Jonas Basanavičius taip pat džiaugėsi atėjus užsitęsusių tamsybių adventui.
      Reziumė? ,,Kvailys pasakė savo širdyje: ,,Nėra Dievo“... (ST, Ps 14, 1). Piktavaliui nieko nepaaiškinsi, jis vis tiek ieškos ,,kabliukų“ ar bandys pateisinti savo netikėjimą. Vienam gale kablys, kitam…
***
      Žinoti, kad yra Dievas ir tikėti savo susikurtais dievukais, – žmonijos istorijoje nieko naujo ar ypatingo. Pagaliau, tai juk ir neįpareigoja. O ar turėtų? Matot, Senojo Testamento tautos gyveno sau ir nesirūpino, ar yra Dievas, koks Jis, koks Jo vardas. Ir tų tautų galas buvo nepavydėtinas. Išskyrus teisųjį Nojų.
      Bet atėjo Naujojo Testamento laikas. Ir negi niekas nepasikeitė? Juk ano meto dalis žmonijos matė Jėzaus mirtį. Negi ir tai neįpareigoja? Kas gal pasakys: ,,ne Jis vienas kabojo ir mirė… Taip! Bet ar kiti prisikėlė? Ne! O Jėzus? Taip! ,,Netikiu – pasakysi. O be tikėjimo ir negalima patikti Dievui.
      Kiek pasaulis egzistuos, tiek kas nors apie ką nors rašys. Kai kam geriau ne Velykas švęsti, o Balandžio pirmąją, kvailių arba melagių dieną… 
     ,,Auksinių svogūnų“ apdovanojimų dieną, kurių metų tautos išdavikai reklamuoja brendį, tyčiojasi vieni iš kitų, o po paminėjimo draugiškai kartu prisilaka. O kai prisilaka, padainuoja dainą apie žydrą mėnulį. Arba eina pas vyriausiąjį Lietuvos raganių Vladimirą Azanovą aiškintis sapnų. Ir kuo tai skiriasi nuo Anatolijaus Kašpirovskio ar Palmiros seansų, senučių pagoniškų Gabijos užkalbėjimų? Beje, kai su tokia charizma pribuvėja užkalbėdama priima vaikelį, nieko gero nesitikėkit. Dvasiniame pasaulyje tokios pribuvėjos veiksmai – pagoniški užkalbėjimai gimstant vaikui, švelniai kalbant, prilygsta ,,Gender Loops“ programai darželinukams. O kiek tokių vaikų yra išvydę pasaulį?
      Tad jei nežinojot, tai dabar žinokit, kad krikščionybė – ne šviesos ir pažangos civilizacija. Europos Reformacija – blogiau net už Tuvos šamanų kultūrą, o lietuviška mokykla ir Bažnyčios skatinama lietuvybė nė iš tolo neprilygsta krivių kultūrai – orgijoms alkuose, alaus statinėse bei šiuolaikinių krivių ar Sai Babos sekėjų masinėms sekso orgijoms.
      Beje, pagoniškos indų avataro šaknys niekuo nesiskiria nuo mūsiškų, kitokia tik jų geografija, kuri kažkada netrukdė mūsų visuomenės poniutėms vykti už jūrų marių ir dalyvauti saibabiškose meilės orgijose. Jos vyksta ir šiomis dienomis, tik dabar tai vadinama ,,poilsiu Artimuosiuose Rytuose…
       ***
      Taigi, ponai, grįžta Nerono laikai? Jei kenkėjai yra krikščionys, tada galima pradėti juos pjudyti liūtais ar vilkais… Nes jie (krikščionys) yra prieš abortus, prieš skyrybas, įvairias partnerystes, prieš karalių ir princų tarpusavio vestuves. Stop!
        Ar ne antikristo dvasia, tikėdamasi nužudyti jau gimusį Mesiją, Erodo pakalikų rankomis išžudė tūkstančius berniukų? Ir ar ne ta pati dvasia bando įdiegti mirties homo – seks kultūrą į darželius? O ką sako Kristaus mokslas apie genderlopinę kultūrą? Kad tokie mirties verti. ,,Humanizmas pasibaisės“, – pasakysi tu. O ką tėvui daryti, kai išprievartautas vaikas žudosi? Nuolankiai tylėti? Bet Kristaus mokiniai, ir ne tik jie, sako, sustokit su ta Lisabonos sutartimi – amoralesnio taisyklių rinkinio pasaulis dar nematė! Nuo Nerono laikų!
         Tad pradžioje buvo pagonybė, o paskui Lietuvos krikštas. Blogai? Ne visiems. Lietuva dar nematė tikrosios krikščionybės. Ir Evangelijos jėgos Lietuva dar nepatyrė. Ir ką bendro turi Evangelija su pagonybe? Kūdikių aukojimas, demoniškų dvasių užkalbėjimas, ugnies garbinimas ir Dievo Avinėlis? Negi Kristus mirė dėl to, kad įskiepytų į savo mokslą pagonybę? Sukryžminti tai, kas niekada negali būti sukryžminta.
      Paprasčiausiai, jei žmogus netiki Dievu, yra bedievis, tai ir dangstosi pagonybe kaip šydu. Ir tas šydas baisesnis nei katarakta, nes užtemdymo autorius – piktasis, šio pasaulio dievaitis. O tu esi jo auka, arba apakintas įrankis, kuriuo manipuliuoja talentingiausias visų laikų melo ir mirties genijus, despotas ir žudikas, žmogaus sielos priešas, ne vieną panaudojęs savo tikslams (Jn 10, 10). Tarp jų buvo ir Judas, miręs, išvertęs žarnas, Neronas, Kaligula, Erodas, ,,suėstas kirminų“, Leninas, Stalinas, Hitleris. Pakaks?
      Krikščionybė nėra gyvenimo stilius – tai gyvenimas su Dievu! Lietuvos kultūros skiriamasis bruožas, – ėjimas į Bažnyčią. Amerikos – atgimimas iš naujo (Jn 3, 7). Atgimimas iš naujo yra Dievo darbas, kurio negali pakeisti jokios žmogaus pastangos. Žmogus gali tik prašyti Dievo, kad padėtų išsigelbėti nuo baisios ateities, laukiančios tų, kurie nesiruošia atgailauti.
      O jei Jis nemirė ir Jo nebuvo, tada viskas pasakyta ir pagonybė būtų gerai. Bet Jėzaus Prisikėlimu aš tikiu, o pagonis jau buvau. Tas yra geresnėje pozicijoje, kuris jau kažkas buvo ir išbandė, o paskui turi moralinę teisę sakyti gerai tai ar blogai. O čia, nepabuvęs Kristaus sekėju, kalba apie pagonybės gėrį. Visa masonija remiasi pagonybe. Ir nepabuvęs kareivėliu, nebūsi ir geru artojėliu.
      Kristaus kareiviai tai tie, kurie gydo ligonius, meldžiasi už tautą ir išvarinėja piktąsias dvasias. Tai Evangelijos kareivių bruožas, Kristaus sekėjų braižas.
      Tarp piktojo kareivių yra agresyvūs homoseksualai, pedofilai, būrėjai, raganos ir astrologai. Kristaus mokslas aiškiai įvardija piktojo sekėjus ir nurodo nuodėmės pasekmes. Ir jei Jis sako, kad pagonys turi atsiversti, tai ir turi. O netikintys ir toliau netikės.
       Bet iš tiesų tai tokie žmogiškojo charakterio bruožai kaip pyktis, pavydas, gobšumas, neapykanta, ar tokios visuomeninės ydos – nuodėmės kaip homoseksualizmas, pedofilija, rasizmas, antisemitizmas – ir yra tikrasis globalizmas. Vien tik krikščionybė totaliai priešinasi šioms ydoms ir reiškiniams. Netikėjimas pagonybė ir ateizmas tik keičia formas, o turinys lieka tas pats – nebijantys Dievo kaip vogė, taip ir vogs. Kaip melavo, taip ir meluos. Ir ne tik melagių dieną... 
       
2009 04 09