2010 m. lapkričio 18 d., ketvirtadienis

Ar peržengsim ribą... (3)

       arba ,,Nėra už ką..."
                                   
 Globalizmas įsigali ekonomikoje, kultūroje ir tragiškiausia, kad ir intymiausiuose žmogaus santykiuose. 
 Įvairių kazino vadybininkai TV laidose aiškinasi, kaip plaunami milijonai, o tuo metu jų įstaigų prieangiuose šaudomi žmonės...
    ,,Uogos“, tik jokiu būdu ne ištvirkėlės, nusirenginėja TV ekranuose… Pusnuogės mergos tyčiojasi iš visko ir visų pačia bjauriausia forma – striptizas vakare, kai vaikai dar nemiega. Uogos... O gal erkės? Ar mes jau visi apakom...
     O teisėtvarka tyli arba baudžia 50 litų už tai, kad skubėdamas į autobusą ne vietoje perėjai kelią, – dar gerai, kad ne eurų, tikrai, kad litas geresnis pinigas už eurą, – o vaikų tvirkinimas veltui. 
Vaikai jau rašo laiškus, apeliuodami į suaugusiųjų sąžines – gana smurto ir pornografijos. O mes juos apipilam vis didesniu sekso ir iškrypimų srautu.
,,Olialia“ ar ,,opapa“ mergaitės, ir panašiai, kviečiamos į vaikiškas laidas apie šeštokus… Ko? Kad pasirodyti vaikams? Ar parodyti? Arealo plėtimas? Vaikai kratosi vertybių ,,suaugusiems“, nes jie – tik vaikai. O jei nėra ką ir už ką pavalgyti, tai ką, siūlysim užpakalį atkišti?      
,,Bla bla bla“ – po to mekena vaikučiai kaip avelės, mėgdžiodami nežinia ką. Nes nebesusivokia, kas vyksta po tiekos ant jų galvelių išpiltų nuodų, kuriuos pilame mes, o ne kas kitas. Ir atsakysime visų pirma mes! Uždelsto veikimo bombą, štai ką mes paruošėme jiems, nes vien tik pinigai valdo mus. Oi, kaip brangiai mes užmokėsime už tai, jei nepakeisim savo kelių: ,,Aš siųsiu jums pranašą Eliją, prieš ateinant didingai ir baisiai Viešpaties dienai. Jis atgręš tėvų širdis į vaikus ir vaikų širdis į tėvus, kad neateičiau ir neištikčiau žemės prakeikimu“ (ST, Malachijo 4, 5–6). Čia kalbama apie pabudusios dvasios žmones tautose. Panašios, pranašiškos dvasios buvo M. Mažvydas, J. Basanavičius.
Kažkokioj laidoj vaikas sakosi, kad nekenčia motinos. Bet tai ir yra prakeikimo pradžia. Gerbk tėvą ir motiną... Kad nenužudytum, gal net žodžiu.
Štai kur yra krizė. Pati baisiausia, ir ne popiežių išpranašauta, bet Malachijo, paskutinio Senojo Testamento pranašo (tik po 400 metų Senąjį Testamentą pakeitė Naujasis). Gelbėdami vaikus, gelbėsime ir save, ar bent suvokti pradėsime, kur jau peržengėme ribas, o kur dar ne…
O gal nėra kas sumoka už tai, už akciją – ,,gelbėkime vaikus?“ Bet kaina jau sumokėta: ,,Dievas taip pamilo pasaulį, kad atidavė savo Viengimį Sūnų…“ Tereikia tik žinią, kuri nieko nekainuoja, atnešti laiku ir į vietą. Kur ta vieta? Darželiuose, vaikų globos namuose, vidurinėse, o po to ir aukštosiose mokyklose. 
     ***          
,,Uolus katalikas“, – kažkam užkliūva. Lyg prisipažindamas, kad  myli Asmenį, turėtum jausti gėdą. Tai gal geriau – uolus vagis, plepys, girtuoklis? Ir ne uolume esmė. Esmė – kad negali būti ne uolus meilėje, negali. Ar blogai, jei galima apie žmogų pasakyti, kad jis uolus mylėdamas tėvus? Arba savo žmoną, vaikus? Juk ne katalikybę ar protestantizmą, batiušką ar kunigą, tu myli, bet Dievą. Tai juk svarbiausia.
Dėl uolumo. Būti uoliam, tai taikyti įgytas teorines žinias praktikoje – darbe ir gyvenime. Kokias žinias ir kur įgytas? Nesvarbu. Nors ir teologines! Mano ir visų atgimusių iš aukšto Dievas – Jėzaus Kristaus Tėvas. Tikintieji Kristumi yra gyva šeima – Tėvas ir Jo vaikai. Ar bendravimo su savo tėvais išmokstama iš pedagogikos vadovėlių, seminarijose, koledžuose? Ar galimas tėvo, motinos pažinimas nebendraujant su jais iš lūpų į lūpas, iš širdies į širdį? Teorija be praktikos... Dievas Tėvas yra gyvas Asmuo, todėl manau kad su gyvu Asmeniu, o juo labiau su artimaisiais, tik bendraujant galima vienas kitą pažinti.
     ***        
Kodėl Jį mylim? O jei tave išgelbėtų koks Vardenis ar Pavardenis, ištraukdamas žiemą iš eketės, negi nedėkotum? Tai kaip nedėkoti Tėvui, kuris nepagailėjo savo Viengimio Sūnaus už tave. Ne ,,nėra už ką“, bet ,,ačiū“, – toks turėtų būti tavo pirmas žodis. Ir gaila, kad tu to nesupranti. Labai gaila.
,,Nėra už ką“ – labiausiai paplitęs, kvailiausias, nieko nereiškiantis ir, ko gero, viską niveliuojantis atsakymas, suvedantis į nieką bet kokią padėką už atliktą darbą. Suremontavo butą dykai – ,,nėra už ką…“ 
,,Tada tu – fanatikas“ – pasakysi. Negi geriau šnapso fanatikas? Alaus? Narkotikų? Jau ne vienas vaikšto po miestą, prifarširuotas ne tokio stipraus narkotiko – metadono ar ne tokio stipraus alkoholio. Gydosi arba ,,gydomi“ nežinia nuo ko. Nelieskit mūsų vaikų, – jokios metadono programos paaugliams!
Ne toks stiprus alkoholis – sidras daug pavojingesnis nei degtinė. Kodėl? Geriasi skaniai, todėl ir prasigerti gali greičiau, ypatingai moterys.
Spaudoje pasirodė ,,specialistų“ pamokymų, kad raudoname vyne yra reikalingų žmogaus sveikatai antioksidantų. Bet ,,raudoname vyne randamų antioksidantų, kurie padeda apsisaugoti nuo širdies ligų, netgi daugiau galima rasti raudonųjų vynuogių sultyse, kuriose nėra alkoholio bei rizikos, kad bus pažeistos kepenys ar centrinė nervų sistema. Alkoholis, tame tarpe ir alus, negali būti laikomas vitaminų bei mikroelementų šaltiniu, nes, skatindamas šlapimo išsiskyrimą, jis pirmiausia sutrikdo elektrolitų pusiausvyrą organizme. Alkoholis yra psichiką veikianti medžiaga, vartotojui galinti sukelti priklausomybės ligą, kuri tarptautinėje ligų klasifikacijoje vadinama ,,Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį“ – rašo gydytojas, nesuinteresuotas nesąžiningu pelnu.
Manantiems, kad alus gerina apetitą ir palengvina virškinimą, todėl jo ragauti neretai duodama net vaikams, belieka priminti, kad apetitą ir virškinimą skatina kartumynai, kurių sėkmingai galima rasti vaistinių žolelių nuovirose, kur nebus vaikams pavojingo alkoholio. Taip bandoma įtvirtinti nuostatą, kad ,,neatsitiks nieko baisaus, jei išgersi gurkšnelį apetitui pagerinti, ar kraujo apytakai ,,normalizuoti“.
Žmogus pila į save nuodus ir tikisi, kad mirs kitas. Kuo silpnesnis gėrimas, tuo jo poveikis klastingesnis! Mokslininkai paskaičiavo, kad pavojinga toksine doze laikoma 40 ml absoliutaus alkoholio (100 ml degtinės, 400 ml vyno, 800 ml alaus). Moterims tos dozės dar mažesnės. Daugiausia antioksidantų yra Biblijoje, o ne raudoname vyne.
     ***         
,,Leiskit ir mums turėti savo tapatybę, savo kultūrą“ – rėkia tūlas, argumentams sutvirtinti laikydamas rankose metimui į kažkieno langą akmenį… Turėkit, ar kas draudžia? Bet sau.
Po daugiakultūriškumo sąvoka slepiasi noras prastumti visokį moralinį purvą. Tvyro tokia tapatybių gausa, į kurią vos įmanoma įsitekti, o po to sausam išlipti, nekalbant jau apie tai, kad nenuskęsti.
Ir negi vis dar neaišku, kad ,,kažkas“ augina priklausančiųjų nuo ,,ne tokių stiprių narkotikų“ kartą? Nuo ,,ne tokio stipraus alkoholio“ ir t.t. Kam? O kam reikalingi pinigai? Netikit? Labai gaila, kad netikit. Ir jau nebe pirmą kartą…
Ne toks stiprus narkotikas, metadonas, narkomanui? Kaip gali padėti ne tokie stiprūs narkotikai? Silpni nuodai. Kad nemirtum? Pirmyn su šūkiu – ,,silpni nuodai organizmo tonusui“. Metadonas ypač kenkia sąnariams, kaulams.
Alkoholikams – silpnas vynas ir alus? Kad nebegertų… Nusikaltėliui – netoli šaunantis ginklas, nelabai aštrus peilis. Teroristui – nedidelė bomba, kad nepastebimai pakišti kur po namu ar lėktuve.
Nauji vartotojų – mėgėjų rateliai: netradicinis narkomanas – metadono vartotojas. Netradicinės kulinarijos atstovas – kanibalas. Žmogienos valgytojai, netradicinės pakraipos gurmanai… Netradicinės lytinės orientacijos asmuo – gėjus, vos ne gėlytė. Netradicinis pirotechnikas, Niujorko dangoraižių sprogdintojas, lakūnas mėgėjas. Daktaras mėgėjas. Policininkas mėgėjas. Ministras mėgėjas. Prezidentas… Gal jau pakaks.
Fiziologinių procesų fanų rateliai: nosies krapštytojų, garsiai čiaudėjančių, žagsinčių. Kokie dar yra fiziologiniai procesai? Kosėtojų ir t.t. XXL drabužių dydžio nešiotojų išimtinės teisės – pensijų ir algų didinimas papildomam maistui pirkti, butų plotui didinti, spec. šaldytuvams, unitazams…
Proto galiūnų šeima su išimtinėmis teisėmis ir soc. garantijomis. Viešumos ištroškusiųjų lyga, nes erosas stipresnis. Pedofilų, gėjų – nebe lyga, bet aukščiau – partija. Net katinai tarpusavy nesi... , o čia?
Ir nuo kada LietuvaEuropos moralinių teršalų ir atliekų dėžė? Kam tai naudinga? Kad tik įgint į savo gardą... Dar kartą: homoseksualizmas + lesbianizmas = nuodėmė, perduodama pavyzdžiu arba agresyviu veiksmu – išprievartavimu.
NEW AGE įkvėpti gėjai ir feministės teigia, kad nuodėmė neegzistuoja. Tad galima ir išvada kad homoseksualizmas nėra nuodėmė(?). Kadangi visa yra viena (monizmas), nebelieka skirtumo tarp blogio ir gėrio. Arba tai tiesiog vietinės reikšmės, psichinės problemos. Ir viskas, ko reikia žmonėms, tai – žinojimo apie savo dievybę, t.y. vyrų ir moterų pagrindinė problema yra ta, kad jie nesupranta savo dieviškumo.
O gal per reinkarnaciją žmogus galiausiai susijungs su Dievu? Tik su kokiu? Su tuo, kuris tave reinkarnuos kitam gyvenime į kiaulę ir tave suvalgys? Taip ir baigsis tavo blogosios karmos dėsnis arba gerosios paieškos.
Kadangi žmonės netiki nuodėmės problema, tai jiems joks išgelbėjimas nereikalingas. Gal tik iš eketės. Štai kaip piktasis sau palankiai apvertė žmogaus Sukūrimo, Nuopolio ir Atpirkimo elementus. Pastatė žmones aukštyn galva, o ką gali suprasti stovėdamas ant galvos? Stovi ant galvos kaip ,,Vanka vstanka” ir vis stebisi ,,kodėl?” Atsistok vieną kartą ant kojų, tada ir ateis visi atsakymai – patikėk galų gale, kad nuodėmės alga – mirtis.
Todėl ir noriu, kad krašto neištiktų pražūtis. Be orgazmo žmogus nemiršta. Be alkoholio ir narkotikų – taip pat. Bet be vandens ir maisto – taip. O jei ne, tada jokio skirtumo tarp fizinio ir dvasinio bomžos. Jokio.
     ***               
Jei nemokome tautos nuo pat mažens kaip elgtis, tada ir bausti nėra už ką, nes taip buvo išmokyti. Bet niekada nepervėlu auklėti…
,,Yra šalis, kur upės teka”, su ,,ta pačia gramatine klaida…” – vėl ir vėl ieškoma moralinių formulių kai jos esti šalia.
Jei žmogus talpina kelias kultūras, kalbas ir t.t. – puiku. Tapatybė su kalba, gerai. Su šalimi ir jos kultūra, gerai. O su vieninteliu Tuo, blogai? Per daug tapatybių tik sukelia chaosą.
Kai kas klausia, ar mes išlaisvinome žmogų iš politinio – socialinio egoizmo, neapykantos, pykčio, pavydo, karjerizmo, smurto, melo ir demagogijos? Žmogiški santykiai, soc. gerbūvis nepanaikina to, ko baidosi siela. Tai panaikina tik žmogaus siekimas paklusti Kristaus dvasiai. Kristaus mokslas ir sekimas Juo panaikina ir atneša matomus pasikeitimus ne tik politikoje, medicinoje, bet apskritai – visuomenėje. Ir atsako į nesibaigiančius ,,kodėlčių“ klausimus.
Belieka tik klausimų mėgėjų tie patys šūksniai su naujom sintaksės variacijom, be naudos klausiančiajam ir atsakančiajam – ar gali Dievas sukurti akmenį, didesnį už save? Ar karosai prakaituoja? Kodėl varlė neplaukuota? Ar sliekas žiovauja? Ir t.t. 
Civilizuotos valstybės elgesys. Kuo jis pasireiškia? Rusija ne taip elgiasi. O ES taip elgiasi? Ar etika, sklindanti iš ten – civilizuota?
Pažiūrėkim į Amerikos civilizaciją – ten visų rangų klerkai labai gerai žino tokį testą, veikiau išbandymą. Kokį? Valdžia, pinigais ir seksu. Kiekvienas politikas bus patikrintas šiose trijose pagrindinėse sferose. Ir kiekvienas ,,eilinis“ asmuo patikrinamas juo.
Dėl valstybės valdymo, tai mums nereikia nė Žanos dArk tipo asmens, pakaktų Oliverio Kromvelio. Nes ten, kur dominuoja moteris, būtinai kils konfliktai, arba dėl tariamos ramybės vyrai paklus, nuslopindami savo širdyje esantį įsitikinimą.
Moters dominavimo kaina dažniausiai yra klasta, pyktis, gąsdinimai ir susiskaldymai. Ir finale netenkama savų pinigų, mentaliteto ir autoriteto, – iš pradžių savo akyse, o po to ir kitų. Tėvo vaidmens naikinimas visuomenėje – suplanuotas feminizmo procesas. Pavargusiais nuo intelekto pertekliaus balsais, feministės – abortų, okultizmo ir paleistuvystės apologetės – ir toliau TV studijose, visuomenėje tebedėsto savais tapusius NEW AGE argumentus apie negimusiųjų žudymo technologijas.
Tėvo vaidmens atstatymas būtų viena svarbiausių visuomenės ugdymo plano dalių. Pokario metais gyvais likę tėvai nuskubėjo dirbti, mokytis, atstatinėti Tėvynės miestus ir ekonomiką. O auklėjo močiutės, tetos ir motinos. Ačiū joms už tai. Bet... Tuo metu komunizmas nesnaudė ir atėmė iniciatyvą iš tėvų. Dabar gi tai daro agresyvusis feminizmas matriarchato rūbais.
Žmogus pats pasirenka savo gyvenimo kelią, – kiek moralinio purvo jis prisileidžia, tiek ir praranda Dievo malonės prisileisdamas bjaurių bruožų. Ką mes žiūrime, ko klausom, taip pat yra ,,maistas“, formuojantis mus.
Ir niekas po šiai dienai nesako, kad cukrus šeria vėžio ląsteles, maitina diabetą. (Beje, nei budistai, nei musulmonai nėra tokie stori, kaip krikščionys). O 2001 metų rugsėjo 11–osios įvykiai Niujorke, tai šėtoniškosios religijos antpuolis prieš iškrypusią, Kristų pamiršusią ir paniekinusią, Vakarų kultūrą, kažkodėl vis dar besivadinančia krikščioniška. Tas pats laukia ir Europos.
     ***       
,,Ar tu Mane irgi laikai, kaip Markas Tvenas, sukūrusiu intrigą pramogai? Žmogaus kritimas – tragedija, kokios nelinkiu niekam“. Kas pasakė šituos žodžius? Tėvas, kas daugiau. Kam pasakė? Koks skirtumas, kam ar iš kur žinia, svarbu kad iš Dangaus.
Jei žmogaus ir Dievo santykiai būtų nebylūs, panašiai kaip šeimoje, kurioje vyras ir žmona nesikalba, tai tokioje šeimoje turėtume visišką chaosą ir sumaištį, pro kuriuos vos prasismelktų net mažiausi vilties spindulėliai. Panašiai būna tautoje ir visuomenėje, kai klausoma tik astrologių nesąmonių. Ir tada jau tikrai kad pakvimpa mirtimi.
Bet... Mes – ne mirštanti tauta. Objektyvi realybė arba faktai taip ir lieka realybe ir faktais. Bet Tiesa yra Jėzus, keičiantis bet kokią realybę, tai ką mes matome – faktus.
Vienu metu visuomenėje buvo paplitusi tokia nuomonė – ,,kai tu kalbi Dievui, tai malda. Kai Dievas tau kalba, tai – šizofrenija“.
Šio minties autorius, toks T.Šašas, sakė, kad pschikos liga – socialinės kilmės mitas. Kai kam ši mintis turėtų būti gelbėjimo ratas visuotinio pasmerkimo jūroje. ,,Antipsichiatrijos“ termino egzistavimą ginantis bei jį proteguojantis T. Šašas iš JAV, kovojo už teiginį, kad asmeninė tikrovė nepriklauso nuo jokio vyraujančio normalumo apibrėžimo, kurį primeta tradicinė psichiatrija. Bet šis jo aforizmas apie maldą...
O šmeižtas nėra jokia naujiena tikintiesiems – ir ko tik neprisiklausai apie save ir kitus, jei nuoširdžiai myli Tą, kuriuo tiki ir seki, nors Jo ir nematyti. Obelis nerėkia, kad ji teisi, kad veda obuolius, o ne kankorėžius. Dievo tiesa dažnai tyli, o melas niekada neuždaro ryklės. Žmonės mieliau tiki melu, negatyviais faktais, bet ne Tiesa. Ką bepadarysi...
Bet dialogas su Dievu ir šiandien įmanomas. Priešingai kai kurių visuomenės veikėjų nuomonei, kad pokalbis su Dievu – šizofrenija. O jei taip, tai ačiū Dievui už didžiuosius „šizofrenikus“ – Tomą Akvinietį, šv. Augustiną, apaštalus Paulių, Joną. Ar Teresę iš Kalkutos, popiežių Joną Paulių II ir kitus. 
Beje, ano aforizmo autoriaus pavardė, kaip ir jo mintis, yra panašaus lygio. Tad jei koks šašas ir kliudo grožiui, verčiau jį nusikrapštyti...
     ***                                         
Vox populi, vox Dei? Šį kartą ne! Kodėl? Tokio pobūdžio demonstracijos prie Seimo kol kas geriausias būdas destabilizuoti Lietuvos vidinį gyvenimą. Revoliucingi lozungai apie valdžios perteklių ir galimi žingsniai pakeisti situaciją nuverčiant tuos, kuriuos mes išrinkome, gali būti geras koziris Rusijos planams link naujos Baltijos šalių ekspansijos. Ne kas kitas, bet mūsų kolaborantai 100–u procentų dalyvavo ir daužė Seimo langus Vilniuje, kaip ir ,,Našy“ Rygoje.
Tai mūsuose tapo ,,gera proga“ išeiti į gatves analogiškoms jėgoms – jedistvininkams ir prosovietiškiems ,,kitataučiams“. Taip ir antrą kalbą dar susigalvos, o po to ir trečią pasiūlys įvesti, ne tik gatvių užrašus, vietovardžius pakeisti, kad nuvažiavęs kur į Šalčininkus nebežinotum – ar randiesi Lietuvoj, ar... 
Tai ne vienybės dvasia, ne Sąjūdžio, bet skaldymo, ir tikrai ne dieviška. ,,Skaldyk ir valdyk“, tai amžina piktojo ir sutemų jėgų strategija. Taigi, – kolizija? Taip. Niujorko ,,dvynių“ sugriovimas geriausiai parodo mūsų problemų menkumą ir juokingumą. Jomis Vakarų pasaulis seniai jau išbandytas. Ir nei čia valdžią gali kaltinti, nei dar ką nors. O jei kurie vedami godumo ir pasikėlė sau algas, tai dar kartą įrodo, koks būtų geras vedlys valstybės kelyje – moralė.
Visgi nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Yra proga sužinoti, kas yra kas, kokios jėgos yra pavojingiausios, kas jas inspiruoja ir kaip. Kas ko vertas, kokio ,,svorio“ ir t.t. Turime ,,kas yra kas“ laikmetį ir galime išgryninti, kas ir kokiose barikadų pusėse randasi. Kad tik neužsitęstų...
Priminsiu, kad okultizmo praktikos: būrimai, astrologija, žyniavimai, spiritizmo propagavimas, begaliniai būrimo salonai mieste, TV ezoterinių laidų įtaka ir yra (dalinai) prasiveržusio nežaboto smurto priežastys. Dvasinė tamsa kaupiasi dideliuose miestuose, o jos koncentracija didžiausia – sostinėse. Geriausias pavyzdys – turgaviečių dvasinis mikroklimatas.
Tai didina tamsos jėgų aktyvumą tautoje (dar neužimtumas). Žiūrėkim, kad tik miesto išvaizda nebūtų tokia, kaip stadionas po ,,sporto“ fanų iš Lenkijos veiksmų, – beje, braižas riaušėse gana panašus. 
Martynas Liuteris yra pasakęs, kad institucija, kuri kasdien nenagrinėja Dievo Žodžio, yra pasmerkta morališkai žlugti. Todėl dėstydami Darvino evoliucijos teoriją vidurinėse ir aukštosiose mokyklose, nesitikėkime moralaus jaunimo ir pagarbos savo valstybei, nes koks tikėjimas, tokie ir darbai. Negi tikėdami ir mokydami, kad mūsų protėviai kilę iš beždžionių, pakeisime ir teigiamai reformuosime visuomenę?
Primityvus, bedvasis, tokiu ir liks, jei nesužinos, kas jis toks, kad už jį sumokėta Kristaus krauju, kad jis, jo draugai ir jo šeima atpirkti nuo tokio elgesio prakeikimo. Galatams 3, 13 parašyta, kad ,,Kristus mus atpirko iš įstatymo prakeikimo, tapdamas už mus prakeikimu...“
Dėl to ir turi būti skelbiama Evangelija tautoje, nes nebėra nei laiko, nei prieš ką mandagiai čiustytis. Šie metai paskelbti Evangelijos skelbimo tautoje metais, nes Evangelija apima ir kultūrą, ir be abejo – moralę. 
Pabaigai. Ne, ne valstybės. Blogų kėslų ir veiksmų prieš ją. Kaltuosius būtina nubausti (vaikus nubaus tėvai). Jei kas norės keistis, gerai. Bet jokio nuolaidžiavimo piktavaliams, sąmoningiems nusikaltėliams. Jei piktžolių neišrausi, arba jos nenori būti išraunamos (šaknys visada randasi giliausiai), tada reikia naudoti atitinkamas technologijas. O gal nėra už ką?.. 

2009 02 21