Simboliai
(apie vėliavas, statulas, ženklus, užjūrio mistikus - A. Kroulį etc.)
Nuo seno žmogaus gyvenime didelės reikšmės turi magiški daiktai, tikima slapta jų galia, kitaip sakant – talismanai ir amuletai nepraranda populiarumo ne vieną šimtmetį. Jie yra tapę ir savotiškais sėkmę nešančiais simboliais, kuriuos kabiname ant kaklo, automobiliuose, tam tikrose vietose – buityje.
Tarp simbolių, kuriais galime ar turėtume didžiuotis, yra krepšinio komanda ,,Žalgiris“, mūsų trispalvė. ***
Bet yra ir netikusių simbolių. Kuo jie netikę? Savo paskirtim ir trauka. Jie pritraukia blogį. Ar taip gali būti? Gali. Gal kas pastebėjo, kad gyvūnai žymi savo teritorijas? Simbolių jie nepaišo, nes vieta, kur randasi galva, to nesumąsto. Užtat jų kūnas kvapais pakankamai tobulai atlieka savo misiją – pateikia informaciją apie save, savo lytį ir t.t., kad kiti žinotų, jog toks egzistuoja. Tokia informacija skirta pritraukti, įbauginti, priminti apie save.
Kadangi ir žmogus gyvena kūne, tai ir jo kūnas kalba. Tik kūno kalba ir demonstracijos įvairovė priklauso nuo to žmogaus išsilavinimo, įpročių ir kultūros.
Pvz., ką veikia ant suoliuko įsimylėjėliai? Tarp meilingumo parodymo vienas kitam ima ir užrašo ant suoliuko savo inicialus, vardų pirmąsias raides ar įbrėžia širdeles. Kiti ima ir parašo pilną vardą, kad sėdėjo toks ir toks – priklauso nuo adepto reikšmingumo. Rūkaliai primėto aplink save nuorūkų – pažymi teritoriją. Pikti paaugliai ar batsiuviai išpaišo kokį keiksmažodį.
Alkoholikai turi savo simboliką, rūkaliai – savo. Jie turi ir viešų vietų, kurios oficialiai pažymėtos spec. simboliais: kavinėse ar kitose tam tikslui skirtose vietose. Yra ir neoficialios vietos, kurias pažymi patys rūkaliai ar alkoholikai: ten kur rūko, primėto nuorūkų, tuščių butelių ir dar pyksta, jei kas išvalo tas jų prišnerkštas vietas.
O yra vietos, kurių neleidžiama išvalyti – tas vietas kontroliuoja arba teisėta, arba neteisėta valdžia. Kontrolė gali būti teisėta arba ne, sveika arba ne. Teigiama arba neigiama. Tėvų kontrolė vaikams dažniausiai – teigiama ir būtina. Valstybės kontrolė kai kur taip pat būtina: (sveikų) mokesčių sferoje, teisėsaugoje (sveikoje) ir t. t.
***
Sveikiems simboliams priskirtina valstybinio masto simbolika – ženklai ant vėliavų, herbai – heraldika; privačių ar valstybinių įstaigų simbolika. Dar yra importo ženklai, užsienio prekių ženklai; užsienio ambasadų ženklai – vietinės valdžios leistina simbolika, leidžianti tam tikrą kitos valstybės institucijos savarankiškumą viešumoje. Tai geros rūšies simbolika.
Būna ir neleistina kitų valstybių simbolika – ženklai, į kuriuos turėtų atkreipti dėmesį ta valstybė, kurios žemėje randasi priešiškų ženklų ar žodžių autoriai – kitų valstybių (ne)įgalioti asmenys ir institucijos. O ar vietinė valdžia kreips dėmesį į priešišką atributiką ar ne, tai yra savigarbos reikalas.
Tarp nelabai pastebimos ar kitaip sakant – laiko ,,dulkėmis“ apneštos simbolikos (nebūtinai užmaskuotos, bet turinčios nematomą neigiamą įtaką – trauką), kartais yra simboliai, kurių buvimu itin suinteresuotos svetimos ir nelabai draugiškos valstybės, ar tų valstybių vertybėms prijaučiantys kai kurie savos šalies piliečiai.
Kokie tai simboliai? Kaip juos atpažinti... Tam reikalingas ne tik istorijos žinojimas ar siaura specializacija heraldikoje, bet ir dvasinė įžvalga. Tad simboliai. Kur jie naudojami ir kaip jie atrodo paprasta akim žiūrint? Na, pradėsim nuo to ką daro armija, išvariusi iš savo šalies svetimos valstybės kariuomenės likučius... Ką? Ogi nukabina priešiškos šalies vėliavas ir užkabina savas. Atkreipkim dėmesį į žodį "priešiškos“. Dvasinėje plotmėje priešiški ir destruktyvūs žmogui veiksmai yra melas, vogimas, smurtas ar svetimavimas: paleistuvystė ir ištvirkimas. O ką dar, apart vėliavų, gali palikti – iš to kas matoma – priešas?
...Šis bei tas apie vėliavas. Priešo vėliavos iškėlimas svetimoje teritorijoje reikšdavo svetimų jėgų įsibrovimą ir pergalę, arba bent jau pretenzijas į tą teritoriją. O atkovojus teritoriją – nors gal ir be kraujo, – galima įvesti ne tik savo valdymą, bet ir inkorporuoti į tą teritoriją visą okupavusiųjų terbose esantį turinį: jei tai purvinos moralinės nuostatos, tai moralinį purvą. Ir tada dvasinis mikroklimatas palaipsniui keičiamas besišypsančiam į ūsą priešui naudinga linkme.
Tik ar ta linkme mes vedam ir norim vesti savo vaikus? Ar to mokėm ir ar to patys buvom mokomi? Prisiminkim, kaip Raudonosios Armijos kariai, užplūdę mūsų šalį, klausdavo, kas yra tai, ką jie suvalgė? ,,Tai“ – tai paprasti rūkyti lietuviški lašiniai. ,,Palaukit, o ką bendro turi lašiniai ir vėliava?“ – paklaus kuris. Nieko bendro. Tik lašinius kartais galima ir nusavinti. Bet kėsintis į vėliavą? Vaivorykštinė (žydra) vėliava trispalvių fone? Leidus kai kam pasakyti A, jie pasakys ir B.
Vėliavų yra įvairių spalvų: margų, raudonų, žalių, mėlynų. Yra ir žydrų (vaivorykštinių). Raudonas vėliavas savo laiku išeliminavom iš savo aplinkos. Rudas taip pat. Liko tik žydros. Veikiau neliko, bet pretenduoja į išlikimą: valstybės, tautos, genofondo... O tai jau rimta. Genocidą lemianti vėliava. Ar tokių yra? Yra.
Yra ir statulos, paliktos kaip piktas užstatas arba slapta simbolika, kad kai kam sugrįžus nereiktų statyti naujų. Ekonomija? O jei rimčiau, tai tylus, bet įkyrus priminimas apie tai, kas vyko netolimoje praeityje, kad būtume nuolatos įsitempę ir žinotume, kas tada buvo viršesnis, kieno tada buvo valdžia. Slaptas dvasinės kontrolės ginklas: ,,manot, kad mes negalim grįžti?“
Yra valdžių, kurios gali uždėti veto arba neuždėti, ir jei valdžia panori, ji uždeda veto tam tikrų šalių simbolikai, – jei simbolika neatitinka tos šalies taisyklių ir dėsnių: moralinių, istorinių. O yra valdžių, kurios arba pasimetusios svetimoje simbolikoje, arba sąmoningai pasirengusios toleruoti svetimą ir priešišką – morališkai ir istoriškai – simboliką. Tai priklauso nuo esančių aukščiausioje valdžioje (kas pilama ant galvos, nuteka ir ant viso kūno): kas jie yra, ką veikia, koks yra jų moralinis credo, ir ar jis apskritai yra. Kokios moralinės sėklos vaikystėje buvo pasėtos į juos...
Kai kurie mūsų šaliai svetimi ,,elementai“ gali prisėti ir jų manymu gerų sėklų, pvz., kukurūzų, tik ar šaliai jų reikia? Tas pats ir su moralinėm sėklom ar kitų šalių vėliavom. O kokios šalies yra žydra (vaivorykštinė) vėliava?
***
Ir simboliai, ir simbolinės vietos, turi trauką. Kaip karį traukia prie kario, didžiavyrį prie didžiavyrio, taip girtuoklį traukia prie girtuoklio, rūkalių prie tokio paties. Liežuvautoją prie liežuvautojo(s). Partiją prie partijos, bendrapartietį prie bendrapartiečio. Žmogiški būreliai.
Ir gamtoje buriamasi: erelį traukia prie erelio. Liūtą prie liūto(ės). Liūtų būrys...
Šakalą traukia prie šakalo. Hieną prie hienos. Pavianą prie paviano. Hienų, pavianų būreliai (bendruomenės)...
Alkoholizmo užeigos traukia alkoholikus. Okultizmo pasekėjus, dvasiškai aklus arba sąmoningai užsiangažavusius (savo noru aklus) – į okultizmo būrelius: pas Vaivą, pas Palmirą.
Taip kaip lokius gamta traukia žiemos miego į savo migius – irštvas, taip homoseksualizmo gerbėjus traukia kitokios specifikos susibūrimo vietos – paleistuvystės irštvos. Tik ar gamta turi įtakos žmogui? Kai kas tvirtina, kad turi. Jei taip, tada žmogus gali elgtis gyvuliškai?..
Taigi žinome, kad yra simboliai, kurie puošia, ir kurie darko. Vieni pagražina vietą, kiti ją sudarko. Nelygu, koks gražinančiojo išsilavinimas...
Miestą taip pat galima gražinti įvairiais simboliais: pilnais dvasinės butaforijos taip vadinamais moderniojo meno ,,fluxus“ muziejais; ,,meniškais“ vamzdžiais ir t.t. Įspūdinga fantazija, neapvaldyta dvasios arba kažką aukština, arba kažką nuvertina. Kas yra miesto garbinimo objektas, galiausiai tas "kas“ ir apspręs miesto likimą. Ką garbina, kam lenkiasi šalis ir tauta, tai ir nuspręs jos ateitį. Palaiminta tauta, kurios Viešpats yra Dievas!
O yra ir šalių, tokių kaip pvz., hitlerinės Vokietijos simboliai – reliktai – svastikos, kurie ima ir kartas nuo karto atgyja – sudygsta kai kuriose šalyse ar tų šalių partijose. Yra ir daugiau visokio – praeitam šimtmetyje ar dar anksčiau – pasakyto, parašyto, nupiešto ar kitaip išreikšto blogio, nukreipto prieš žmoniją ir visaip bandančio grįžti į mūsų XXI amžių.
Ir kas pasakys, kad iškalbėti žodžiai netampa kūnu – juk mintys materializuojasi. Prie fiziškai apčiuopiamų smegenų nuolat sukasi fiziškai neapčiuopiamos mintys, kurios ilgainiui priverčia materializuoti norus, fantazijas, idėjas. Tai kas nematoma – žymiai stipriau nei matoma: mintys, sąžinė, atmintis, radijo ir kitokios bangos, ir dar daug kas, ko neįžiūri akis
Tad jei kurie nors fiziniai simboliai kai kam ir nekalba girdimu balsu, tai dar nereiškia, kad jie nebylūs ir neutralūs, – tyla ne visada gera byla – jie kalba į nematomą pasaulį ir pritraukia to paties nematomo pasaulio gyventojus...
Šiame pasaulyje jokio neutralumo nėra. Net pasakose nėra neutralumo. Ir kiekvienas mąstantis žmogus supranta, kad viskas šioje žemėje turi priešpriešą – yra tamsa, yra ir šviesa. Yra diena, yra naktis. Yra gėris, yra ir blogis. Tai ne tik žodžių žaismas ar antonimai kalbos moksle. Yra fiziniai dėsniai, yra ir dvasiniai. Tad jei jau prašnekom apie dvasinius dėsnius, tad jei yra Dievas, yra ir ..?
Kai kas domisi – kodėl blogis taip tarpsta didmiesčiuose... Koks blogis? Smurtas, narkomanija, alkoholizmas, paleistuvystė. Kodėl? Dėl okultinių vietų padidintos koncentracijos. Kokios tai vietos kuriose tarpsta? Būrimo salonuose: privačiuose ir viešuose.
Taip pat ir įvairiuose naujai įsisteigusiuose pseudo centruose, tokiuose, kaip ,,Gyvenimas jūsų rankose“ ir kituose, kur susirinkę įvairaus rango sukčiai bei okultizmo propaguotojai net iš kitų šalių. Liūdnos mišios laukia tų, kurie įsipainioja tokiuose centruose ar draugijose – mažų mažiausiai sutuoktinių ligos šeimose, o po to ir vaikų. Tad jei jau savęs negaila, tai bent jau vaikų pagailėkim!!! Taigi, turime konstatuoti faktą, kad okultizmas tarpsta valdžiai leidus, – sklinda po visą šalies teritoriją, kaip koks blogas kvapas ar gripo bacilos.
Tad jei leidžiamas okultizmas ir jo simbolika, tai kodėl turėtų būti draudžiamos vaivorykštinės vėliavos ir homoseksualizmas? Homoseksualizmas yra nepaklusnumas Dievo nustatytai seksualinei tvarkai tarp žmonių. O nepaklusnumas Dievo tvarkai pagal Šventąjį Raštą yra žyniavimas (1 Samuelio 15, 23). Gi žyniavimas yra burtininkavimas, t. y., viena iš okultizmo praktikų...
Pusė mūsų šalies Seimo (jei ne daugiau) ir pramogų bei verslo pasaulio atstovų, – taip kaip savo laiku Rusijos inteligentija prie Rasputino, – atsidūrė prie Palmiros kojų. O kaip baigėsi homo – okultiniai pasisėdėjimai rusams... Kaip? Rasputino įpėdinis Leninas, pasisėmęs pragaro išminties prie Alisterio Kroulio kojų (pas Kroulį), galiausiai atvedė Rusiją į tragiškiausią savo egzistavimo laikotarpį.
O kur šalį veda lietuviškasis okultizmas: pas Palmirą, pas Vaivą...
***
Simboliai ne būtinai glaudžiasi geografiškai apibrėžtose vietose. Visų pirma jų gausu žmogaus širdyje. Štai tie simboliai ir yra svarbiausi, ir dažnai jie – lemiami šalies gyvenimui, žmogui ir tolimesnėms jo vizijoms bei jų išsipildymui. Kaip minėjau, yra fiziškai nešvarios vietos, kupinos bjaurių akiai simbolių. Yra ir itin ,,meniškų“ – atvežtų iš užjūrio ar mūsiškių nukaltų ir su valdžių palaiminimu inkorporuotų mieste (,,fluxus“, vamzdžių menas ir t. t.).
Simboliais žmogaus širdyje tampa tai, ką priimam kaip tikrą pinigą žiūrėdami, skaitydami, girdėdami – tai ką įsidėmėjom tik ėmė, ,,šast“ ir prigijo mūsų širdyje. Juk ir piktžolės želia tarp sveikų javų. O kai jos suželia, stebimės: ,,o kur derlius, kurio tikėjausi, juk aš piktžolių nesėjau“. Specialioje dirvoje nesėjai, bet kai kas (blogos sėklos) pasisėjo svarbiausioje dirvoje – tavo širdyje, tavo dvasioje. Tad ir derlius ne toks, kokio tikėjaisi. ,,Bet juk širdies dirva nematoma“ – sušuks kuris.
Tai kas nematoma – stipriau nei matoma. Mintys, sąžinė, atmintis, radijo ir kitokios bangos, ir dar daug kas, ko neįžiūri akis. Juk mintys materializuojasi, ir jei turėjai svajonių (gerų sėklų), tai piktžolės ir nustelbė tai ką puoselėjai, nes jei būtum dirvą prižiūrėjęs rimtai: ravėjęs, laiku trešęs, tai ir derlius būtų užderėjęs toks, kokio tikėjaisi. O dabar, – kaip ta boba prie sudužusios geldos – norėjai daug, o likai su skilusiu dubeniu... Nei idėjų, nei derliaus, nei sėklos. Tad lauk kitų metų, kai vėl turėsi sėklos. Pasilieki toje pačioje klasėje, kol neišmoksi pamokos. Skaityk Šventąjį Raštą.
***
Viename iškiliausių žmonijos dokumentų – JAV Nepriklausomybės deklaracijos akte – parašyta, kad valstybė ir žmogus vienodai atsakingi prieš Kūrėją. Štai ir priėjom... Kadangi žmogų sukūrė Kūrėjas, tai peršasi logiška išvada, kad žmogus savo kalba, elgesiu ir kūryba bei kitais veiksmais turėtų šlovinti savo Kūrėją. Tik ar taip yra? Savo kūryba mes arba pagerbiam Kūrėją, arba ne. O ką galima pašlovinti abejotinos moralės simboliais?
Bet... Visados buvo, yra ir bus tokių sveikų, simbolizuojančių tyrumą ir atsidavimą žmonijai simbolių, kaip motina Teresė.
Yra žmonių – simbolių (gyvenusių ar išgalvotų), simbolizuojančių ir diametraliai priešingus sielos bruožus: puikybę ir žiaurumą – Hitleris; paleistuvystę ir neištikimybę – Kazanova; fizinį bjaurumą – ,,Paryžiaus katedros“ varpininkas Kvazimodas.
Juozo Zikaro ,,Knygnešys“, kaip tautos laisvės ir pasipriešinimo rusifikacijai simbolis. Vienas iš laisvės simbolių pasaulyje – ,,Laisvės statula“ JAV. O mūsų šalyje, Lietuvoje, kai kas nori matyti tik keistą simboliką: žydros spalvos vėliavas, keistas reliktines skulptūras – statulas.
Beje, net ir net jausmai gali tapti prastu simboliu, pvz., baimė. Bijoma visų, visko ir visada. Tik ar baimė gali būti laisvės simboliu?
***
Tad... Netikę simboliai turi būti iš pradžių nugriauti mūsų širdyse ir protuose, o po to ir šalies miestuose. Savo noru, nes prievartinė kontrolė nieko gero neatneša. Nors kai kada tik jos ir reikia, nes vis dar yra nemažai konkrečių piktą lemiančių ir blogį nešančių simbolių–ženklų: Taro kortos, naudojamos satanistinėse bažnyčiose, kurias reklamuoja ne viena šiandieninė TV; raudonojo maro šauklio Lenino idėjos. Visa tai – liūdnos praeities simboliai, tarp kurių ir "didysis“ kapitalizmo kritikas K. Marksas bei jo ,,Kapitalas“; okultizmo simbolis Rasputinas; revoliucijos simbolis kreiseris ,,Aurora“
Statulos ant ,,Žaliojo" tilto – dvasinė kitos šalies kontrolė. Panašiai veikia ir Merkinės piramidė. Tokiu atveju Egiptas turėtų būti pasaulio dvasingumo centru...
Taigi... Visados buvo žmonių – simbolių arba žmonių – ikonų. Ikona taip pat simbolis. Tik ar tikėjimo? Veikiau religijos. Nes gyvas tikėjimas nuo religijos skiriasi taip, kaip obuolys nuo nuograužos.
Vienas ikonas žmonės garbina ir taip nusideda, nes tai stabmeldystė. Dar vienas ikonas su(si)kuriam patys ir joms keliaklupsčiaujam. Deja, tokios ikonos greit patraukiamos – žūna, anksti miršta. Tad ikona būti pavojinga...
Nors jei ikonų negarbinam, gali ir jos pasitarnauti. Tik ar reikia Dievui ikonų? Ikonų reikia tik žmogui, nes stabmeldystė vis dar gaji. O kai kada ir pačioms ikonoms reiktų nusilenkti prieš Dievą, kad išsipūtusios nuo žmonių garbinimo susireikšminusios nesuirtų anksčiau laiko...
Žmogų apsaugo (nuo išdidumo, puikybės) ne ikonų, kokios jos vertingos bebūtų, bet Dievo garbinimas.
***
Kaip jau sutarėm, simboliai ne būtinai glaudžiasi geografiškai apibrėžtose vietose. Visų pirma jų gausu žmogaus širdyje. Štai tie simboliai ir yra svarbiausi, ir dažnai jie – lemiami šalies ir žmogaus tolimesnėms vizijoms bei jų išsipildymui.
Tad ką pasirinksim, tą ir turėsim! Ir Kitokią Lietuvą galim turėti! Bet kitokią Lietuvą gali sukurti tik žmonės kitokiomis širdimis. O kai širdys taps kitokios, tada simboliai pasikeis ne tik širdyse, bet ir mūsų aplinkoje. O dabartines širdis perkurti į kitokias gali tik širdžių Kūrėjas.
Štai tada keisis ir žmonių mąstymas, ir matymas – iš neteisingo į teisingą. Iš iškreipto fokuso į normalų. Daugėjant sveikai mąstančių, matančių ir girdinčių, šalis iš okultuotos (aklos bjaurasčiai) ir okupuotos svetimais simboliais bei kitokiomis ,,vertybėmis“, taps ne tik reginčia, bet ir sveika dvasiškai, nes kitaip jei aklas aklą ves, abu į duobę įkris (Mato 15, 14).
O kol Lietuvos politikai, Seimo nariai bei elektoratas vaikščios patarimų pas ekstrasensus, būrėjus ir astrologes, tol šalį draskys pedofilijos, korupcijos ir kitokie skandalai, ką dabar ir matome.
Tad prieš valant kardinaliai aplinką nuo priešiškų simbolių, reiktų iš pradžių išsikuopti širdies dirvą – tą vietą, nuo kurios būklės pareina ne tik mūsų, bet ir aplinkinių gerbūvis. Ir jei norit, tos šalies kurioje gyvename, saugumas.
2011 03 21
