2011 m. vasario 2 d., trečiadienis

Apie ,,Gender loops" kultūrą...


     
        Evoliucija pagal Dievą ar pagal Darviną...      
      
      Štai ir darvinizmas pasibeldė į visuotinai pripažintos Bažnyčios duris, ne tik į visuomenės. Seniai jis laukė savo eilės, panašiai kaip puma grobio – kantriai ir ilgai. Jei nepavyko atvirai sutriuškinti Kristaus mokslo, bando patyliukais... Darvino evoliucijos teorija ant Bažnyčios durų slenksčio? Taip. Ką ji ten ruošiasi veikti – dar nežinau. Bet tikrai ne tylėti. O jei ne tylėti, tai tikrai – kalbėti, o po to – rėkti. Nes evoliucijos autoriaus krikštatėvis toks nuo pat pradžių – rėksnys (žr. Jn 10, 10).
      New Age platformai sutvirtinti Darvino evoliucija – itin geras cementas. Ir nenuostabu: jei noriai įsileidžiam pokalbius su mirusiais, šliaužiojimą aplink statulas bei paveikslų garbinimą, kas yra spiritizmas ir stabmeldystė, – tai ar turėtų stebinti diskusijos šia tema, prisidengiant Dievo vardu. Juk aiškiai parašyta, kad paskutiniais laikais ne tik feminizmas pretenduos į Dievo sostą, bet ir ateizmas, religija, prisidengusi evoliucijos skraiste ir ,,anti“ veikla.
      Žinau, kad evoliucija pagal Dievą – tai nuolatinė kaita, darbas su savo (ne kaimyno) charakteriu, ydų išnaikinimas, malda, kova su nuodėme ir gerų idėjų skleidimas bei gerų darbų darymas, veikla visuomenėje.
      O kas yra evoliucija pagal Darviną? Dar vienas labirintas, kuriuo einant (aiškinantis bei filosofuojant) kai kurie apaugsim vis storesne abejonių „velėna“ dėl žmogaus Sukūrimo bei jo Atpirkimo dieviškumo.
     Evoliucija formuojant charakterį, o ne silikonines krūtis, yra gerai. Kasdienė žmogaus ir jo aplinkos evoliucija vyksta negailestingame fone – nuodėmė sendina viską kas gyva – žmogaus kūną, augmeniją, gyvūniją ir pačią žemę. Bet darviniškoji evoliucija bejėgė sielai ir dvasiai, pripildytoms Kristumi iš niekad neišsenkančio Kūrėjo meilės šaltinio. O ateizmo sklidinai sielai ir dvasiai Darvino evoliucija rengia pakasynas ir pačias liūdniausias mišias, gal net juodąsias... 
      Aiškintis, ar buvo dinozaurai, ar nebuvo? Kas pasakė ,,miau...“ Kai kam tai įdomus ir malonus laiko praleidimas. Tuštybė – gal rasiu dar kokią teoriją prisidengdamas Dievo vardu, kad būtų išaukštintas mano vardas. Tuštybių mugė, kurioje vienintelis tikslas – patenkinti gyvenimo tikslo nebuvimą, veikiau nenorą palikti supelijusį gyvenimo būdą ir pasirinkti Tiesą ir Gyvenimą.
      Mirties kultūra – viena gajausių. Todėl ir rūkoma, geriama, iš to paties šaltinio abortai, begaliniai ,,izmai“ ir fobijos. Klausimų lavinos, kurių vienintelis tikslas – nenoras išgirsti atsakymą, nes reikės keistis, o to nenori mūsų didenybė – kūnas. Piktasis nuolat kovoja su mūsų viduje slypinčiu žvėrimi – nuodėme, pasidalijusiu žmogumi – ko jis paklausys: ar ištižusio, nuolat ilsėtis trokštančio kūno, ar savo dvasios?
     New Age judėjimas todėl ir atkeliavo tyliai – kad liktų mažiau pastebimas ir galėtų turėti daugiau įtakos. Būtent jame yra sinchronizuotos visos pragaro jėgos vienam vieninteliam tikslui – visas prieš žmogų sukurptas religijas, sulipdytas iš visokių ,,izmų“, nukreipti vienui viena linkme – suvedžioti. 
      Ką suvedžioti? Aišku, kad žmogų. Žemėje nėra daugiau mąstančių būtybių, todėl velnias ir slankioja tarp žmonių. Juk ne į mėnulį jis išmestas, bet į žemę. O gal jau atėjo laikas pradėti jo vardą rašyti iš didžiosios raidės? Gal jis kur Himalajų kalnuose, budistų vienuolių celėje atgailavo ir pasiprašė prieglobsčio? Tai pradėkim jo gailėtis, ypač tie, kurie nenori suprasti, kad yra amžinoji kančia: ,,Kaip gi mes galim tuo patikėti, kur logika? Mirti ant Kryžiaus...“
      Meilė neturi logikos. Meilė todėl ir yra meilė, kadangi be išskaičiavimo, nes kitaip ji būtų ne meilė, bet geismas. O tai visiškai priešingi dalykai.
***
      Egzistuoja toks dalykas – dvasinis paveldas. Kas žmogų, kaip mąstančią būtybę daro išskirtinę iš kitų? Arba sąlyginai primityviai mąstančių? Apskritai, kas mus kasdien skatina, priverčia keltis tam tikru laiku, eiti gulti, kažką daryti, rūpintis kitais arba piktnaudžiauti kažkieno rūpesčiu? Juk turi būti kažkoks variklis.
      Kas yra tavo variklis kasdienybėje?.. Koks tavo gyvenimo moto? Ko mes norime kaip asmenys? O kaip valstybė? Ko siekiame? Kitų valstybių pripažinimo ar elementarių teisių egzistuoti taip, kaip norime patys, kaip manome gerai esant sau, savo vaikams ir vaikaičiams? Juk norisi pasidžiaugti ir litu, kuris yra stabilus ir teikia saugumą, tiek ekonominį, tiek moralinį.
      Ar vis stengiamės įtikti kažkam, kad po to, gavus šiltesnę bei pelningesnę vietelę, nuolat kažkam įsiteikinėti už grašius ar milijonus. Ir taip parduoti savo sielą. O jei paprasčiau – atskiesti savo sąžinę tiek, kad po kurio laiko nebegirdėtum nei ką ji šneka, nei ką – aplinkiniai.
     Juk ir gyvuliai kas rytą kelia, kas vakarą gula. Kasdien ėda, veisiasi. Kažkokia energija valdo visus. Kokia tai energija, kieno ji, kas pasakys? Fiziologija judina juslingumo svertus. Bet kas verčia nuolat ieškoti, kaip užpildyti tuštumą žmogaus viduje? Juk primatai nevaikšto į biblioteką... 
      Gyvūnai neturi dvasios – toks būtų pirmas atsakymas į klausimą, kodėl jie daro beveik viską, ką ir žmogus, tik nekuria. Nors kai kuriose gyvių ir gyvūnų bendruomenėse taip pat pastebimas organizuotumas – skruzdėlės, bitės, skėriai, triušiai, kregždės, pavianai. Jie irgi turi bendruomenes (ES anksčiau irgi vadinosi bendruomene). Kas juos varo? Taip, kad net žmogus, aukščiausias Dievo tvarinys, susimąsto ir susižavi jų inžinerija, socialine struktūra, net hierarchija ar tarpusavio etikos kodeksu. Pralaimint silpnesniajam vilkui, jam gulint ant nugaros iškėlus letenas į viršų, jo pasigailima. Kodėl jie nemuša savų iki mirties? Ar tai meilė? Jei taip, tai labai primityvi, nepalyginsi su Romeo ir Džiuljeta... Nors argi galima pavadinti meile tai, dėl ko žudomasi? Juk tai nesveika meilė. Kas tiki žmogaus Sukūrimu, tas supranta ir vaikams pasako, kad savižudybė yra kelio pabaiga – tai fizinio ir, kas rimčiausia, – dvasinio pragaro pradžia. Nereikia idealizuoti mirties. Gyventi (ir dar mūsų sąlygomis) – žymiai sudėtingiau ir garbingiau nei tuščiai mirti. 
      Yra dar viena energijos rūšis, veikiau šaltinis, iš kurio gerdami jaučiame nuolatinį energijos perteklių, sveikatą ir džiaugsmą. Koks tai šaltinis? Tai Dievo Dvasia, plūstanti į žmogaus dvasią.
      Žemėje yra viskas, ko reikia žmogui ir jo energijai palaikyti: maistas – gyvulinis, augalinis, vanduo ir t. t. Šių išteklių teikiamos energijos pakanka visiems – daugintis, egzistuoti. Bet pabandyk išbūti be vandens bent savaitę – mirsi, nes neištversi. O be maisto ilgiau ištveriam... Dar ilgiau ištveria gauruotieji – naminiai gyvūnai ar miško žvėrys. Na, o dėl dvasinio maisto su keturkojais neverta diskutuoti, o ir nėra kaip.
      Mes suprantam, kad gyvuliai nežino, kodėl jie egzistuoja, kam gyvena, koks jų egzistencijos tikslas. Kas juos pakelia, kas guldo. Jų vienintelis tikslas – prisiėsti. O jei žmogaus tikslas vien tik prisiėsti, prisigerti, kuo dažniau ir bet kur išlieti spermos perteklių, kuo tada jis skiriasi nuo gyvūno? Žmogus vienintelis turi dvasią, jos gyvūnai neturi.
    Tad jei mums, suaugusiems, svarbiausia tik prisiėsti iki soties, tai kas tada laukia mūsų vaikų? Kas bus su jais? Negi Europos komisariatų teletabinė aplinka geriau nei lietuviška  ,,Mamos mokykla“? 
  ***
      Yra tik viena būtybė dvasiniame pasaulyje, valdanti netikintį žmogų – piktasis. Bet ir jis nevadovauja tol, kol žmogus klauso savo sąžinės ar ieško Dievo.
      Bet kai į sąžinę pripilama nuodų, kai ji nuolat skiedžiama neteisybe ir kada kalba melo tėvas (Jn 8, 44), ko galima laukti? Ar kada teko girdėti, kad pagautas Seimo vagis pasakytų – ,,aš vagis“? O melagis – ,,aš melagis...“
      Nors ir pagimdytų mūsų šalis žmogų, nugalintį super kompiuterį šachmatų mače ar fizikos–matematikos galvosūkių turnyre, šaliai tai nepadėtų. Nes ne žmogus lemia valstybės ateitį. Ne nuo žmogaus priklauso planetų padėtis...
      Pakako vieno sapno, mestelto D. Mendelejevui iš aukščiau, ir pasaulį išvydo periodinė cheminių elementų lentelė. Užteko vienos idėjos apšviesti I. Niutono protui, ir turime gravitacijos dėsnius. Vienas žodis iš Dievo padėjo Mozei išvesti hebrajų tautą iš vergystės.
     Dievas taip pat nepaklausė nė vieno asmeniškai, ar suteikti Lietuvai laisvę, ar ne – tiesiog Jis ėmė ir atsakė į daugybės mano ir tavo, brangus tautieti, maldas. Taip pat į mūsų tėvų, partizanų, tremtinių ir kitų, nukankintų NKVD požemiuose ar mirusių Sibiro platybėse, – maldas.
      Nors... Žmogus, suvokiantis savo tautą kaip moralią, dorą ir tikinčią, nekalbant jau apie kantrybę, toks žmogus su bendraminčių komanda daug ką gali. Kažin kokią mintį ir kam, Viešpats mestels šįkart?
***
      Tauta yra kaip šeima. Ar taip? O ar pamenat, kad šeimoje kas viešai kalbėtų apie berniukų ir mergaičių šlapinimosi skirtumus ir panašiai? Dabar tokios temos – TV reklamų penas. Išviešinimas. Tiesiog iškrypimas. Net šuo žino, kad berniukai skiriasi nuo mergaičių, kai gauna batu į pasturgalį. O gal jau norima pradėti vienodinti lytis nuo pat vaikystės? Kad būtų patogiau paruošti paauglius homoseksualizmo propagandai? Viešpatie, apsaugok Lietuvą nuo žydrojo maro!
      Ar taip ir pulsim aklai vykdyti Lisabonos sutartį? Kas ją ratifikavo? Lietuvos liaudis jos neratifikavo! O jei nevykdysim – tai ką, neduosit valgyti Briuselio kopūstų? Na ir gerai. Lieknesni būsim, o ir vidurių nuo jų neišpūs...
      Iškrypėliai jau paruošė ,,Gender mainstreaming“. Žinot, kas tai yra? Tai nauja ideologija, nukreipta prieš šeimą. Anglų kalboje lytis vadinama dvejopai: žodis ,,gender“ reiškia gramatinę giminę, pvz. daiktavardžio, o žodžiu ,,sex" nusakoma biologinė lytis. Dabar Europoje žodžiu ,,gender“ nusakoma žmogaus prigimtis taip, kaip ją įsivaizduoja visuomenė. Žodžiu, ne pagal prigimtį, bet kaip kas supranta, įsivaizduoja. O vaizduotė – galingas ginklas. Feminizmo pranašė S. de Beauvoir yra pasakiusi: ,,Moterimi ne gimstama, bet tampama“, tiksliau – moterimi žmogų padaro visuomenė... Suprask – bet koks lytinis elgesys kyla ne iš prigimties, o yra išmokstamas.
      Vadinasi, galimos tokios lytinės orientacijos, kaip heteroseksuali, homoseksuali, lesbiška, biseksuali ir transseksuali. Svarbu, kad tik visuomenė jas priimtų. O ES komisarams paspaudus, kas nepalūš ir atsilaikys? Taip, kaip Rocco Buttiglione ar Genujos arkivyskupas Angelo Bagnasco, 2007 metais turėjęs prašyti policijos apsaugos, nes jam buvo pagrasinta nužudymu už tai, kad jis pasisakė prieš homoseksualių darinių sulyginimą su normalia šeima.
      Į pasaulį įžengia Naujoji Pasaulio tvarka, – Apreiškimo knygoje parašyta apie tai. Bet ją geriau skaityti tik gerai „pasikausčius“ dvasiškai. Nors įvadas Apreiškimo knygai parašytas: turi apsireikšti nedorybės žmogus, pražūties sūnus, prieštarautojas, kuris iškelia save virš kiekvieno vadinamojo dievo ir pats sėdasi Dievo šventykloje, dėdamasis Dievu (žr. 2 Tes 2, 3–4). Kalbu apie asmenį, paminėtą Apreiškimo knygoje. Tai – misteris 666. Gal juo bus naujasis ES prezidentas? Gal koks filantropas, nešinas metadono programa? Nežinau. Matysim. 
      Naująją Pasaulio tvarką sudaro ir laisvas požiūris į lytis, ir New Age teiginiai. O diegti pažiūras galima pradėti jau vaikų darželyje, – taip teigia genderizmo politika. Cituoju: ,,viename darželyje mergaitės gali būti pratinamos peštis ir apsiginti, o berniukai – rengtis princesėmis ir lakuotis nagus“. Taip kaip moko kai kurie importinės „kultūros“ apologetai iš Rytų, pvz., Verka Serduchka. Tai akivaizdus vaikų rengimas lesbiškam ir homoseksualiam gyvenimo būdui. Mums suteikiama galimybė laisvai pasirinkti lytį... O visus valdys vyriškos pakraipos homoseksualūs reproduktoriai. Panašiai kaip filme ,,Beždžionių planeta“, tik ten žmones prižiūrėjo beždžionės.
     ,,Gender mainstreaming“ yra politinė programa, vykdoma pasaulio mastu. Jai vadovauja ES ir Jungtinės Tautos. Jau dabar Bazelyje kai kuriuose viešo naudojimo tualetuose neatskirti vyriškieji ir moteriškieji – „liepta“ turėti bendrus. Kalifornijos valstijoje „leista“ berniukams mokyklose naudotis mergaičių tualetais, o mergaitėms – berniukų, jei jie to panorės. Mūsuose gi per TV jau rodomos reklamos, pratinančios prie lyčių suvienodinimo. Ar į kariuomenę taip pat įsileisime ,,lyčių lygybę“? Tradicinės lytinės orientacijos karys, netradicinės... ,,Gėjų karių kuopa, lygiuot!“
   Kaip sakė vienas JAV generolų, dalyvavusių Srebrenicoje: ,,Olandijos kariuomenė priėmė homoseksualus ir matote, kas ten įvyko“. Tokią nuomonę apie gėjų vaidmenį kariuomenėje JAV Senate išsakė buvęs generolas Johnas Sheenanas, po to, kai JT ginkluotoms pajėgom užėmus saugumo zoną Srebrenicoje, ten buvo nužudyti keli tūkstančiai bosnių vyrų ir berniukų. Jis diskutavo apie prezidento Baracko Obamos planus leisti JAV kariuomenėje tarnauti atvirai savo homoseksualumą demonstruojantiems asmenims. 
      Taigi matome, kad antimoralė turi įtaką net tokiose visuomenės struktūrose, kaip kariuomenė. Tikrai verta prisiminti kelių dešimčių pasaulio civilizacijų likimą...
      Cituoju toliau: ,,Britanijos valdžia nurodė, kad vaikų darželių auklėtojos negali vaikams girdint kalbėti apie tėtį ir mamą, kad nesijaustų diskriminuojami homoseksualių porų įvaikinti vaikai. Juk ištaręs žodį mama įžeisi tą, kurio tėvai vadinami partneriu Nr. 1 ar partneriu Nr. 2“.
      Negi vaikų darželiai yra privalomi dėl to, kad formuoti gėjzombius, nes ,,gender" samprata turi būti įvesta į visą švietimo sistemą, nuo vaikų darželio iki aukštosios mokyklos... Negali atsistebėti, jog ir į Lietuvos universitetus skverbiasi tokios idėjos: ,,jei būdamas tradicinės orientacijos pripažįstu sau teisę į santuoką ir šeimą, tai ir homoseksualios orientacijos asmenys turi turėti teisę į santuoką ir vaikus“ (Rowls. J. 1991. A Theory of Justice. Oxford University Press). Ši teorija apie orientacijas – lyčių lygybę jau dėstoma Lietuvos aukštosiose.
      Judėjimas, parengęs dirvą ,,gender“ ideologijai, yra feminizmas, kartu su New Age judėjimu paskatinęs viešosios nuomonės perkeitimą, – veikiau neigiamą ,,perauklėjimą“.
      Kiekviena ideologija puošiasi moksliškumo apsiaustu, ne išimtis ir genderizmas. Daugelis pasaulio universitetų jau turi ,,gender“ studijų institutus, kuriuose vystomi modeliai, skiriantys ne dvi, o penkias skirtingas lytis.
      Tad... Dabar yra laikas rimtai susimąstyti apie savo šalį, nes laikas toks, kito nebebus. Išstovėjom prieš Vakarų grobuonis, prieš raudonuosius, tai negi dabar – dėl maisto – pasiduosim Europos purvui? Ar Lietuva gyvuos dar tūkstantmetį po tokių eksperimentų? Ir jau tikrai geriau mirti kovojant už Evangelijos šviesą Lietuvoje, nei leisti taip iš mūsų tyčiotis...
      Pasaulinis tvanas jau būtų per menka galimybė nuplauti tą bjaurastį, kuri apėmusi Europą ir bando įslinkti pas mus. Bus taip kaip Loto laikais – kai žmonės valgė, gėrė, gimdė ir rodos nieks jiems negrasė. Tik staiga – bum!, ir užklupo potvynis. Apaštalas Petras rašo apie ugnies teismą: „O dabartiniai dangūs ir žemė tuo pačiu žodžiu palaikomi ugniai, saugomi teismo dienai...“ (2 Pt 3, 7). Ugnis jau aplankė Sodomą, Gomorą, Admą, Seboimą, Belą, Pompėją... 
       Bet tie, kurie priims Kristų kaip savo asmeninį Gelbėtoją, itin baisių laikų nematys. Kodėl? Jei mirusieji prisikėlė, tai neabejokit, kad bus ir Bažnyčios paėmimas.  
***
      1973 metais D. Vilkersonas, kurio knyga ,,Kryžius ir peilis“ – apie Niujorko mafijos klano vadeivų atsivertimą į Kristų – buvo išleista ir Lietuvoje, užrašė ne vieną pranašystę apie ateitį. Viena jų – apie Niujorko kataklizmus. Bokštų dvynių griūtį jau matėme. Dar ten kalbama apie finansinę krizę, apimsiančią pasaulį, apie visuotinį moralės nuosmukį; apie Europos Sąjungos susidarymą dešimties valstybių pagrindu. Taip pat autorius rašo (1973 m.) apie gaujas homoseksualistų, užpuldinėjančius nekaltus žmones parkuose, tualetuose ir kitose viešose vietose. 
      Kodėl apie tai kalbam? Todėl, kad kai kas jau vyksta. Britanijos Leiboristų partijai pavyko prastumti įstatymą, kad ,,visos įvaikinimo agentūros, taip pat ir katalikiškos, privalo duoti vaikus homoseksualistų poroms arba teks užsidaryti“. Austrijoje iš darbo atleistas mokytojas, nesutikęs įvesti ,,gender“ ideologijos į pamokas.
      Didelę baudą gavo ir vienas Prancūzijos parlamento narys, nes TV laidoje pasakė, kad negerai propaguoti homoseksualų gyvenimo būdą – tai yra nevaisingas santykis, neatitinkantis kūrinijos tvarkos. Ne vienas pamename Darvino posakį, kad išlieka tik stipriausieji... O štai ką skelbė Ž. Polio Sartro draugužė madam Margaret Sanger, skatinusi vargingųjų visuomenės sluoksnių sterilizavimą, kad būtų išvesta pilnavertė rasė: ,,daugiau vaikų iš gabių, mažiau iš nevykėlių“. Argi tai ne Darvino ir Hitlerio anūkų moralinis palikimas? 
      Nuo 1966 metų ,,gender mainstreaming“, kaip lygių galimybių įtvirtinimo strategija, yra privaloma visose ES valstybėse. Esu kalbėjęs su Lietuvos feminisčių judėjimo lyderėmis. Jos nuolat pabrėžia, kad draugauja su gėjų aktyvistais. Verčiau jau draugautų su savo vyrais... Visos politinės ir administracinės struktūros ES įpareigotos ištirti savo programas, nutarimus ir taisykles, ar juose nelikę (kad ir netiesioginio) ,,gender“ diskriminavimo. ,,Gender mainstreaming“ yra politinė koncepcija, kuri sistemingai siekia sulyginti lyčių galimybes visose darbo vietose. 1995 m. įsigaliojo Amsterdamo sutartis, kuri numatė ,,gender mainstreaming“ kaip lygių galimybių strategiją, kuri privaloma ne vien valstybinėse struktūrose, bet visuose susivienijimuose, Bažnyčioje, sąjungose ir partijose.
      Taigi šiam diktatui tampa pavaldi ir Bažnyčia, nes ,,negalima diskriminuoti žmogaus dėl jo rasės, tautybės, lyties, religijos ar pasaulėžiūros, amžiaus bei „lytinės orientacijos“, kuri gali būti bet kada keičiama“. Priminsiu, kad New Age judėjimas palaiko gėjų kultūrą ir formaliai yra šio judėjimo krikštatėvis bei globėjas.
      Strateginės vizijos, kuri keltų lietuvių savimonę, nėra. Pasiteisinimui politikai be perstojo kartoja vis tas pačias frazes – Europos Sąjunga, NATO, euras ir t. t. Negi tai Lietuvos, kaip unikalios valstybės išlikimo laiduotojai? Gal todėl ir pasai keičiami kasmet? Ruošiamasi? Apie moralę – jokių kalbų, tik apie pinigus. Jei ES komisarai žinojo, kad energetikai bus blogai, tai ko anksčiau tylėjo? Taktika?
      Feminizmas siekia visiškai panaikinti šeimą, ,,nes biologinės šeimos galas, – kaip sakoma vienoje studijų programoje, – reikš ir lytinės priespaudos pabaigą. Reikia siekti, kad nesantuokinis, homoseksualus, lesbiškas gyvenimo būdas būtų įtvirtintas teisiškai, o ne vien toleruojamas“. Štai kokio pavyzdžio Lietuvos vaikams nelinkiu nė už jokius pinigus, už jokias sanglaudas, tuo labiau už miglotus ateities pažadus, kad ir kaip jie masinančiai atrodytų. Mes net gatvių pavadinimų negalime atsikovoti, nes kai kas iš Lietuvos pasiskųs į ES teismus. Jau beveik aklai priėmėm viską, ką rekomendavo Briuselio galvos...
      Todėl ir reikia, kad Lietuvos valdžios aukščiausieji turėtų tradicines šeimas, kad žinotume jų vertybes, santykį su Dievu ir Bažnyčia.
***
      Taigi, sveiki dar kartą atvykę į monstrų virtuvę! Ar ne to siekė Volteras ir Prancūzų revoliucija? Kursim zombišką kultūrą? Tai ne Lietuvos, tai ES komisariatų kultūra. Lai panašios ES „vertybės“ jai pačiai ir lieka. Kas baisiau: ar visuotinai apsėti šalį kukurūzais, kalnus įkasti į žemę ir apsukti upes, ar paversti Lietuvą beprotiškų moralinių eksperimentų bei bedieviškų idėjų šalimi? Juk po to tai bus nebe šalis, nebe tauta, nebe žmogus...
      Aš ne prieš Europos Sąjungą, bet prieš amoralius įstatymus, kylančius iš Lisabonos sutarties bedieviškumo. Negi dar nematome, kokia už viso to slepiasi dvasia? Antikristinė. Prieš Kristų. Nes Kristaus mokslas paverstų niekais bet kokius tamsos jėgų planus prieš mūsų tautą. Ir prieš kitas ES tautas. Nes kiekviena šviesa pritraukia dar didesnę šviesą.
      O šiandien okultizmo tamsa pritraukia homoseksualizmą, nes jis taip pat yra nepaklusnumo Dievo Žodžiui forma – pasipriešinimas Dievo nustatytai lyčių tvarkai šeimoje. Štai kokia okultizmo „mokslo“ ir ezoterinių įstaigų „nauda“.
***
      Kaip yra jaukinamos žuvys, žvejo „elektoratas“? Šeriama ilgai ir nuobodžiai (kryptingai), kol žuvys: karosai ar kuojos pripras. Vėliau, jau kitą dieną ateinama tuo pačiu laiku ir metamas masalas – jaukas.
     Šiandien mes esame jaukinami žodžiais ,,partnerystė, partneris“ ir t. t. Kai priprasime, kai kur Europoje vyrą vadins ,,jis“ arba ,,ji“, moterį – ,,ji“ ar ,,jis“... Priklausomai nuo to, kiek ,,jis“ arba ,,ji“ aktyvūs sanguliavime. Visuotinio nužmogėjimo era prasidėjo. Didžioji dalis Lietuvos žmonių tokios moralės nenori, tikrai! Štai dėl ko mums reikalingi Lietuvos patriotai valdžios viršūnėje, ir ne tik, įrodę tai savo veiksmais ir gyvenimo būdu, o ne tuščiomis deklaracijomis, ar stereotipinėmis, iš anksto paruoštų kalbų frazėmis.  
      Taip pat prisiminkim, kad ką išrinksim į europarlamentą, tą ir turėsim. Susilaikyti balsuojant prieš homoseksualizmo invaziją į pasaulį – tai pasakyti ,,taip" gėjų subkultūrai, mirties kultūrai. Tokie europarlamentarai neturi teisės vadintis krikščionimis, nes tai nesąmonė – pasiskaitykit Šv. Raštą.
      ...Jei ir turėsim mažiau, ar valgysim mažiau, bet pasipriešinsim ES liberalizmui, kaip protėviai kryžiuočiams, tai laimėsim ne tik savo vaikus, bet ir Lietuvos ateitį. Juk neketiname savo šalyje įkurti Europos gėjų poligoną? Jau turėjom Pabradėje raudonųjų, negi dabar kursim žydrųjų...
      Taigi kas toliau? Ar įsileisim Europos liberalizmo vėjus? Dar gerai prisimenu tuos laikus, kai reikėdavo berniukams kariniuose komisariatuose nuogiems tūpčioti prieš raudonąsias komisares. Keista tąsa – tarybų komisarai, eurokomisarai...
      Kaip kadaise pakilome už ,,Žalgirį“, taip pakilkime ir už Lietuvą, juk lietuviais esame mes gimę!
***
      Biblija mums pasakoja apie Visagalį Kūrėją, Dievą, kuris, viską numatęs, pasilenkė prie žemės ir Savo didžiam tikslui sutvėrė žmogų. Tai Kūrėjas padarė iš karto ir be jokios evoliucijos. Tad ką rinksimės mes – evoliuciją pagal Darviną ar gyvybės kelią pagal Dievą?...
 
2010 12 11 

 

2011 m. vasario 1 d., antradienis

Ne už to ištekėjau…

Pragmatiškos    vedybos 
 
Naujajame Testamente galima rasti tokius žodžius apie meilę: ,,Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško sau naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. Meilė niekada nesibaigia“ (1 Kor 13, 4–8).
Ši vieta Šventajame Rašte dar vadinama himnu nesavanaudiškai meilei. Ir iš tiesų, ar begali būti gražesnių eilučių nuostabiausiam jausmui – meilei išreikšti! Manau, su tuo sutiks daugelis. Štai koks kelrodis yra duotas žmonijai daugiau kaip 2000 metų. Į jį verta žvilgčioti dieną naktį…
Meilė yra galingas stimulas ir sudarant įvairius žmogiškus darinius: santuokas, sąjungas. Dariniai, sudaryti iš prievolės ar baimės, yra priešingi meilei, ir nors tobula meilė išveja baimę (1 Jn 4, 18), baimių – mirties, senatvės, finansinio kracho, nesėkmingų vedybų ir kitų – žmogaus gyvenime dar gana daug.
Tad suprantama, kad kliūčių vienam didžiausių palaiminimų šioje žemėje – šeimai sukurti ir ją išlaikyti, yra nemažai. Gilioje senovėje tos kliūtys dar buvo karas, badas, maras.
Gal dabar padėtis vis dėl to pasikeitė? Žinia, vedant ar tekant – sudarant santuoką – kaip kraitį gauname ne tik gyvenimo draugą, bet ir šeimos, kurioje išaugo sutuoktinis, tradicijas, kultūrą, bendravimo įpročius ir… uošvius. Vienų jie vienokie, kitų – kitokie. Geresni, blogesni, turtingi ir nelabai… Dėl vienų mes džiaugiamės, dėl kitų daugiau kenčiame. Sudarius dviejų žmonių sandorą – santuoką, privalome vienas kitą gerbti, nes be pagarbos negali būti jokių tarpusavio santykių: tolerancijos, susikalbėjimo, bet svarbiausia – meilės! Be pagarbos negali būti statomas joks, net mažiausias tarpusavio supratimo tiltelis.
O kartais norint iškęsti vedybas su išskaičiavimu, arba kitaip sakant, paversti pragmatiškas paliaubas vedybiniame gyvenime tikra ramybe ir taika, reikia iškęsti skausmą ir kančias. O jei ne, imamasi ryžtingų veiksmų.
Įstojęs į kokią sąjungą ar organizaciją, – to nori, ar ne – tampi jos darbų, vertybių ir ideologijos dalininku – kas pilama ant galvos, nuteka ir ant kūno. Jei tos vertybės neverčia tavęs keisti lytį ar nuolat kęsti nepamatuotą uošvių kišimąsi į tavo šeimos reikalus, dar nieko... Bet kada taip atsitinka, tada kyla sveikas noras pasakyti naujiems ,,tėčiams“ ir ,,mamoms“ – darykite tvarką savo namuose, o mes patys susitvarkysime!
O jei uošviai įtakingi, plačiai išsikeroję ar tiesiog pikti neišmanėliai? Tada ir prasideda! Jie ir toliau bando – ar tai įsižeidę, ar vedini nesveikų ambicijų – daryti tvarką tavo namuose. Kaip drįsti mūsų neklausyti ir nevykdyti, ką tau liepiam?! Kas tu toks – vedei mūsų dukrą, tapai mūsų šeimos nariu, tai ir vykdyk viską, ką tau prisakom, nes…
Kartais, tau nesant namuose, jie gali ateiti ir perstumdyti baldus tavo miegamajame. Na, o jei ir to ne gana ramybei išbalansuoti, imasi kitokių veiksmų – parašo į kokią instanciją prieš tave skundą, kad baudei savo neklusnų vaiką, kai šis pabėgo iš pamokų. Jei ir tai nepadeda, jie sukursto prieš tave, papirkę dovanomis ir pažadais, tavo žmoną. Vieną dieną ji pasako, kad jei nedarysi taip ir anaip, neduos tau to ar ano... Ir Pandoros skrynia atrakinama neribotam laikui. Nei iš šio, nei iš to.
Štai dabar tavo namuose priešas, kuris atvirai kariauja prieš tave. O kartu su jais – ir grupė draugų…
Na, o jei yra bendras ūkis, pvz., auginate karves, kiaules… Ir tavo uošviai sukurstė prieš tave aplinkinius, kurie ,,geranoriškai“ nusprendė, kad nuo šiol nebeparduosi nė vieno paršo prieš tai jo neužregistravęs ir neįvėręs jam į ausį specialaus auskaro, apie kurį turi žinoti tavo šalies ir šalies, su kuria draugauja tavo vyriausybė, piliečiai, – net nepaskersi jo! Štai taip, tokios taisyklės!
Na, tarkim, dėl paršo tu nusileidi… Bet naujieji tėčiai vis nerimsta. Uošvis, netyčia supainiojęs paprastą ir normalią kavinę su paranormalia, ne vieša ,,Men’s Factory“ įstaiga, įgauna keistų polinkių ir bando priversti vyriškąją šeimos dalį šokti ratelį: ,,O jūs vaikai taip darykit, kaip senelis daro...“
Jei ir tai nesuveikia, ačiū Dievui, tautoje dar pakanka sveiko proto žmonių, tada metamas itin subtilus koziris – vieną dieną žmona nusprendžia – pasikeisiu lytį, kam man toks vyras, nei milijono, nei… Ir pareiškia nebenorinti būti moterimi, mat matė, kaip kažkur dama tapo vyru ir dar prisiteisė krūvą pinigų už tai, kad jos šalyje nepadarė tam tikrų operacinių manipuliacijų, po kurių jos fasadas ir ne tik, pradėjo panėšėti į vyro. Bet gerbiami teisėjai bei užjūrio daktarai pamiršo, ką ten užmiršo, jie net nenutuokia, kad tos moters nei siela, nei dvasia nepasikeitė – išorė tik kamufliažas, o jei norit tiesos – apsėdimas tų jėgų, kurios aprašytos kitame meilės himno autoriaus laiške.
Ir čia ,,aukos“ kaprizams palaikyti įsijungia visa uošvija, dar kai kurie prijaučiantys nesveikos orientacijos piliečiai, ir dabar ne tik kad kiaulės neparduosi, dabar, brolyti, tau reikia skirtis, nes tu juk nenori žmonos – pusiau vyro pusiau moters, ar taip?
O uošviams nė motais! Jiems visai nesvarbu, kad reiks perrašyti gimimo metrikus ar panašiai – jie palaiko savo dukrelę. Kaip? Nagi, pradeda rašinėti laiškus į platųjį pasaulį, kaip čia ją skriaudžia, nesupranta, koks žiaurus vyras ir kokie neteisingi įstatymai šalyje. Laisvės, laisvės!

***
Gal dar ne visi žinome, kad tam tikri žmogaus norai nėra vien jo inspiruoti. Kieno dar, paklausite? Yra būtybės, kurios egzistuoja ketvirtame – dvasiniame matmenyje, būtent su jomis turi reikalų egzorcistai, ir ne tik jie. Štai šios būtybės – tikrai ne ufonautai – ir yra daugelio visuomenėje vykstančių daugiau nei keistų reiškinių bei katastrofų priežastis. Tad kaip dalijamės visuomenės problemomis, taip pasidalykime ir žiniomis, kas tą visuomenę įtakoja!
Brangieji! Egzistuoja sutemų jėgos, bet šiuo atveju mano noras būtų toks – jei pripažįstame, kad mūsų perskaitytas himnas meilei yra neeilinio grožio, kuriam vargiai ar rasime analogų, – žmogus, parašęs šį himną, yra apaštalas Paulius – tada galim perskaityti ir jo parašyto laiško ištrauką Mažosios Azijos Bažnyčioms (Ef 6, 11–12). Šįkart aš jos plačiai nekomentuosiu – yra krikščioniškas GNC, ,,Marijos radijas“, žurnalai ,,Tapati“, ,,Artuma“, ,,Gyvieji Šaltiniai“, laikraštis ,,Ganytojas“ – ten galima plačiau pasiskaityti apie visas mus dominančias temas.
Nors galima ir atskleisti tai, kas žinoma nuo seno, ir pasidalyti tuo, apie ką Bažnyčia dabar jau kalba atvirai, juolab, kad ne kartą teko akis į akį susidurti su šitomis jėgomis per egzorcizmo seansus.
Laiške yra tokie žodžiai: ,,Mes grumiamės ne su krauju ir kūnu, bet su <…> tamsybių pasaulio valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis…“ (Ef 6, 12). Kaip tvirtino įžymūs karvedžiai, priešo armijos pažinimas – pusė pergalės!
Dvasinės blogio jėgos – tai piktosios dvasios, kurių yra daugybė rūšių. Šios būtybės sukelia žmonėms emocines krizes, blogus įpročius, lytinius iškrypimus, fizinius skausmus ir įvairias negalias! Šios būtybės yra kontroliuojamos šėtono (didžiausio Dievo ir žmonių priešo), ir yra pasiųstos sugriauti žmogaus asmenybę. Šie demonai kankina, vargina, žeidžia, o kada jiems pasiduodama, jie gali visiškai užvaldyti asmenybę (apsėsti). Jie neturi savo fizinių kūnų, todėl ieško kūno, per kurį galėtų išreikšti save. Pirmenybę jie teikia žmogaus kūnui, bet gali apsigyventi ir gyvuliuose, ir namuose! Jie sukelia avarijas keliuose – policija, o taip pat ir ne vienas vairuotojas, gerai žino padidintos rizikos (avaringumo) zonas įvairiuose keliuose, miestų vietose. Naujoji Lietuvos turistų ,,Meka“ – Merkinės piramidė – tų pačių jėgų inspiruota.
Kiek žmogus pasišovęs daryti blogį, – suprasdamas tai ar ne, tiek blogis – piktosios dvasios tarpsta jame ir yra žmogžudysčių bei įvairių nusikaltimų iniciatorės. Todėl labai blogai, kai per televiziją skaitomi ir sudarinėjami horoskopai, buriama, rodomos būrėjos ir liaupsinamas jų gyvenimo būdas, kviečiami ekstrasensai ir net šamanai… Būrimas, astrologinės prognozės – tai bendravimas su piktosiomis dvasiomis. Štai su kuo kontaktuoja mūsų TV laidų ,,herojės“, veikiau flirtuoja – su dvasinėmis blogio jėgomis! Patikėkite, gyvenant blogio apsuptyje toks flirtas reiškia tikrų tikriausią pražūtį. Neatsivertusiam žmogui tai gal tik nuotykis, ir jei griūna jo gyvenimas (daug likimų ir gyvenimų dar grius, jeigu šalyje nebus sustabdyta būrėjų ir astrologių invazija į mūsų gyvenimą), tai nurašoma likimui.
Bet atgimę iš naujo, tikintieji Kristumi žino, kad gyvenimas griūna ne likimo, bet jėgų, stovinčių už tų žmonių, kurie jums buria, paveikti! Ir alternatyvos čia nėra – flirtas su blogio jėgomis vadinasi magija, o tai – okultizmo sfera. Tiek juodoji, tiek baltoji magija – perdažyta juodoji – yra mūsų gyvenimo spąstai, arba nemokamas sūris pelėkautuose.
Vien tik pagalvojus darosi bloga, kas būtų, jeigu vestum moterį, kuri yra paveikta šio viduramžių amato subtilybių…
***
Štai taip galima tapti ne tik normalios, bet ir amoralios šeimos nariu. Daug kas įvyksta dėl nežinojimo, bet kai kas įvyksta ir iš anksto kai kam suplanavus…
Net biznyje yra galimybė tapti melo bendraautoriumi. Kaip? Pavyzdžiui, reklamuojant kokį nors gazuotą vandenį tvirtinti, kad jis yra kalcio panacėja tarp kitų produktų! Nors kompetentingame medikų leidinyje aiškiai parašyta, kad visi gazuoti gėrimai dėl didelio angliarūgštės kiekio, kurių pH yra mažesnis nei 3,5, patekę į organizmą skatina šlapimo išsiskyrimą. Anglies dvideginiu prisodrinti gėrimai didina organizmo rūgštingumą, dėl kurio mažėja kūno skysčių kiekis, ir iš mūsų organizmo išpumpuojamas tas pats kalcis, dėl kurio mums rekomenduojama gerti tą gazuotą vandenį.
Netekus daug skysčių, o su juo ir daugybės svarbių mineralų – Ca, Na, K, Mg – didėja kaulų retėjimo galimybė. Štai ką mums siūlo reklama! To pasėka – itin populiari mūsuose liga – osteoporozė. Kaulai retėja, blogai gyja lūžę kaulai.
Yra melas dėl nežinojimo, o yra ir iš anksto pasvertas ant nematomų svarstyklių… Niekas šiame pasaulyje nevyksta šiaip sau. Neutralumo, kurio gal būt kai kas viliasi, šioje Žemėje nėra. Yra tik dvi jėgos Visatoje – tai Viešpats Jėzus ir Jo bei žmonijos sielų didžiausias priešas. Kas jis? Paskaitykite to paties meilės himno autoriaus laiško efeziečiams 6 skyrių, ten daugiau negu aiškiai aprašytos žmoniją valdančios jėgos.
Už daugelio žmogaus poelgių stovi kokia nors dvasia, dažnas žingsnis inspiruotas jėgų – geranoriškų arba pikta trokštančių…

***
Tad ką toliau daro mūsų jaunasis, kai jo namuose užrakinamos spynos, kurios turėtų būti atrakintos? Nagi pradeda skyrybų procesą! Bet ,,linksmiausios“ dienos dar priešaky… Nežiūrint visų teisėtų mūsų herojaus norų, uošviai ir visi, nežinia kuo, kur ir kada prisiekusieji, net nesiruošia jo atleisti iš vyro ir žento pareigų.
Kodėl? Priežastys įvairios: mes tau prieš vedybas davėme daug pinigų ir įvairiausių dovanų (gal ir ŽIV?), tad malonėk – kompensuok! Neturi iš ko? Tada sėdėk su mumis vienoje geldoje ir daug nepurkštauk, nes sukompromituosim tave – turim patirtį!
Arba kaip ,,Stepančikovo dvaro“ herojus Foma, manipuliuodami savo neįkainojamu reikalingumu – mylinčiųjų būrelis, į kurį negali įstoti, o įstojęs, negali išstoti – tai paleidžia iš savo ,,meilės“ glėbio, tai vėl bando manipuliuodami sugrąžinti atgal arba pradeda šantažuoti – ką padarei, o dar daugiau tuo, ko niekada nepadarei! Taip pat baugina – jei reiks, ir žudiką nusamdysim…
Ką toliau daro mūsų herojus? Supratęs, kad centralizuota demokratija yra daugiau negu keistas reiškinys, nusprendžia emigruoti į kitokio pobūdžio demokratijos šalį, kur moralė – sąvoka nereliatyvi, t.y. nepainiojama su A. Einšteino reliatyvumo teorija; kur laisvė nesmaugiama apsivyniojusiomis aplink kaklą bedieviškomis direktyvomis, lyg gimęs kūdikis bambagysle, dėl kurių daugelis it suparalyžiuoti, supančioti gėdos, baimės ir įvairių nebūtų kalčių, negali nei prasiveržti, nei užimti jiems priderančių pozicijų.
Kur modernusis liberalizmas nėra tiek pažengęs, kad nebeatskiria moters nuo vyro; kur moralė, ekonomika ir politika kartu neverda purviname katile; kur yra bausmės už moralinius nusikaltimus ir kur vaikus auklėja tėvai, o ne atvirkščiai – ir, jei reikia, beržine ,,koše“. Kur sandraugos ar sąjungos laisvo pobūdžio rekomendacijos priimamos pagarbos ir savigarbos atmosferoje, o ne taip, lyg virš galvos kabotų Damoklo kardas; kur žmogaus gyvybė yra vertinama, ir kur nušovus žmogų, noriai ieškomi, nedangstomi ir randami nusikaltėliai.
Kur nėra visuotinės baimės ir gerbiamas žmogus, įstatymai, pasitikėjimas ir tikėjimas valdžia ir Kūrėju; kur visuomenė netyli, bet, jei reikia, kovoja už žmogiškąjį orumą; kur neabejojama armijos, tautos kalbos, šalies ribų būtinumu ir pačių išskirtine teise elgtis su savo energetika ir šalies resursais taip, kaip patiems atrodo ir reikia; kur sveikai įvertintas Rytų ,,draugiškumas“ – Tarybų valdžia plius visos šalies elektrifikacija – ir pagaliau padaromos visiems laikams išvados iš praeities.
Kur tavo vaikų nemoko TV būrėjos, astrologės ir prie jų prisiplakę įvairaus plauko šarlatanai. Kur valdžia bent kiek morali, ir nesilanksto prieš keistų polinkių ponus iš svetur.
Ir galų gale – kur sąvokos Dievas, Tėvynė ir Bažnyčia žengia greta. Na… ir kur nedraudžiama laisvai kalbėti apie įvairius kitus ,,kur“.
Žinoma, negalima tvirtinti, kad padėtis nesikeis ir jaunasis negrįš bent į savo šalį, nes… visada išlieka viltis, tikėjimas ir meilė, iš kurių meilė – pati didžiausia!

2008 08 09 
 

2011 m. sausio 1 d., šeštadienis

Daktaro Moro sala

Chimera (Arezzo) 

 Apie užjūrio dovanėles...



 Šiame pasaulyje daug pavojingesnė ne recesija, bet proto obsesija. Neseniai ES leido eksperimentuoti pačia pavojingiausia žmogaus egzistencijai forma – persodinti žmogaus ląsteles į gyvūnų audinius. Chimerų dauginimas? Ir taip, ir ne. Anglijos Parlamentas leido persodinti žmogaus lytines ląsteles kam ir kur nori. Jie jau pakeitė karvės DNR. Tokia karvė duoda keturis kartus daugiau pieno. Kažin kokia jo kokybė? 
 Noras modifikuoti viską ir visus, pvz., išvesti žydrų pomidorų veislę (gal dar avių ir, aišku, žmonių), kad ,,iš kažkur” tarp jų atsiradus raudoniems, žydrieji pomidorai galėtų apkaltinti, jog raudoni pomidorai – anomalija, jie neteisingi ir netikri. Nors raudoni pomidorai ir sako: ,,parašyta“...
     – ,,Kas?“ – rėkia žydrieji. 
    – ,,Kad pomidorai turi būti raudoni" - atsako anie... 
     Tai – didžioji vinis į Europos civilizacijos karstą. Daugiau kažin ar bereikia. Eksperimentuosim? Kiškianozaurus veisim, o po to Kunstkameroje auginsim? Ar žinot, kodėl kai kurios šeimos išnyko? Todėl, kad prakeikimas eina iš kartos į kartą, todėl ir uždaryta šeimos linija, uždraustas giminės genealoginis medis, kad nebedaugintų nelaimėlių skaičiaus, o mes norim dirbtinio apvaisinimo, kad monstrai gimtų?
  Nors… tebekalama ir daugiau vinių. Vien Č. Darvino atvaizdas ant penkių svarų sterlingų banknoto ko vertas, arba užrašai ant autobusų Londone: ,,Tikėtina, kad Dievo nėra...“ Buvo bandymas ir Vilniuje ant troleibusų užrašyti, tik tema buvo a la ,,Laisvę gėjams“.
     Gruodžio 18 d. JTO būstinėje Prancūzijos iniciatyva buvo pristatyta ,,Deklaracija apie žmogaus teises, seksualinę orientaciją ir lyties tapatybę“. O čia net nekvepia homoseksualizmo dekriminalizavimu. Tik dar vienu bandymu įteisinti bjaurastį. 
     Na gerai, mat jį bala tą moralizavimą, gal tu netiki Biblija… Bet savo vaikams juk nesakome ,,vok“, ,,meluok“ ar panašiai. Nes tai bjaurios ydos. Jei skatintume vaikus taip daryti, pasmerktume juos mažų mažiausiai socialinei izoliacijai. O iš kur žinome, kad meluoti, vogti – negerai? Mokykloje moko, tėvai sakė ir Šventajame Rašte parašyta. Ten pat parašyta, kad homoseksualizmas – dar baisesnė nuodėmė. Tad jei leisime gėjams užsiimti savo ,,verslu“, atidarysime jiems duris į pražūtį. Argi tai humaniška? Tikrai ne. Visuomenė, leidžianti nekliudomai pražūti savo narių grupei, elgtųsi nusikalstamai.
     Jei geras toks šūkis: ,,Neleisk girtam sėstis prie vairo“, tai geresnis būtų štai koks: ,,Neleisk homoseksualui žūti nuodėmėje“, pasakyk, ką dėl jo Kristus padarė! O ne gatvėje reklamas kabinėti apie vienodas homoseksualo ir heteroseksualo širdis. Tad būkime nuoseklūs ir šioje socialinėje sferoje – juk nenuolaidžiaujame savo vaikams iki beprotybės, leisdami jiems daryti viską ir visur? Negi tada gėjai ne žmonės? Žmonės, tik įnoringesni už vaikus, todėl ir reikia juos apsaugoti nuo pragaištingo hobio. Kodėl leidžiame šiai nedidelei, gal net 1% neapimančiai, visuomenės daliai eiti į pražūtį? Nemylime jų? Bet Dievas juos myli, dėl to negali būti jokių abejonių, bet šios nuodėmės Jis nekenčia labiausiai. Dėl jos jau buvo sudeginti keli pasaulio miestai.
      Senajame Testamente, Kunigų knygoje, aprašyti štai tokie asmens higienos būdai, pvz., mėnesinių metu negalėdavai liesti moters. Negi senovėje žmonės geriau išmanė asmens higieną? O dabar? Tomponų reklamos per TV nuo ryto iki vakaro. Išsiliejus vyro sėklai būdavai nešvarus iki vakaro. O čia – homoseksualų orgijos nušviečiamos laikraščiuose ir nieko... Ir dar jaunimas verbuojamas į iškrypėlių klubus – bendri vakarėliai, kad po to užsikrėtę ta dvasia papildytų jų gretas. Ir visi tyli. Nebe failų formatai, bet falų.
    Tad didžioji vinis į Europos civilizacijos karstą įkalta, taip kaip sudaužomas šampano butelis naujam laivui atsišvartuojant ir palydint jį į kelionę, tik šiuo atveju – finalinė.
      Kas tą pirmą vinį nukaldino – Feuerbachas, Ničė ar Karlas Marksas – teroro tėvas? Kas užsakė Europos žūtį? Kas užbėgo į priekį ir iš anksto parašė nekrologą? Djordas Lukačas, P. Bjukinenas? Ne, tai padarė melo ir neapykantos dvasia. Juk tai ji kalba: ,,Europos Parlamente per daug krikščionybės...“ Koks jos vardas? Antikristo dvasia, štai jos tikrasis vardas. Suomių satanistinio įvaizdžio grupės laimėjimas Eurovizijoje, štai tikrasis – ne Hauso, bet daktaro Moro veidas. 
   Todėl Tiesos ir neapkenčia Europarlamentas. Veikiau ta dvasia už jo. Juk piktasis žino, kad jo laikas artėja į pabaigą, todėl ir kova tokia arši. Homoseksualizmas yra viena iš antikristo platformos atramų, ant kurios jis taikosi atsisėsti vietoj Kristaus, juk ir dabar kas kalba apie Kristų, yra labiausiai nekenčiamas. Liuteris pasakė: ,,prakeikta tebūna tokia meilė ir vienybė, dėl kurios Dievo Žodis turi būti paniekintas“. Vyskupas Latimeras, sudegintas ant laužo, sakė: ,,Vienybė privalo būti pagal Dievo Žodį, nes kitaip geriau karas negu taika“. Privalom grąžinti Kristaus vardą į deramą vietą ES konstitucijoje.
      Įstojusios į ES Rumunija ir Bulgarija įsigijo daugiau autobusų, juose yra net kištukai mobiliems kompiuteriams… Bet ar tarpusavio bendravimui tai padeda? Jau dabar nuo intymių pokalbių detalių viešoje erdvėje ausys kaista...
      Kelionių daugėjimas – tai paskutinių laikų ženklas, bet ne progreso rodiklis. Daugiau nei prieš 200 metų Izaokas Niutonas sakė: ,,Artėja laikas, kai žmogus keliaus 50 mylių per valandą greičiu“. Skeptikas bedievis Volteras išjuokė Niutono pranašavimą ir pasakė: ,,Pažiūrėk į Niutono galingą protą, studijavusį gravitaciją. Pasenęs ir antrąsyk tapęs vaiku, jis ėmė studijuoti knygą, vadinamą Biblija. Rodos, tam, kad tikėtume jos absurdiškomis nesąmonėmis, mes turime patikėti, kad žmonijos pažinimas taip padidės, jog žmogus galės keliauti 50 mylių per valandą greičiu. Vargšas bukaprotis! Joks žmogus negali keliauti 30 mylių per valandą greičiu ir likti gyvas“.
      Kelionės ir pažinimas – tai du svarbūs ženklai, kurių nematė jokia kita karta: ,,O tu, Danieliau, laikyk paslaptyje šiuos žodžius ir užantspauduok knygą iki laikų pabaigos. Daugelis bus pasimetę (bėgios šen bei ten), ir pažinimas vis labiau plis“ (ST, Dan 12, 4).
     Rumunija, Bulgarija, kaip ir Lietuva, Latvija ir kitos šalys su jų nacionaliniu turtu kai kam yra kaip akcijos, krizės metu superkamos lengvatinėmis sąlygomis. Arba patys parduodame – auksą, ne tik juodą, už grašius. O po to… Štai tas ,,po to“ ir yra kertinis klausimas. Kažin kur dabar yra Lietuvos auksas?
      Valdoma demokratija garsiai rėkia, todėl ir girdima. Griovėjus veda neapykantos impulsas. Bet reikia meilės impulso vedamų žmonių. O gal egzistuoja civilizacijų problema? Nebent meilės ir neapykantos civilizacijos, dvi stovyklos, du poliai... Ne, ne civilizacijų karas vyksta, o jei taip, tai viena civilizacija – šviesos, kita – tamsos. Kaip tvirtina mokslininkai, pasaulyje nėra civilizacijų konflikto, o yra tik socializmo ir kapitalizmo konfliktas, kurį eskaluoja nenubaustas komunizmas, keičiantis savo veidą ir prisitaikantis prie besikeičiančių sąlygų.
      Žmonės negali – net į negyvenamą salą pakliuvę – sukurti taikios visuomenės. Kodėl? ,,Musių valdovas“ neleidžia. Akcentai į matomą valdžią. Vadybininkų sindromas, kredencialų, regalijų troškimas. Bet yra ir nematoma valdžia.
       Valstybių vadovai geriausi būtų tie, kurie tiki nematomu Asmeniu... Tokių valstybių gyventojai – patys laimingiausi, nes jiems nekyla problemų su nematomu Valdovu, be to jie visi motyvuoti, nes gyvena ir tikėjimu, ne vien regėjimu. Šis Asmuo neišnaudoja, nesavanaudiškai juos myli, todėl gyventojams nereikia nuolat keisti regimų vadovų... Arba dar blogiau – nukaldinti aukso veršį.
     O ir regimi vadovai, patys būdami motyvuoti ir sveikai bijantys nematomo Valdovo bei mylintys Jį, dažniausiai randa teisingus sprendimus ir todėl valstybėje vyrauja harmonija.
***
      Apie vadovus, kad ir biblinius. Kodėl akcentas į Bibliją, o ne į Koraną? Apie Lietuvos istoriją lietuviai rašo tik gerai. Arabai taip pat. O žydai? Ar tai, ką sakė ST pranašai Ezechielis, Jeremijas, nedaro gėdos žydų tautai? Daro! 
     ,,...Žmogaus sūnau, ar matai, ką Izraelio namų vyresnieji daro prie stabų piešinių? <...> ...pamatysi  dar didesnių bjaurysčių''.
     ,,...Jis (Dievas) įvedė mane į Viešpaties namų kiemą. Tarp Viešpaties šventyklos durų ir aukuro stovėjo maždaug dvidešimt penki vyrai, nusigręžę nuo Viešpaties šventyklos į rytus, ir garbino saulę.    
     ,,Aš išliesiu ant jų savo įtūžį,  nesigailėsiu jų ir nebūsiu jiems nuolaidus. Nors jie garsiai šauksis mano pagalbos, neišklausysiu jų“ (Ez 8, 12–13.16.18).
      O štai ką dar Dievas jiems ,,pažadėjo“ per pranašą Jeremiją už tai, kad jie garbino Dangaus Karalienę: ,,Aš darysiu jiems pikta, o ne gera; visi Judo žmonės Egipto žemėje žus nuo kardo ir bado, kol bus visai sunaikinti“ (Jer 44, 27). 
      Nieko sau atvirumas? Ir tikrai, kad plauką neglostantis... Izidė Egipte, Astartė – Dangaus Karalienė Izraelyje, Indijoje – deivė Devaki, Afroditė Graikijoje ir t. t. Tai demoniškų dvasių vardai, nukreipiantys žmoniją nuo Jėzaus garbinimo, atitolinantys žmonių sielas nuo išgelbėjimo. Beje, tai ir feminizmą skatinančios dvasios.
     Nuo to laiko žlugo šešios imperijos. Dabar – septintosios laikas. Gamtoje lieka patys stipriausieji, sakė Č. Darvinas. Šventasis Raštas sako, kad lieka moraliausieji. Gamta nemėgsta tuštumos – kultai, savirealizacijos treningai, šarlataniški hilerių kursai, ,,Urantijos“ knygos pavidalo ezoterika kemšama žmogui; spiritistės – mediumės, rasistinės teorijos apie žmonijos dalį – atlantus kūrėjos J. Blavatskajos mokymai. Žmogus juk turi kažkuo tikėti. M. Gorkis vadino Leniną Mahatma. ,,Didžioji siela“, nukankinusi milijonus žmonių... 
  Gi ES leis airiams uždrausti abortus, jei Airija surengs dar vieną referendumą Lisabonos sutarties ratifikavimui. Kokio lygio manipuliacija! Karaliukų leidimas... Gal ir antram Kristaus atėjimui reiks prašyti leidimo pas kurį? Kur mes einame, kad leidžiame iš savęs taip tyčiotis?
     O kur tu buvai, kai žmogų žudė? Nors ir morališkai. Po medžiu stovėjai?
***
      Apskritai šis pasakojimas ne apie supertiesias Europos morkas, bet apie jų vartotojus... nebūtinai kiškius. Ir ne apie ES–alos, atsiprašau, Sąjungos, žandarmeriją ar šalį, kurios sostinė pavadinta specifinių kopūstų vardu ir tos šalies kariuomenę, o apie mūsų Tėvynę – jau beveik be sienų, tėvų ir protėvių sampratos ir, svarbiausia, beveik be jokios moralės. Tauta kastruojama: išpjaunama lietuviška tapatybė asmens dokumentuose, kėsinamasi į nacionalinę valiutą, visaip teršiama kalba, moralinės vertybės, griaunamos valstybės sienos.
       O ką galime įskiepyti savo vaikams štai taip mokydami... Kaip? Paskaitykim, kas rašoma apie gyvybės atsiradimą 7–os klasės Biologijos vadovėlyje: ,,Verčiame gyvybės istorijos puslapius. Nuo pat pradžių, kai dar nebuvo šviesos, tamsybėse lakiojo dvasia, panaši į karvelį. Tai buvo Dievas sutvėrėjas, kuris ėmė skirstyti pasaulio dalis.
      Praskleidęs miglas, padarė į aukštį taką, kuriuo galėjo visur vaikščioti. Beeidamas nusispjovė į kairę pusę. Seilės nukrito ant vandens, kuriame pasirodė būtybė. Dievas jį pavadino Liucinu. Liepė tam Liucinui pasinerti į marias ir iš ten atnešti žemės sėklų. Liucinas tik trečią kartą panėręs atnešė jų pilną burną ir ausis. Dievas subarė Liuciną už gobšumą, o sėklas pasėjo – pradėjo augti jo pasėta žemė“ (Sakmė, užrašyta 1887 metais Raseinių apskr.).
   Tokiame kontekste ir užauga mūsų vaikai, – nekalbant jau apie Č. Darvino ir T. Hakslio, nuo jaunystės paveiktų hipnoze, evoliucijos teorijos dėstymą, – kuriuos ten pat, mokykloje, bandome mokyti tikybos, prieš tai nuo jos paskiepiję, o kai kuriuos gal būt visam gyvenimui... Todėl užaugus ir žudomasi, nes nėra nei baimės, nei atsakomybės, nei supratimo apie Kūrėją.
***
      232 metų Nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo sukaktį šventė galingiausia pasaulio valstybė – JAV. Lietuva dar ,,tik“ tūkstančio... O ką pasiekėm? Argi nereikšminga JAV patirtis, kad į savo šalies Konstituciją amerikiečiai sudėjo 90 procentų Biblijos tiesų? O gal jūs norit dar vieno tūkstantmečio? Apsaugok, Dieve, dar nuo 1000 metų H. Poterio kultūros!
    Rusijoje jau veikia jo pasekėjų mokykla, kurioje mokosi raganos ir raganiai, prasmirdę smala. Kodėl blogis taip atakuoja žmogų, o ne šunis ar kates? Todėl, kad jis vienintelis sukurtas pagal Dievo atvaizdą. Tai negi vis dar neaišku, kas ir kodėl atakuoja?
  Štai kas sakoma apie Amerikos įkūrėjus: ,,Visi šios biblinės sandraugos kūrėjai tikėjo, kad juos vedė pats Kristus, kad būtų sukurta visuomenė, pagrįsta sandoros su Dievu ir vieno su kitais Kristuje principais...“ – rašo istorikas P. Marshallas.
    Prieš keturis šimtus metų pirmieji kolonistai iš Anglijos pasiekė Amerikos krantus sukurti Biblijos įstatymais grįstą visuomenę. 1607 metų balandžio mėnesį jie išsilaipino Cape Henry vietovėje, šiandien žinomoje kaip Virginia Beach, pastatė kryžių ir pašventė Naująjį pasaulį Dievui. Iš jų sudarytos su Dievu sandoros vėliau ir išaugo JAV.
     Kolonistai nusprendė, kad Dievas, o ne Anglijos karalius Jokūbas I bus jų Teisėjas, įstatymdavys ir karalius: ,,Viešpats yra mūsų teisėjas ir mūsų įstatymų davėjas, Viešpats yra mūsų karalius, – Jis yra tas, kuris mus išvaduos“.
Iki 1776 metų Nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo jos teiginiai (pagrįsti Biblija) jau buvo tiek išpamokslauti, kad žaibiškai prigijo valstybės gyvenime. Taigi Biblija ,,turėjo įtakos pamokslininkams, o pamokslininkai – politikams“ – rašo istorikas D. Bartonas. Argi neįkvepianti šios šlovingos tautos istorija?
***
     Mūsų TV beveik visų laidų motto – klausimas ,,kodėl?“ Kitaip laidos nėra. Apvalių skylių užkamšymas kvadratiniais kamščiais. Jei būtų atsakinėjama iš kristologinės pusės, nebebūtų medžiagos laidoms su klausimu ,,kodėl?“ Bet gal ir gerai – tada būtų daugiau teisingų ,,todėl“.
     Visus komentarus lydi žodinė ekvilibristika: homofobija, eutanazija, heteroseksualus(i), homoseksualus(i) ir t. t., po kurios vis labiau susipinama sąvokose ir kurias po to vėl ir vėl narplioja prelegentai. Nes nėra mąstymo šaknų bei pagrindo. Platoniška ar bet kokia kita filosofija pasaulio sampratą suveda į nieką. Z. Froido libido tyrinėjimai, Edipo komplekso apibūdinimas, seksualinio potraukio sublimacijos teorija – viso labo tik atradimai sielos srityje arba vos apčiuopiami grybštelėjimai puolusio žmogaus mirusioje dvasioje.
     Ne technologijos laimi karus arba nutiesia kelius į pažangą, bet Tautos dvasia. Dvasios jėgoje žmogus pereina net į ketvirtą išmatavimą. Šviesos vaikai kai kada ir atstumus pereina šviesos greičiu. Bet gerai ir natūralios transporto priemonės.
    Kažkas nuskrido į Mėnulį. Bet juk Kristus yra jo Kūrėjas. Kažkas pakilo į aukščiausią pasaulio kalną. Bet juk Jis tą kalną sukūrė... Kažkas atrado Šiaurės ašigalį, bet ar ne Kristus jį sutvėrė? Koks vis dėlto yra žmogaus laikino gyvenimo tikslas?
     Žemė – viso labo starto aikštelė gyvenimui anapus, poligonas, kuriame šlifuojamas mūsų charakteris, turintis įtakos aplinkiniams ir mūsų amžinybei. Iš nematomos sėklos gimęs Atpirkėjas ir nuėjo atgal į nematomą pasaulį. Svarbiausias Jo tikslas šioje Žemėje buvo patarnauti kitiems. Atiduoti save, paaukoti...
     O ką mes šloviname už pasaulinio masto atradimus, už savo talentus, už tariamus pasiekimus muzikos, literatūros, mokslo srityje? Garbinam vienas kitą, bet ne Kūrėją, kuriam vienam tik pridera visa garbė ir šlovė. Atiduodami Jam priderančią šlovę, atsikratytume tarpusavio konkurencijos, perfekcionizmo ir puikybės, tokių bruožų, kurie tėra vienintelis kelias į tarpusavio rietenas ir nesveiko išdidumo auginimą. Kur ir kaip baigė savo gyvenimą daugybė milijonierių, mokslo genijų, talentingų kūrėjų: kompozitorių, dailininkų bei rašytojų, savo laiku neatidavusių šlovės Kūrėjui ir gyvenusių vien tik sau?
     Mes gyvename ne tam, kad sužinotume, bet tam, kad darytume tai, ką žinome. Ne tam, kad vien tik turėtume, bet kad pasidalytume tuo, ką turime, tuo, ko išmokome, kuo esame turtingi, talentingi. Juk tik Kūrėjas yra visa ko šaltinis, neišsenkama versmė... Ir kuo giriamės, lyg ne Jis būtų davęs?
     Astronomams Jis galėtų būti Tas, kuris ištiesė dangaus skliautus, pakabino žvaigždes ir planetas.
     Filosofams Jis – kelias, tiesa ir gyvenimas. Antropologams – Tas, kuris sutvėrė žmogų...
    Medikams Jis – didysis gydytojas, vienu prisilietimu išgydantis bet kokią ligą. Filantropams Jis yra Tas, kuris gali pamaitinti minią penkiais kepalėliais duonos...
    Muzikantams Jis – Dangaus muzika. Teisėjams – Saliamono išmintis.
***
     Galima nesutikti su JAV politika, bet galima ir reiktų gerbti šalies biblinius principus (pagrindus). TSRS prakeikinėjo Izraelį, ir jos pabaiga – dėsninga. Mums Izraelio istorinis kelias (kur veda neklusnumas Dievo Žodžiui), – turi būti pavyzdys, iš kurio turėtume pasimokyti ir padaryti išvadas, o šios šalies istorija – vadovėlis visoms tautoms.
     Todėl sveika pažiūrėti į reiškinius plačiau, o ne siaurai ir provincialiai. Provincija ne visada geografinė sąvoka, kai kada tai mūsų širdžių pozicija.
     Kažkas Seimo posėdžio metu pasakė, kad naujai išrinktųjų programoje daugiau Šventojo Rašto citatų nei konkrečios programos. Kokie rezultatai, kokie vaisiai bus – pamatysim, kai ateis laikas (tada teisim arba girsim). O gal jau turime šalį, nors truputį panašią į buvusią JAV – moralės, ekonomikos prasme?
     ,,Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę. O žemė buvo padrika ir dyka“ (ST, Pr 1, 1–2). Hebrajiškai ,,padrika ir dyka“ (kitame vertime ,,beformė ir tuščia“) – ,,tohu ve vohu“. Primena situaciją mūsuose. Kuo?..
     Štai kuo... Amerikos kolonistai pradėjo nuo nulio. Daug kas mūsų gyvenime taip pat prasideda praktiškai nuo nulio ir dažnai lydint abejonėms. Keliaujant taku į sėkmę visuomet sutiksim bent keletą nesėkmių. Bet tikint, nuosekliai einant pasirinkta kryptimi toliau ir įgyvendinant svajones, gaunami rezultatai, pranokstantys net drąsiausias svajones, taip kaip buvo su Roberto Fulerio didžiąja Krištolo bažnyčia Kalifornijoje, Oreindžo apygardoje, Eifelio bokštu, Empire State dangoraižiu Niujorke. Gal ir Disneilendu... 
    Žmonės, kurie keliavo dengtais krovininiais furgonais per JAV, norėdami ištirti ir apgyvendinti Vakarus, nuolat patirdavo išmėginimų naštą. Jie žinojo, kas yra spaudimas, ir sėkmingai jį atlaikę, tapo nugalėtojais.
     Spaudimas ir prieštaravimai yra ženklas, kad einama teisingu keliu. Tai tinka ir valstybei, ir žmogui. Ramiausiai miega tie, kurie nenori nieko ar pasiekę tariamą savo galimybių ribą ilsisi. Niekada nieko vertingo nebuvo sukurta be išorinio ar vidinio spaudimo. Esame ne civilizacijų kare, bet paskutiniųjų laikų galutiniame mūšyje už žmogų. Ir gan keistas būtų mūšis, jei ,,kartais“ nejaustume spaudimo, nerimo ar nusivylimo...
     Nei ekonomine, nei kultūrine pažanga mūsų kaimynų ir pasaulio nenustebinsime. Mes privalome suprasti, kad mūsų tautos pašaukimas – tapti tikėjimo doros apaštalavimo švyturiu, kurio spindulys pasiektų šiaurę ir pietus, vakarus ir rytus. 
     Gal ir nebloga būtų tokia antikrizinio plano dalis... Ji taip pat pareikalautų nemažai pastangų, bet verta pabandyti. Kodėl? Todėl, kad vieną dieną mūsų tauta vis tiek klestės dvasiškai ir ekonomiškai.
    2009 01 31